Panevėžio rajonas jau antri metai turės nedeficitinį biudžetą. Šįmet jis sieks 26 mln. 927 tūkst. eurų, tačiau vėliau dar bus tikslinamas. Pernai metų pradžioje buvo patvirtintas 26 mln. 339 tūkst. eurų biudžetas, o metų gale padidintas dar daugiau kaip 1 mln. ir siekė beveik 28 mln. eurų. Nors biudžetas ir subalansuotas, dar nereiškia, kad šiais metais niekam nereikės veržtis diržų. Pirmiausia tai teks padaryti pedagogams.
Velžio gimnazija, turinti 532 mokinius, yra didžiausia mokykla Panevėžio rajone, kurioje mokinių nemažėja, tačiau mokinio krepšelio lėšos traukiasi. U.Mikaliūno nuotr.
Šių metų biudžete mokinio krepšelio lėšoms dėl per mažo mokinių skaičiaus klasėse stinga 157 tūkst. eurų. Švietimo ir mokslo ministerija patikino Panevėžio rajono Savivaldybę, jog ji negaus tikslinės dotacijos mokinio krepšeliui finansuoti 2016 metais. Ministerija Savivaldybei siūlo užtikrinti, kad klasėse mokinių skaičiaus vidurkis būtų ne mažesnis už nustatytą įstatymais.
Finansų skyriaus vedėja Genė Šarkiūnienė teigia, jog yra dvi išeitys. Pirmoji – mokykloms, kurioms trūksta mokinio krepšelio lėšų, taupyti jungiant klases, nemokėti mokytojams už kolegų pavadavimą ar taupyti dar kitais būdais, kuriuos mokyklos pačios nusistatys. Antra išeitis – vėl optimizuoti mokyklų tinklą skyrius perkeliant į didesnes mokyklas.
Ugdymo įstaigų, kurioms teks susiveržti diržus, sąraše – 15 mokyklų ir Pedagoginė psichologinė tarnyba. Pastaroji per metus turėtų sutaupyti mažiausiai – vos 800 eurų, o štai Velžio ir Ramygalos gimnazijos – atitinkamai 29 tūkst. ir 28,1 tūkst. eurų. Krekenavos gimnazija – 11 tūkst. eurų, Raguvos – 8,1 tūkst. Smilgių – 4,1 tūkst. eurų. Geležių pagrindinei mokyklai nurodyta sutaupyti 15 tūkst. Berčiūnų pagrindinei – 11,9 tūkst. Linkaučių ir Miežiškių pagrindinėms mokykloms – atitinkamai 9,3 ir 9,6 tūkst. eurų.
Iš ugdymo įstaigų mažiausiai sutaupyti turės Bernatonių mokykla-darželis (1,2 tūkst. eurų) ir Pažagienių mokykla-darželis (2 tūkst. eurų).
Ydinga metodika
Rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Kęstutis Rimkus, „Sekundės“ paklaustas, ar į pasmerktųjų gyventi blogiau sąrašus patekusiose gimnazijose taip smarkiai trūksta mokinių, atsakė, kad vaikų skaičius klasėse turi atitikti mokinio krepšelio skaičiavimo metodikos vidurkius.
Pavyzdžiui, Velžio gimnazijoje mokinių yra apie 20 proc. mažiau, nei pagal minėtą metodiką reikėtų, kad mokinio krepšelio lėšų netrūktų. Tai yra šios gimnazijos 1–4 klasėse mokinių vidurkis turėtų siekti 20 mokinių.
Dabar iki jo trūksta 12 mokinių. 5–10 klasėse kiekvienoje turėtų sėdėti 25 mokiniai. Iki šio vidurkio trūksta 66 mokinių. 11–12 klasėse turėtų būti vidutiniškai po 22 mokinius, gimnazijai iki vidurkio trūksta 17 mokinių. Ramygalos gimnazijoje mokinių yra apie 10 proc. mažiau (38 mokiniais mažiau ), negu turėtų būti, kad netrūktų mokinio krepšelio lėšų.
Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis sako, kad mokinio krepšelio skaičiavimo metodika yra ydinga, ypač didelėms kaimo mokykloms. Pasak jo, tokiose kaimo mokyklose, kaip Velžio gimnazija, kur mokosi nuo pirmokų iki abiturientų, nerealu, kad klasėse būtų po 22–25 vaikus.
„Mes tą problemą kėlėme jau prieš penkerius metus, tačiau mums buvo atsakyta, kad dėl 100 tokių mokyklų Lietuvoje niekas mokinio krepšelio metodikos nekeis“, – „Sekundei“ tvirtino direktorius.
