Panevėžio rajono, Liberiškio kaimo gyventojai Stasei Skupienei Panevėžio apygardos teisme teko vėl išvysti savo pirmagimio sūnaus 32 metų Tomo Skupo žudiko akis ir prisiminti kraupias netekties aplinkybes – papasakoti ir apie tai, kaip iš degėsių baigė rinkti sūnaus palaikus, kurie jai palaidoti buvo atiduoti tik po mėnesio, kai buvo baigtos ekspertizės.
Dvidešimt vienerių metų Panevėžio rajono gyventojas Tomas Marcinkevičius, praėjusių metų liepos 6-ąją atėmęs gyvybę nuo vaikystės pažįstamam bičiuliui 32 metų Tomui Skupui, akmeniniu veidu klausėsi aukos artimųjų pasakojimų.
Savo kaltę jis visiškai pripažino, tačiau parodymus sutiko duoti tik teismui apklausus visus liudytojus.
Anksčiau neteistas jaunuolis pernai, Mindaugo karūnavimo dieną, užėjo pas T. Skupą į namus. Pastarasis gyveno vaizdingoje vietoje 200 metų senumo name, anuomet priklausiusiame dvaro ansambliui.
T. Skupas šiame mediniame name, kurio savininkė dabar yra Panevėžio rajono savivaldybė, nuomojosi socialinį būstą. Praėjusių metų vasarą jis buvo vienintelis gyventojas. Dar vieną šiame name naujai suremontuotą būstą Savivaldybė ketino išnuomoti eilėje jo laukiančiai šeimai.
Vietos gyventojai pasakojo, kad tą vakarą pas T. Skupą, be T. Marcinkevičiaus, vakarojo dar vienas jaunuolis ir mergina. Kompanija vaišinosi alkoholiu.
Apie 23 valandą T. Marcinkevičius, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, metaliniu strypu sumušė T. Skupą. Jaunas vyras nuo smūgių mirė.
Svečias neskubėjo išsinešdinti. Jis pagrobė nužudytojo mobilųjį telefoną, rankinę, piniginę su pinigais, banko ir kitomis kortelėmis – iš viso 305 eurų vertės turto. Slėpdamas nusikaltimo pėdsakus, T. Marcinkevičius benzinu apipylė gyvenamojo namo patalpas su ant grindų gulinčiu bičiuliu ir žiebtuvėliu padegė.
Skaičiavo kiekvieną minutę
Nuo sūnaus namų už kelių šimtų metrų gyvenanti S. Skupienė tuo metu jau miegojo. Moterį pažadino skambutis apie degantį sūnaus namą. Išbėgusi į lauką jį pajuto stiprų dūmų kvapą ir išvydo dūmų kamuolius, virstančius iš tos pusės, kur gyveno sūnus.
Moteris su savo vyru Jonu Astrausku tekini pasileido Tomo namų link. Nubėgę jie išvydo liepsnojantį namą.
„Iš karto supratome, kad namas padegtas. Degė abu jo galai – ir gyvenamas, ir negyvenamas“, – pasakojo J. Astrauskas.
Kaimynystėje gyvenanti Eligija Petrauskienė sakė, jog pamačius degantį namą ją iš karto nutvilkė mintis, kad jis padegtas. Jos sūnus mėgino išdaužti kambario, kuriame gyveno Tomas, langą, tačiau iš vidaus jau veržėsi didžiulės liepsnos.
Moters teigimu, kol iš Naujamiesčio atvyko ugniagesiai, praėjo apie 20 minučių. Maždaug po tiek pat laiko prisistatė ir gaisrininkai iš Panevėžio.
Namą pradėjusių gesinti ugniagesių žmonės puolė prašyti pirmiausia malšinti liepsnas tame gale, kur gali būti žmogus. J. Astrausko teigimu, ugniagesiams nutiesus žarną kito namo galo link, ši pratrūko. Gelbėtojai suskubo atnaujinti vandens tiekimą, o gaisravietėje susirinkę žmonės skaičiavo kiekvieną minutę.
T. Skupo motina ir kiti artimieji iki paryčių dar turėjo vilties, kad jis gyvas.
„Galvojome, gal gaisro metu jo nebuvo namie, o gal spėjo išsigelbėti“, – prisiminė S. Skupienė.
