Panevėžio miesto švietimo įstaigose neįprastai tuščia – dalis mokytojų prisijungė prie neterminuoto pedagogų streiko ir atsisakė vesti pamokas. Prie mokytojų prisidėjo ir darželiuose dirbantys pedagogai. Iš viso mieste nedirba per dešimt švietimo įstaigų.
Dalis moksleivių vakar į mokyklą nėjo. Tuščios klasės byloja, kad mokytojai kovoja dėl savo teisių, o vaikai savarankiškai mokosi namuose. U. Mikaliūno nuotr.
Kol kas pedagogai streikuos iki trečiadienio, kol įvyks naujos derybos. Tačiau, jei kompromiso ir vėl nebus pasiekta, žada kelių savaičių streiką.
Mokytojai reikalauja didesnių atlyginimų ir kad nuo rugsėjo būtų pradėta įgyvendinti algų kėlimo programa. Be to, siekia, kad būtų atsisakyta per krizę įvestų vadinamųjų atlyginimų žirklių, kurios esą leidžia švietimo darbuotojams už tą patį darbą nustatyti nevienodą atlygį.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvos mokytojo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 823,4 euro per mėnesį. Tačiau trečdalis mokytojų dirba ne visu krūviu, apie dešimtadalis visų pedagogų turi mažiau kaip devynias pamokas. Dėl šių ir kitų priežasčių šią savaitę mokyklose tvyro tyla.
Pradinės mokyklos direktorės R. Charisovos teigimu, įstaigoje streikuoja 19 mokytojų iš 21.
Pirmadienį, kaip ir daugelyje kitų švietimo įstaigų, tylu buvo ir „Žemynos“ progimnazijoje. Tą dieną mokykloje nebuvo nei mokinių, nei pedagogų. Kasdieniais darbais užsiėmė tik mokyklos administracija. Šios įstaigos vadovo Romualdas Grilauskas teigimu, streike dalyvauja 34 mokytojai iš 67.
„Mokykla nedirba, dėl mokytojų trūkumo negalime organizuoti ugdymo proceso. Penktadienį apie streiką buvo pranešta visiems mokiniams ir jų tėveliams. Kadangi pradinukams dar papildomos atostogos, į mokyklą neina 6–8 klasių mokiniai“, – „Sekundei“ aiškino R. Grilauskas.
„Žemynos“ direktorius mano, kad pedagogai su valdžia nesusikalba todėl, kad nėra kompleksinės programos.
„Nesuprantu Vyriausybės. Visuose dokumentuose skelbiama, kad švietimas yra prioritetinė šaka.
Reikėtų kompleksiškai spręsti klausimus, kuriuos ne vienerius metus kelia profesinė organizacija, bet kol kas tie klausimai nėra sprendžiami. Vyriausybė deklaracija, kad nuo Naujųjų metų padidino algas atrodo juokingai. Mokytojams, kurie gauna didžiausius atlyginimus, jie pakilo 9 eurais, atskaičiavus mokesčius – vos 6 eurais. Kurie uždirbo mažiau, alga padidėjo 2–3 eurais. Ar čia reikia deklaruoti, kad atkreipė dėmesį į švietimo darbuotojus? Manau, tai absurdas.
Dabar valdžia pradėjo kalbėti, kad penkeriems metams numatytas atlyginimų didinimas, tačiau algų didinimas vėžlio žingsniu problemų neišsprendžia.
Reikia aiškios kompleksinės programos. Jeigu politikai laikytųsi žodžio ir mokytojai žinotų tikslią eigą, nebūtų streikų, abejonių, keistųsi požiūris į pedagogo darbą ir būtų kitokie ugdymo proceso rezultatai“, – pabrėžė R. Grilauskas.
Situacija – vargana
Progimnazijos direktorius mano, kad nėra vienybės ir tarp pačių profesinių sąjungų ir organizacijų. Anot jo, mokytojai kelia aktualias problemas ir kovoja dėl savo teisių, tačiau ne visi jas nori ginti.
„Mokytojas, gaudamas tokį atlyginimą, negali dorai apsirengti, nusipirkti mokymo priemonių, ruoštis pamokoms, neturi kompiuterinės technikos – aišku, kad tai nenormalu. Kodėl Seimo narių tokie atlyginimai? Kodėl jiems teikiamos kompensacijos už transportą, už kanceliarines prekes. Kodėl to neturi pedagogai?“ – klausimus kelia R. Grilauskas.
Vadovas pažymi, kad tokia vargana mokytojų situacija prie gero neveda. Jau penkerius metus R. Grilauskas nėra sulaukęs nė vieno skambučio ar prašymo priimti jauną mokytoją į darbą.
„Man labai įdomu, ar kas nors tiria rinką, kiek ir kokių šalyje reikia specialistų. Mieste trūksta matematikų, lituanistų. Fizikai, chemikai, biologai dirba per tris ar keturias mokyklas, kad pragyventų. Man atrodo, kad universitetai rengia mokytojus tik dėl to, kad rengtų, o baigęs studijas jaunimas išeina dirbti kitur. Baigęs universitetą absolventas, specialistas, mokytojas už 18 savaitinių valandų „ant popieriaus“ gautų 385 eurus. Už tiek reikia gyventi, kurti šeimą, statyti gyvenimo pamatus. Čia nėra jokios logikos. Todėl jaunos šeimos iškeliauja iš Lietuvos“, – dėstė R. Grilauskas.
