Panevėžio savivaldybės planas vaiduokliu virtusios „Verdenės“ mokyklos vietoje statyti socialinį daugiabutį pakibo ant plauko. Aplinkinių namų gyventojai valdžiai grasina pulti po buldozeriais, bet vargingųjų neįsileisti.
Socialinio būsto laukiančiai Daivai keistas panevėžiečių dvilypumas: noriai aukojantys per gerumo akcijas, dabar daro viską, kad skurstančiuosius išgintų už miesto. U. Mikaliūno nuotr.
„Aplinkinių daugiabučių namų pirmininkai nusiteikę kategoriškai prieš. Jiems socialinis būstas asocijuojasi su netvarka. Dėl socialinio daugiabučio iš karto kris butų kainos gretimuose namuose“, – „Sekundei“ aiškina Parko seniūnaitė Irina Luciukaitė.
Parašus prieš socialinio daugiabučio statybą renkantys gyventojai aiškina nediskriminuojantys vargingųjų, nors siūlo valdžiai ieškoti jiems vietos kur nors miesto pakraščiuose – Alanto g. arba Elektronikos g. vietoj buvusio „Ekrano“ profilaktoriumo.
„Reikia atsižvelgti į čia gyvenančių žmonių nuomonę ir jiems pagelbėti, pavyzdžiui, automobilių aikštelę įrengti. O socialinius būstus gali statyti kitur“, – nepasiturinčiųjų
neįsileidžiančius gyventojus palaiko seniūnaitė.
Neatlaikė išbandymo nedarbu
„Mes turbūt esame dideli homofobai – žmonės, bijantys žmonių“, – kilusį ažiotažą įvertino socialinio būsto laukianti Daiva.
Vieniša keturių vaikų mama septynerius metus su atžalomis glaudžiasi Savivaldybės suteiktame manevriniame vieno kambario 34 kv. m bute J. Janonio g. Žinia apie planuojamą statyti socialinį daugiabutį jos šeimai įžiebė viltį po keleto metų persikraustyti į naujus, kur kas erdvesnius namus.
„Vyriausias sūnus jau savarankiškas, dirba Anglijoje, ir mums dabar kiek lengviau. Anksčiau su dukra miegodavome virtuvėje, o berniukai kambaryje. Vyresnėliui išvažiavus, dukra persikraustė į jo vietą. Dar šuo ir degu su mumis gyvena“, – ramiai pasakoja Daiva.
Nors šeimai laiką tenka planuoti taip, kad vienuolikmečiai dvyniai brolis ir sesuo netrukdytų rengtis egzaminams dvyliktokui broliui, net tokioje ankštoje erdvėje visi išsitenka. Taip gyventi jiems kur kas geriau nei tuomet, kai pasibeldė į Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus specialistės duris prašydama sau ir vaikams kampo – bet kur ir bet kokio, kad tik toliau nuo šeimą psichologiškai terorizuojančio girtaujančio tėvo.
Daiva šeiminį gyvenimą dalija iki „Ekrano“ gamyklos griūties ir po jos.
Kadaise šeima gyveno dviejų kambarių bute Vilniaus g. Abu tėvai dirbo, džiaugėsi, kai vyresnėliams broliams draugiją papildė gimę dvynukai. Bankrutavus gamyklai, šeimos galva neteko darbo, naujo pragyvenimo šaltinio susirasti nepajėgė ir juodąjį tarpsnį ėmėsi šviesinti panirdamas į svaigalus.
„Galėjau ir po skyrybų tame bute pasilikti, iki mažiesiems sukaks 18-iolika. Bet iš vyro patyrėme tokį psichologinį terorą, kad verčiau buvo visiems išeiti“, – atvirauja Daiva.
Išsigelbėjimas kaime
Girto sutuoktinio teroro nepajėgusi iškęsti Daiva pasiėmusi vaikus užtrenkė namų duris. Dabar mama yra vienintelė jų atrama. Tėtis numojo ranka į prievolę bent finansiškai remti savo nepilnametes atžalas.