Padedami aplinkinių jie visur ieškojo Tomo, daug kartų skambino jam į mobilųjį telefoną, tačiau vyras neatsiliepė.
Degėsiuose ieškojo palaikų
Namą užgesinę gelbėtojai degėsių krūvose ieškojo jo palaikų. Apie 6 valandą ryto į gaisravietę atėjo ir T. Marcinkevičius. Kiti T. Skupo bičiuliai sulėkė dar naktį, tik išgirdę apie nelaimę.
E. Petrauskienės teigimu, T. Marcinkevičius buvo labai įsitempęs, žiūrėjo didelėmis, baltomis akimis. Paklaustas, ar nežinąs, kur yra Tomas, jaunuolis atsakė, kad niekur šis nesidės, grįš.
„Mums iš karto tapo aišku, kad T. Marcinkevičius yra prikišęs nagus prie gaisro“, – pasakojo E. Petrauskienė, pridūrusi, kad šis kaime buvo žinomas kaip konfliktiška, į smurtą linkusi asmenybė.
Nužudytąjį moteris apibūdino kaip ramų, į gyvenimą besikabinusį jauną vyrą, nepiktnaudžiavusį alkoholiu. Taip pat apie velionį atsiliepė ir Naujamiesčio seniūnas Jonas Sankaitis.
Anksčiau užsienyje uždarbiavęs T. Skupas pastaruosius porą metų gyveno Lietuvoje, turėjo darbą, laisvalaikiu mėgo žvejoti. Artimai su sūnumi bendravusi S. Skupienė liepos šeštąją jį matė du kartus. Sūnui mama į darbą įdavė pietus, o vakare jis buvo užsukęs vakarienės.
Liberiškietė teisme pasakojo anksčiau atkreipusi dėmesį į sumuštą sūnaus ausį. Motinos kamantinėjamas T. Skupas prisipažino, kad jam trenkė T. Marcinkevičius.
S. Skupienės teigimu, juodu nebuvo artimi draugai, tik pažįstami. T. Marcinkevičius įnikdavo lankytis pas bendravardį bičiulį tuomet, kai žinodavo, kad šis turi pinigų. Tą dieną, S. Skupienės žiniomis, jos sūnus buvo gavęs algą.
Pasirinko būti atpirkimo ožiu?
T. Skupo smarkiai apdegę palaikai buvo rasti tik kitos dieną rytą. Pareigūnams išvykus, nužudytojo motina dar kurį laiką blaškėsi tarp griuvėsių, ieškodama sūnaus kūno likučių.
„Radau dar palaikų, paskambinau policijai, kad paimtų. Nenorėjau, kad mėtytųsi“, – teisme pasakojo S. Skupienė.
Anot moters, sūnaus draugai sužinojo, kuriame lombarde T. Marcinkevičius užstatė iš Tomo pavogtą naują mobilųjį telefoną. Ji apie tai informavo pareigūnus.
Nužudytojo artimieji ir kaimynai mano, kad T. Marcinkevičius turėjo bendrininkų, tačiau vienas prisiėmė kaltę. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kad jis būtų veikęs dar su kuo nors.
Iš karto po gaisro buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti, o paskui perkvalifikuotas į tyrimą dėl nužudymo. T. Marcinkevičiui buvo pareikšti įtarimai dėl nužudymo, jis suimtas. Jaunuoliui gresia laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba iki gyvos galvos.
Sūnaus netekusi motina T. Marcinkevičiui pareiškė daugiau kaip 2 tūkst. ieškinį turtinei ir 50 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
S. Skupienei po tragedijos smarkiai pašlijo sveikatą. Moteris iš karto po gaisro buvo paguldyta į ligoninę, po kurio laiko joje gydėsi dar kartą. Mažesnį civilinį ieškinį pareiškė ir nužudytojo brolis.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijai už jai priklausančio turto – 5 butų sunaikinimą prašo teismo iš T. Marcinkevičiaus priteisti 28 tūkst. 670 eurų.
Inga SMALSKIENĖ
U. Mikaliūno nuotr.