Kentėjo, bet pratrūko
Pradinės mokyklos direktorė Rita Charisova sako, kad šios mokyklos pedagogai streikuoja dėl įvairių priežasčių: mokinio krepšelio atkūrimo, mokinių skaičiaus klasėse mažinimo ir kt. Pedagogai nepatenkinti ir tuo, kad neformalusis ugdymas atima dalį kiekvieno mokinio krepšelio lėšų. Mokykloje streikuoja 19 mokytojų iš 21.
„Geriau, kad streikų nebūtų, tačiau žmonės turi teisę tai daryti. Nedalyvauju susitikimuose su valdžia, nežinau, kokia forma vyksta dialogai, kokiais būdais reikalaujama, bet valdžia turi suprasti, kad reikia nuo ko nors pradėti. Visada ta šviesuomenės dalis kentėdavo, bet pagaliau pratrūko“, – kalbėjo R. Charisova.
Pradinės mokyklos profsąjungos pirmininkė, pedagogė Aušra Butkevičienė vardindama šio streiko priežastis pabrėžia, jog mokytojai nori, kad išėjus į pensiją našta kristų ne ant mokyklos pečių, bet valstybės.
„Jeigu mokyklą palieka pensinio amžiaus žmogus, už 6 mėnesius reikia sumokėti iš mokyklos lėšų. O mes norėtume, kad valstybė įkurtų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos būtent iš mokyklų išeinantiems vyresnio amžiaus pedagogams. Tai turi būti ne mokyklos, o visos Lietuvos tikslas – garbingai išleisti atidirbusius mokytojus į pensiją“, – kalbėjo A. Butkevičienė.
Kenčia mokiniai
Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis sako, jog streikas yra kraštutinė priemonė.
„Iš dalies streikai padeda, ieškoma įvairių variantų, vidinių rezervų, vyksta derybos, atkreipiamas dėmesys į pedagogus, bet reikia nepamiršti, kad nuo to labiausiai kenčia mokiniai. Mokykla pirmiausia yra mokiniui, o mokytojų problemos neturi būti sprendžiamos moksleivių sąskaita. Blogai, kad stabdomas arba nevisiškai vykdomas ugdymo procesas. Pedagogams atrodo, kad su jais nesikalbama, Švietimo ministerija sako, kad su jais kalbama. Rodos, kad jie vieni kitų negirdi, bet viliamės, kad streikas ilgai netruks“, – kalbėjo E. Kuchalskis.
Anot R. Grilausko, pedagogai su valdžia nesusikalba, nes nėra kompleksinės programos.
Derybos nepavyko
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius teigia, kad derybose su Vyriausybės atstovais susitarimas dėl esminio klausimo – atlyginimų padidinimo – nebuvo pasiektas.
„Esminis dalykas liko nesutartas – kad nuo rugsėjo būtų naikinamos tarnybinių koeficientų žirklės. Tai padarius, galima bus pasiekti, kad atlyginimai būtų didinami. Nes kitu atveju mokyklų vadovai, savivaldybės atlyginimus koreguoja naudodamiesi žirklėmis ir daugeliu atvejų mokytojams atlyginimas nepadidėja.
Sutarta, kad ministerija pradės rengti kitokią darbo apmokėjimo sistemą, sutarta, kad kitaip bus naudojami neformaliajam ugdymui skirti pinigai – mokyklos galės juos naudoti. Sutarta buvo, kad bus labiau apribota vadovų galimybė vesti pamokas. Ir Vyriausybė parengs mistinį planą, kaip įdarbinti, perkvalifikuoti dėl mokyklų uždarymo iš švietimo sistemos išėjusius mokytojus“, – teigė A. Jurgelevičius.
Kitas pedagogų susitikimas su Vyriausybės atstovais suplanuotas trečiadienį.
Skaičiai ir faktai
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis Lietuvos pedagogo atlyginimas, neatskaičius mokesčių, siekia 823,4 euro per mėnesį.
Mokytojo atlyginimas priklauso nuo turimų pamokų skaičiaus, stažo, kvalifikacijos. Daugiau kaip pusė mokytojų turi 18–27 pamokas per savaitę.
18 pamokų per savaitę turintis bendrojo ugdymo mokytojas, priklausomai nuo stažo ir kvalifikacijos, uždirba nuo 518 eurų iki 952 eurų.
Turintis 27 pamokas – atitinkamai nuo 777 eurų iki 1350 eurų per mėnesį.
Mokytojai gali turėti 36 pamokas per savaitę.
Trečdalis mokytojų dirba ne visu krūviu, apie dešimtadalį visų pedagogų turi mažiau kaip 9 pamokas.
Mažus mokytojų krūvius lemia kasmet mažėjantis mokinių skaičius.
Nors mokinių skaičius per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo 40 proc., palyginti su 2012 m., mokinio krepšelis išaugo 5,7 proc., vidutinis mokytojų atlyginimas išaugo 9,3 proc.
Pirmadienį pedagogai streikavo 43 savivaldybėse, 233 švietimo įstaigose: 201-oje bendrojo ugdymo mokykloje, 30-yje ikimokyklinio ugdymo įstaigų, 2-ose neformaliojo ugdymo įstaigose.
Iš viso streikas apima 9,81 proc. švietimo įstaigų.
60 savivaldybių veikia daugiau kaip 2300 švietimo įstaigų. Iš jų 1200 bendrojo ugdymo mokyklų, daugiau kaip 700 ikimokyklinio ugdymo, 360 neformaliojo ugdymo įstaigų.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
