Panevėžiečių išgyventoms akimirkoms, kai agresyviai nusiteikę kovai Kultūros ir poilsio parko apylinkėse užpuolė ne tik naminius gyvūnus, bet ir žmones, vėl gresia pasikartoti. Tik šįmet nuo įžūlių sparnuočių teks saugotis visame mieste.
Kultūros ir poilsio parke ornitologai suskaičiavo net keturias kovų kolonijas. U. Mikaliūno nuotr.
Atkakliai varninius paukščius ketvertą metų iš parkų ir kapinių baidžiusi Panevėžio savivaldybė nusprendė juodasparniams užleisti medžius. Kovams gąsdinti biudžete nenumatyta nė euro, nors jie sparčiai užgrobia vis didesnius Panevėžio žaliuosius plotus.
Savivaldybės tolerancija gyventojams daug nepatogumų keliantiems sparnuočiams stebina Aplinkos ministeriją. Gyvosios gamtos žinovai perspėja, kad mūšyje su kovais padarius pertrauką ateityje teks sumokėti keliskart brangiau.
Pradės nuo kito galo
Kovų okupuotame Kultūros ir poilsio parke šį pavasarį girdisi tik juodasparnių krankimas, nepertraukiamas tokiu laiku jau įprasto petardų pokšėjimo. Kovus gąsdinančių garso efektų šįmet nebus.
Nors aplinkosaugininkai perspėja, kad veiksmingiausia su juodasparniais kovoti juos baidant pavasarį ir neleidžiant sukti lizdų, Panevėžio savivaldybė pradės nuo kito galo. Miesto biudžete neskirta lėšų paukščiams baidyti pavasario sezonu.
R. Taučikienės teigimu, išginti iš miesto teršiančių ir kranksinčių juodasparnių – misija neįmanoma ir dėl pačių gyventojų įpročių.
Ekologijos skyriaus vedėjo pavaduotoja Rūta Taučikienė kovų krankimo išvargintus miestiečius guodžia, esą rudenį ketinama prašyti lėšų lizdams iškelti. Pernai kovams baidyti prieš pradedant sukti lizdus ir pastaruosius iškelti iš medžių Savivaldybė išleido 5444 eurus.
Anot R. Taučikienės, gyventojai labai skirtingai reagavo į paukščių baidymą. „Vieno namo pirmininkas rašo skundus, kad perintys paukščiai kelia didelį triukšmą, drumsčia ramybę, prašo juos baidyti, iškelti lizdus. O kitas kovus baidantiems ornitologams iškviečia policiją dėl to, kad drumsčiama paukščių ramybė“, – „Sekundei“ pasakojo ekologė.
Parkuose karaliaus kovai
Savivaldybės keletą metų bandyti įvairiausi triukai varnoms baidyti – nuo ryškiaspalvių helio balionų iki pirotechnikos priemonių – vis dėlto padėjo dalį bailiausiųjų išginti iš pamėgtų vietų. Kovų labiausiai apgyvendintame Kultūros ir poilsio parke iš buvusių šešių kolonijų liko keturios.
Vis dėlto, ekologė pripažįsta, kovų problema Panevėžyje lieka aktuali. Pernai šių paukščių sumažėjo labai nedaug, bet šį pavasarį jie nebaidomi jau užima didesnius žaliuosius plotus. Anksčiau daugiausia problemų keldavę senųjų miesto kapinių lankytojams bei Parko gatvės gyventojams, šį pavasarį juodasparniai jau kranksi ir Sietyno gatvės skvere, Jaunimo parke, jų būriai suka Žemaičių g.
Kovų inventorizaciją Panevėžyje 2014-aisiais atlikusi Ornitologų draugija suskaičiavo 986 jų lizdus. Kiek jų yra dabar, miesto ekologai duomenų neturi.
Praėjusį rudenį Savivaldybė pasirūpino iškelti iš medžių 75-is lizdus.
Kiek toks kovos būdas efektyvus, nesiryžta vertinti nė ekologai. Pasak R. Taučikienės, kovai – savo įprastoms vietoms ištikimi paukščiai. Net išardžius lizdą sugrįžta perėti ten, kur patys išsirito.
Ekologės teigimu, išginti iš miesto teršiančių ir kranksinčių juodasparnių – misija neįmanoma ir dėl pačių gyventojų įpročių.
„Varninių šeimos paukščiai, perintys Panevėžio miesto parkuose, kapinėse, sena miesto problema. Bet šie paukščiai yra žmonių buitinės nekultūros veidrodis. Buitinių atliekų konteineriai Parko gatvėje beveik visada atidaryti, vieni perpildyti, kiti stovi šalia visiškai tušti. Tai yra pats geriausias šaltinis kovams – kuo daugiau lesalo randa, tuo ištikimesni tai aplinkai tampa“, – teigia R. Taučikienė.