„Mes nuolatos svajojame, kad gyvensime geriau“, – sako daugiavaikė motina.
Dabar ji laukia Velykų, kai prasidės šeimos kaimo sezonas. Automobilį vairuojanti Daiva sušilus orams su vaikais savaitgaliais lekia į gimtinėje Utenos rajone likusią sodybą. Ten patys augina daržoves, vasarą keliasi 5 val. ir traukia uogauti, grybauti, kad pardavę miško gėrybes pasiruoštų naujiems mokslo metams.
Planus persikraustyti gyventi į kaimą sugriovė Daivą užklupusi rimta liga. Po keletą mėnesių trukusio nedarbingumo moteris prarado darbą, teko ieškoti kito, o kaimo darbai tapo per sunkūs. Daiva nebegali pasilenkti, o po daržus ropoja keliais, be to, anot jos, ir žemė ten tokia smėlinga, kad vien iš užauginto derliaus šeima nepragyventų.
„Janonyne“ yra visko
Daiva įsikūrusi J. Janonio gatvėje Savivaldybės nuomojamame daugiabutyje, tad visi jos kaimynai – tokie pat sunkiai durstantys galus. Moteris neslepia: gyvenimas čia nėra saldus. Ne vien dėl ankšto būsto. Tačiau, anot jos, visiškos ramybės neverta tikėtis bet kuriame daugiabutyje.
„Mūsų „janonyne“ visokių šeimų yra. Bet niekas neverčia bendrauti su tais, kurie nepatinka. Aš neturiu jokių reikalų su girtaujančiais, net nesisveikinu su tokiais kaimynais. Jie gyvena sau, o aš – sau. Jei kas negerai, galima policiją kviesti. Kiekviename daugiabutyje rasime tikrai bent vieną asocialią šeimą ir pareigūnai važiuoja ne vien pas remtinuosius“, – sako socialinio būsto laukianti vieniša mama.
Per septynerius metus Daiva sako nejutusi, kad dėl socialinės padėties būtų ignoruojama visuomenės. Vaikų bendraklasiai ne tik žino, kur jie gyvena, bet ir užsuka į svečius.
„Uždirbu minimumą, neturiu iš ko vaikų gražiai aprengti. Galbūt dėl to jiems nėra jauku, bet dėl to, kur gyvena, tikrai nepašiepiami“, – raminosi motina.
Kilęs skandalas dėl buvusios „Verdenės“ mokyklos vietoje planuojamo statyti socialinio daugiabučio Daivai nesuprantamas. Jai keistas žmonių dvilypumas: gailestingi vargstantiesiems ir noriai aukojantys kalėdinėse gerumo akcijose, dabar daro viską, kad skurstančiuosius išgintų kažin kur už miesto.
Be pastogės šimtai
Naujo socialinio daugiabučio statyboms kategorišką veto paskelbė Savivaldybei raštą pasirašę 19-os Parko g. mikrorajono namų pirmininkų. Jų pačių daugiabučiuose glaudžiasi 8-ios šeimos, neprarandančios vilčių įsikraustyti į socialinį būstą.
Šiuo metu eilėje „valdiškos“ pastogės laukia 574-ios šeimos ir pavieniai asmenys.
Savivaldybė skaičiuoja, jog per pirmuosius trejus metus, kol vietoj „Verdenės“ iškiltų daugiabutis, pastoge bus aprūpinusi maždaug trisdešimt socialiai remtinų panevėžiečių.
Po jų eilėje stovintieji 70 būtų tie, kurie ir įsikraustytų į būsimą daugiabutį.
Iš potencialių naujojo namo gyventojų 8-ios jaunos šeimos, iš jų 6-ios vienišos mamos su vaikais, 7-ios daugiavaikės, nuo keturių iki penkių asmenų šeimos, trys našlaičiai, 16-iolika neįgalių asmenų arba šeimų, kuriose yra neįgaliųjų, 6-ios šeimos po tris asmenis, taip pat 6-ios po du ir dar 24-i gyvenantieji po vieną.
