Ne tik gydytojai, bet ir jų pacientai turėjo retą progą susitikti su pačiais žymiausiais šalies inkstų ligų specialistais. Panevėžyje vyko respublikinė nefrologų konferencija, į kurią suvažiavo aukščiausio lygio nefrologijos specialistai. Konferencija buvo skirta vaikų nefrologinėms ligoms.
Panevėžyje susitikę žymiausi šalies specialistai kalbėjo apie vaikų inkstų ligas.
Kauno klinikų nefrologijos klinikos vedėja, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidentė, profesorė Inga Arūnė Bumblytė
atkreipė dėmesį, kad konferencijos tema „Vaikų inkstų ligų socialinė-medicininė reikšmė“ pasirinkta neatsitiktinai – inkstų ligos, kaip ir daugelis kitų, neretam prasideda vaikystėje ir, jeigu laiku nepastebimos, negydomos, suaugusiesiems jas gydyti būna sudėtingiau.
„Inkstų ligos – vienos iš sunkiai ankstyvos stadijos pastebimų ligų: širdis plaka, plaučiai kvėpuoja, o inkstai tyli“, – teigė profesorė.
Gydytojai siekia atkreipti visuomenės dėmesį į vaikų inkstų ligas, nes jos dažniausiai nebylios, prasideda be skausmo, bet yra labai pavojingos ir gali sukelti negrįžtamą inkstų nepakankamumą.
Vaikai ir inkstai
Šiuo metu Lietuvoje 1400 žmonių yra atliekamos dializės procedūros – kaitomoji inkstų terapija, taikoma, kai savi inkstai nebesugeba išvalyti iš organizmo medžiagos apykaitos produktų ir atlikti kitų svarbių funkcijų. Tokių procedūrų prisireikia ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams. Vaikų, kuriems taikoma dializė, skaičius nėra didelis – šalyje dializės vienu metu prireikia iki dešimties vaikų. Jauniausias kūdikis, kuriam buvo atliekama ši procedūra, buvo vos aštuonių parų.
Panevėžio apskrityje dializė atliekama maždaug 150 gyventojų, jos reikalingų vaikų šiuo metu apskrityje nėra.
Šiemet, pasitinkant kovo mėnesį minimą Pasaulinę inkstų dieną, paskelbtas šūkis „Vaikai ir inkstai: veik anksti ir apsaugok juos“. Į pasaulyje rengiamas akcijas įsitraukia ir Lietuvos vaikų nefrologai.
Konferencijos darbe dalyvavusi vaikų nefrologė, mokslų daktarė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos profesorė Augustina Jankauskienė sakė, jog vaikų arterinei hipertenzijai skiriama per mažai dėmesio. Atliekami šlapimo ir kraujo tyrimai bei kraujo spaudimo matavimas gali padėti anksti pastebėti inkstų pažeidimo požymius.
„Gera arterinio kraujospūdžio kontrolė gali padėti išvengti ar bent atitolinti, sulėtinti ligą, išvengti skaudžiausių pasekmių“, – kalbėjo A. Jankauskienė.
Vykdoma kontrolė padėjo pasiekti gerų rezultatų – dabar vaikai pas specialistus patenka laiku. Anksčiau, pasak profesorės, daug vaikų nefrologai pamatydavo tik tada, kai ligoniukams jau reikėdavo skirti dializę. „Jeigu vaikas patenka pas mus iki dializės likus keturiems mėnesiams – jau per vėlai. Laimė, dabar situacija tokia, kad pavėlavusiųjų pasitaiko retai“, – sako profesorė.
Pirmiausia, pasak jos, pavojus dėl inkstų ligos gali grėsti mažo svorio, anksčiau laiko gimusiems vaikams, taip pat tiems, kurie augdami blogai vystosi, nuo bendraamžių atsilieka ūgiu, dažnai pavargsta, stokoja jėgų. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į paveldimumą – ar yra, ar buvo giminėje sergančiųjų. Inkstų ligomis rizikos faktorių turintys vaikai gali ir nesirgti, tačiau tikrintis būtina.
Tokiems vaikams reikėtų matuoti kraujospūdį, atlikti kraujo, šlapimo tyrimus.
