Netikite, jog taip įmanoma? Verčiau patikėkite: tereikia mokėti taisyklingai vaikščioti.
Papildomi kilogramai niekam nereikalingi, bet lieti prakaitą sporto klubuose kantrybės ir galimybių turi toli gražu ne visi. Bėgiojimas rytais – ar vakarais – irgi ne kiekvienam pakeliamas krūvis. Tačiau vaikščiojimas – visai kas kita. Vaikščioti (daugiau ar mažiau) esame priversti visi. Ir jeigu tą darytume pagal tam tikras taisykles, pasivaikščiojimas taptų ne ką prastesne treniruote, nei sporto salėje.
Štai tik keli veiksmingi kovos su antsvoriu ėjimo būdai.
Pasivaikščiojimas su kliūtimis
Vaikštinėdami parke kas 20 minučių stabtelėkite ir padarykite 30 pritūpimų bei 40 šuoliukų vietoje. Toks papildomas krūvis padės sudeginti daugiau kalorijų, bet smarkiai neišvargins.
Greitai, greitai, dar greičiau
Kovojant su nereikalingais kilogramais judėjimo greitis labai svarbus. Pasistenkite kasdien po 45 minutes vaikščioti sparčiu žingsniu nemažindami tempo. Eikite taip greitai, kaip tik pajėgiate, tačiau nebėkite. Jau po 5–6 dienų pastebėsite, kaip pasitempė jūsų raumenys.
Lėtai ir nuosaikiai
Atpalaiduojantys pasivaikščiojimai taip pat labai reikalingi – tiek jūsų raumenims, tiek amžinai kokiais nors rūpesčiais užimtai galvai. Pasirinkite akiai ir širdžiai malonų maršrutą, kuriuo galima ramiai vaikštinėti, pasistenkite atpalaiduoti raumenis, apie nieką negalvoti ir eikite. Eidami galite pamosikuoti rankomis, pasukioti galvą. Toks pasivaikščiojimas bus poilsis ir jūsų širdžiai, ir nervų sistemai, ir raumenims. Ypač po greito ėjimo.
Du viename
Jeigu jūsų darbotvarkėje numatyta pora ilgų skambučių, reikia sukurti kokį planą ar projektą, šiaip „pasukti smegenis“ kokiu nors klausimu, darykite tai vaikščiodami. Pasičiupkite telefoną ir keliaukite į lauką – taip vienu šūviu nušausite du zuikius: ir darbą atliksite, ir kojas pramankštinsite, gryno oro įkvėpsite.
Ilgas kelias, bet ne namo
Jei norite sulieknėti, kartą du per savaitę išsiruoškite į tolimesnį žygį – kokių 5–6 kilometrų. Lengvai susidoroję su tokiu nuotoliu, pridėkite kas sykį dar po kilometrą. Ir nepamirškite, kol žingsniuojate, mankštinti rankas, kaklą, pečius, sustoti pritūpimams ir šuoliukams.
Aukštyn–žemyn
Kalorijos degs sparčiau, raumenys tvirtės greičiau, jeigu nepabijosite didesnių krūvių ir vaikščiosite ten, kur daug įkalnių. Jei rimtesnių apylinkėse nėra, susiraskite kad ir parke kuo nelygesnę vietovę. Mat kai kopsite aukštyn arba leisitės įkalnėn, dirbs viso kūno visos raumenų grupės, o tai labai naudinga sveikatai. Ir bendri fiziniai krūviai bus didesni, nei vaikštant lygia vietove, vadinasi, antsvoris tirps greičiau. Vaikštinėti kalneliais taip pat labai sveika širdžiai.
Susiraskite draugiją
Vaikščioti vieniems gali greitai pabosti. Kad tai netaptų priežastimi mesti sveikatai naudingą treniruočių programą, specialistai rekomenduoja susirasti bendraminčių. Pasikvieskite kartu tėvus, draugus, kaimynus: ir pabendrausite, ir motyvuosite vienas kitą daugiau judėti (dėl geros kompanijos bus gėda atsisakyti pasivaikščiojimo, net jei labai norėsis patinginiauti ant sofutės).
Beje…
Ar žinojote, kad sportinis – tai yra, spartus ėjimas toks pat efektyvus kaip ir bėgimas, tik mažiau pavojingas sąnariams?
Bėgimo metu krūvis sąnariams padidėja 3–4 kartus, tuo tarpu einant – viso labo 1,5 karto. Jeigu pasirinksite sportinį ėjimą, galimybė pasitempti raiščius ir baigti pasivaikščiojimą skaudančiais sąnariais, bus mažesnis. Taigi ėjimas puikiai tinka tiems, kurių rizika sirgti venų varikoze yra padidėjusi.
Reguliarūs pasivaikščiojimai treniruoja plačiuosius nugaros raumenis (bėgimo metu jie, pasirodo, nedirba), bicepsus (bėgant dirba tricepsai), kulkšnies raumenis.
Parengė Sandra Miškinienė