Savivaldybė pernai socialiniu būstu aprūpino 15-a žmonių, tačiau kone tiek pat per metus tenka iškeldinti. Dažniausiai – už skolas, nors į Savivaldybę plaukia ir skundai dėl jos nuomininkų netinkamo elgesio – keliamo triukšmo, girtavimo ir kt.
Tačiau, pasak Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistės Rasos Rimšienės, iš 684-ių Savivaldybės suteiktuose būstuose įsikūrusių nuomininkų skundžiami dvidešimt.
„Etatiniai ir tie, kuriuos skundžia, ir tie, kurie skundžia“, – tvirtina specialistė.
Paguoda – aikštelė automobiliams
Naujajame daugiabutyje numatoma įrengti ne mažiau nei 48-is socialinius būstus. Iš jų 70 proc. sudarytų vieno kambario butai, likusieji – 2–3 kambarių. Būsimo socialinio namo pirmąjį aukštą planuojama pritaikyti gyventi neįgaliesiems.
Greta daugiabučio būtų įrengta ir 100 vietų automobilių stovėjimo aikštelė ne tik šio, bet ir aplinkinių namų gyventojams.
Skaičiuojama, kad mokyklos nugriovimas ir statybos iš viso kainuotų apie 2,4 mln. Eur. Toks butas atsieitų vidutiniškai 50 tūkst. Eur, tai yra maždaug dvigubai brangiau nei Panevėžyje kainuoja dviejų kambarių būstas. Tokio projekto finansinę naudą Savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna grindžia tuo, jog miesto biudžetui statybos nebūtų skausmingos – pasinaudojus ES parama, Savivaldybei vienas butas atsieitų apie 6000 Eur.
„Nupirkti tiek socialinių butų, kiek pastatytume, Panevėžiui jokių galimybių“, – tvirtina T. Jukna.
Išpildyti Parko g. mikrorajono gyventojų siūlymą socialinį daugiabutį statyti miesto pakraščiuose direktorius nemato galimybių.
„Pasirinktume Alanto g., turbūt sukiltų ten gyvenantieji. Vieta prie „Ekrano“ neatitinka socialiniams būstams keliamų reikalavimų, ne mūsų sukurtų. Vien darželis ir mokykla nuo socialinio būsto turėtų būti ne toliau nei kilometras“, – motyvuoja T. Jukna.
Paliktų pūliuoti
Jei Parko g. mikrorajono bendruomenė kategoriškai pasipriešintų mažas pajamas gaunančiųjų ir būsto įsigyti neišgalinčiųjų kaimynystei, anot direktoriaus, projektas būtų pasmerktas.
„Jei bus konkrečiai pasakyta, kad ne, ačiū, mums nieko nereikia, prieš liaudį neisime. Negalime ignoruoti bendruomenės nuomonės“, – sako T. Jukna.
Žlugus socialinio daugiabučio idėjai apgailėtinai atrodantis „Verdenės“ pastatas būtų paliktas likimo valiai. Valdžia pripažįsta neturinti kitų planų, ką daryti su Parko g. pūliniu.
Šį vaiduoklį išlaikyti miesto biudžetui per metus kainuoja apie 26 tūkst. Eur. Tiek atsieina jo apsauga. Nuo sausio Savivaldybė nutraukė pastato šildymą, kainavusį dar apie 30 tūkst. Eur per metus. Prieš trejetą metų uždarytos mokyklą pastatą vėl pritaikyti eksploatacijai, pasak T. Juknos, kainuotų didžiulę sumą – apie 600 tūkst. Eur. Tokią sąmatą suskaičiavo Savivaldybės specialistai.
„Mielu noru atiduotume, jei pastato pageidautų policija ar teismai. Bet policija jau anksčiau jo atsisakė ir buvusi mokykla liko be vizijos“, – teigia Savivaldybės administracijos vadovas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