Ne prasčiau nei užsienyje
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Nefrologijos centro vadovas profesorius Marius Miglinas sako, kad inkstų ligomis gali sirgti vienas žmogus iš dešimties. Nuolat susidurdamas su labai pavėluotai pas specialistus patekusiais pacientais, profesorius atkreipia dėmesį, kad žmonės apie sveikatą išmano labai mažai, dažnas nė nenutuokia, kokie rizikos veiksniai gali skatinti inkstų ligas.
Inkstų ligų diagnostika labai pagerėjo, bet pacientai vis dar nežino, į ką labiausiai reikėtų kreipti dėmesį, ko vengti, saugotis. Dažnas savo sveikata besidomintis pasakys apie cholesterolio lygį kraujyje, o apie kreatinino kiekio kraujyje tyrimus nė negirdėjo. Tie tyrimai labai svarbūs – padidėjęs kreatinino kiekis rodo, jog sutrikusi inkstų veikla.
Lietuvos inkstų fondo prezidentas M. Miglinas teigia, kad nefrologijos srityje Lietuvoje pasiektas milžiniškas progresas. Atliekamos sudėtingos transplantacijos, yra visa tyrimams, dializei reikalinga įranga ir kt.
„Atkūrus nepriklausomybę mokėmės iš užsienio kolegų, važiavome į stažuotes, bet štai jau penketas ar dar daugiau metų pastebime – Lietuvoje jau viskas kaip užsienyje, turime viską, ko reikia – metodikas, vaistus, priemones. Dabar mes patys galime dalytis patirtimi su Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano gydytojais“, – pasakojo profesorė I. A. Bumblytė.
Ji primena, kad inkstai yra labai svarbus organas, jie reguliuoja vandens ir druskų kiekį organizme, išvalo iš kraujo kenksmingas medžiagas, kiekvieną dieną jie išfiltruoja ir išvalo apie 200 litrų kraujo.
„Reikėtų žinoti, kad inkstai vandenį mėgsta, o druskos – ne. Tie, kuriems padidėjęs kraujo spaudimas, kurie serga diabetu ar nuolat geria vaistus nuo skausmo, kurių giminėje buvo sergančiųjų inkstų ligomis, neturėtų užmerkti akių prieš galimą pavojų, o nuolat stebėti inkstų būklę. Ją parodo šlapimo, kreatinino kiekio kraujyje, inkstų ultragarsinis tyrimai“, – sakė Kauno klinikų Nefrologijos skyriaus vedėja.
Jei yra nustatytas lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, gali būti taikomas gydymas dieta, hemodializės ar peritoninės dializės procedūromis, inksto transplantacija.
Laukia donorų
Pacientai, kuriems diagnozuotas galutinis inkstų funkcijos nepakankamumas, gali būti įtraukiami į laukiančiųjų inkstų transplantacijos sąrašą.
Inkstų transplantacija yra ekonomiškai efektyvi medicinos sritis, taupanti valstybės lėšas ir suteikianti žmogui galimybę po operacijos grįžti į visavertį gyvenimą.
Specialistai teigia, kad inkstų transplantacija atsiperka per trejus metus. Dializės procedūros – gerokai brangesnės, jos dažniausiai atliekamos ne vienerius metus.
Hemodializės procedūros atliekamos tris kartus per savaitę po keturias valandas, peritoninės dializės procedūros – kelis kartus per parą. Hemodializės kaina vienam pacientui siekia apie 19 tūkstančių eurų per metus.
Šiuo metu Lietuvoje inksto persodinimo laukia 172 pacientai. Daliai jų dėl kitų ligų, pavyzdžiui, gripo, šiuo metu transplantacijos atlikti negalima.
Kaip teigia Nacionalinio transplantacijos biuro direktorė Asta Kubilienė, vaikams per metus atliekamos vos kelios inksto persodinimo operacijos. Šiuo metu tokios operacijos laukia vienas vaikas.
Gydytojos teigimu, rasti donorus mažiems vaikams labai sudėtinga, vyresniems lengviau, tokių operacijų daugėja, inkstus dovanoja artimieji.
Lietuvoje transplantacijos atliekamos jau 46 metus.
Pirmoji inksto persodinimo operacija buvo atlikta 1970 metų vasario 18-ąją. Nuo to laiko Lietuvoje atlikta daugiau kaip 1900 inkstų transplantacijų.
Šiais metais jau atlikta 15 inkstų transplantacijų: 14 žmonių persodinti mirusių donorų inkstai, vienam – gyvo.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
U.Mikaliūno nuotr.