Anot valdininkės, Savivaldybė svarsto per penketą metų, pasinaudojus Europos Sąjungos parama, mieste esamas antžeminių konteinerių aikšteles pakeisti požeminėmis ar pusiau požeminėmis.
Taikosi į Raudonąją knygą
Panevėžiečiai keikia kovų iš miesto negebančią išginti Savivaldybę, o Ornitologų draugija dėkinga Aukštaitijos sostinei už meilę varniniams paukščiams. Ornitologų duomenimis, Panevėžyje peri apie 10 proc. Lietuvoje gyvenančių kovų, ir tai yra viena didžiausių šių paukščių kolonijų šalyje.
Miestų gyventojams galvos skausmu virtusių kovų populiacija – viena iš sparčiausiai mažėjančių.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus specialisto Laimučio Budrio teigimu, nuo 1996-ųjų iki 2012-ųjų šių paukščių Lietuvoje sumažėjo apie 20 proc. Paskutiniais, 2014 metų, duomenimis, šalyje peri apie 30–60 tūkst. kovų porų. Kad atkreiptų dėmesį į šių juodasparnių sudėtingą padėtį, Ornitologų draugija kovą buvo paskelbusi 2014 metų paukščiu ir net inicijavusi, kad ši rūšis būtų įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą. Pasak L. Budrio, kol kas tą daryti ankstoka. Vis dėlto, anot ministerijos atstovo, jei išliks ta pati mažėjimo tendencija, labai įmanoma, kad netolimoje ateityje kovas taps saugomu paukščiu.
Nebaidomi kovai okupuoja vis didesnius žaliuosius plotus. Anksčiau daugiausia problemų keldavę senųjų miesto kapinių lankytojams bei Parko g. gyventojams, šį pavasarį juodasparniai jau kranksi ir Sietyno g. skvere.
„Visiems pažįstama kurapka irgi dar visai neseniai buvo medžiojamas paukštis, bet populiacijai kritiškai sumažėjus ši rūšis išbraukta iš medžiojamų sąrašo. Dar neįtraukta į Raudonąją knygą, bet didelė tikimybė, kad teks“, – palygino L. Budrys.
Šokiravo sužeisti paukščiai
Medžioti varninius paukščius nėra uždrausta, išskyrus urbanizuotose teritorijose ir jų perėjimo metu. Kadaise, anot L. Budrio, drastiškai, šiurpindamas ornitologus, su kovais bandė kovoti Vilnius.
Didžiulė perinčių varninių paukščių – kovų, kuosų, pilkųjų varnų – kolonija buvo įsitaisiusi Lukiškių aikštėje. Kadangi aplinkui įsikūrusios pačios svarbiausios valstybinės institucijos, ryžtasi juodasparnius šaudyti. Nors būta ankstyvo ryto, gyventojus šokiravo klaikus iš lizdų krentančių sužeistų paukščių vaizdas.
„Vieną kartą pabandžius nuo tol niekas nebesiryžo apie tai nė pagalvoti“, – sako L. Budrys.
Tačiau, jo nuomone, savivaldybių požiūris palikti varninių paukščių populiaciją savieigai irgi nėra teisingas. Anot jo, vietos valdžiai pirmiausia turi rūpėti žmonių poreikiai.
„Kovas, kaip ir gandras, glaudžiasi prie žmonių, tik tokio kaimyno būdas nėra priimtinas. Visgi ne lakštingalos balsu čiulba ir dar aplinką teršia. Ten, kur jis daugiausia pridaro bėdų gyventojams – prie švietimo, gydymo įstaigų, gyvenamųjų namų – kovų kaimynystės derėtų išvengti“, – teigia ministerijos specialistas.
Vienkartinė akcija – dėl akių
Iškraustyti iš miesto varninius paukščius – ne vienkartinis darbas. Užuot laukus rudens lizdams ardyti, L. Budrys ragina savivaldybes nuo juodasparnių kolonijų gyventojus vaduoti ištisus metus: genėti senus medžius, šluoti parkus, mat kovai lizdus suka ten, kur randa „statybinės medžiagos“, tai yra primėtytų šakų. Ankstyvą pavasarį, pasak L. Budrio, efektyvu kovus baidyti garsiniais signalais, petardomis ir taip neleisti sukti lizdų.
„Jei be perstojo bent savaitę kovai bus baidomi, kolonijomis gyvenantis paukštis ieškos kitos vietos, gal pasitrauks į miškelį miesto pakrašty“, – teigia specialistas.
Panevėžio savivaldybės planuojamas lizdų ardymas rudenį tėra paskutinė priemonė, kai visos kitos jau išbandytos.
„Kovas – ne rojaus paukštelis. Mylėti gamtą reikia, bet ir proto turėti reikia“, – sako ministerijos atstovas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