Beje, šiuo metu kaimo mokyklų, kuriose mokosi daugiau nei 500 vaikų, neliko nė pusšimčio. Velžio gimnazija, turinti 532 mokinius, yra didžiausia mokykla Panevėžio rajone, kurioje mokinių nemažėja, bet mokinio krepšelio lėšos traukiasi.
R. Baltušis sunkiai įsivaizduoja, kaip reikės sutaupyti 29 tūkst. eurų, kai, pasak jo, mokykla ir taip gyvena taupymo režimu.
A. K. Rimkus sako, kad galbūt teks svarstyti galimybę kai kuriuos mažai mokinių turinčius skyrius perkelti į mokyklas. Pasak jo, mokykloms mokinio krepšelio lėšų trūkumą truputį sušvelnins iš Savivaldybės biudžeto vaikų neformaliajam švietimui (būreliams) skiriami 154, 4 tūkst. eurų.
Šįmet, palyginti su pernai, kaimo vaikų užimtumas turėtų pagerėti. Švietimo ministerija neformaliajam vaikų švietimui skyrė daugiau nei dvigubai daugiau lėšų nei 2015 metais – 95 tūkst. eurų. Finansų skyriaus vedėjos G. Šarkiūnienės teigimu, Ugdymo proceso programai skiriama daugiausia lėšų – 12 mln. 823 tūkst. eurų.
Pasigenda 13-os seniūnijos
Panevėžio rajono biudžete lėšų numatyta iš viso 8 programoms. Rajono Savivaldybė 2016 metais suplanavusi ir nemažai remonto darbų. 16 tūkst. eurų numatyta skirti Bernatonių bibliotekos remontui, 4 tūkst. eurų – Berniūnų bibliotekai perkelti į kitas patalpas, 20 tūkst. litų Liūdynės kultūros centro Dembavos padalinio remontui pradėti.
Beveik už 14,6 tūkst. eurų suplanuota suremontuoti Karsakiškio kultūros namų stogą, 10 tūkst. eurų skirti Raguvos kultūros centro fasado sienų ir stogo remontui, 20 tūkst. eurų – Ramygalos žiūrovų salės remontui. Numatyta lėšų įvairiems remonto darbams mokyklose. Didžiausios sumos – 145 tūkst. eurų numatyta Dembavos lopšelio- darželio priestato statybai, 120 tūkst. eurų – buitinių nuotekų tinklo įrengimo Miežiškių kaime 1-ajam etapui, 100 tūkst. eurų – Karsakiškio pagrindinės mokyklos Tiltagalių skyriaus pastato stogo remontui ir papildomoms patalpoms įrengti, 50 tūkst. eurų – socialinio būsto remontui.
Liberalsąjūdininkas Jonas Katinas apgailestavo, kad Savivaldybė kasmet kokiai nors įstaigai ar problemai spręsti skiria šiek tiek pinigų, bet nieko nepadaro iki galo.
„Įrenkime visose gimnazijose modernų apšvietimą, baikime modernizuoti gatvių apšvietimą. Kas iš to, kad dabar keliose klasėse įsukame geresnes lempas. Pasikrapštymai visur po truputį neduoda efekto. Žmonės nori gyventi geriau ne po kelerių metų, o dabar“, – kalbėjo jis.
Politiko teigimu, subalansuotą biudžetą turinti Savivaldybė galėtų paieškoti lėšų konkretiems projektams iš esmės įgyvendinti.
Opozicija valdantiesiems žėrė kritiką dėl jų neryžtingumo imtis reformuoti nuostolingai dirbantį Velžio komunalinį ūkį. J. Katino teigimu, rajonui būtina steigti 13-ąją seniūniją, kad būtų galima sumažinti per dideles Velžio ir Panevėžio seniūnijas.
Rajono meras Povilas Žagunis patikino, kad apie dar vienos seniūnijos steigimą galvojama, tačiau tai – ateities klausimas. J. Katinas stebėjosi, kad jis neįtrauktas į Savivaldybės 2016–2018 metų strateginės veiklos planą.
Opozicijos atstovai ragino iš 2015 metais socialinėms pašalpoms nepanaudotų daugiau kaip 2 mln. eurų skirti lėšų socialiniam darbui rajone stiprinti. G. Šarkiūnienė informavo, kad šįmet socialinių darbuotojų algoms didinti yra skirta 100 tūkst. eurų. Rajono seniūnijose yra 34 socialinių darbuotojų etatai.
Šįmet rajonas vietinės reikšmės keliams, gatvėms tiesti, rekonstruoti, prižiūrėti ir saugaus eismo sąlygoms užtikrinti tikisi gauti 1 mln. 460 tūkst. eurų – panašią sumą, kaip ir pernai.
Inga SMALSKIENĖ
