Prieš kelerius metus pašalpų skyrimo ir mokėjimo eksperimente dalyvavęs Panevėžio rajonas nenori atsilikti nuo kitų savivaldybių ir kovos su besaikiu alkoholio vartojimu srityje.
Bernatonių bendruomenė pasiekė, kad kultūros centre veikusiam alaus barui licencija nebūtų pratęsta. U. Mikaliūno nuotr.
Rajono Savivaldybė iš savo biudžeto skiria lėšų gyventojų priklausomybei nuo alkoholio gydyti. Pernai uždraudė prekybą alkoholiniais gėrimais švenčių, sporto renginių, parodų, koncertų, spektaklių, skirtų nepilnamečiams, metu, o dabar ragina žmones raštu teikti Savivaldybės administracijai motyvuotus pasiūlymus dėl prekybos alkoholiniais gėrimais konkrečiose prekybos vietose – parduotuvėse, viešojo maitinimo įmonėse, laiko apribojimo ar licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais neišdavimo.
Bendruomenių, pavienių gyventojų skundai Savivaldybei suteiktų galių sumažinti prekybos alkoholiu taškų skaičių kaime ar apriboti galimybes tam tikrai grupei gyventojų svaigintis nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro.
Pastaruoju metu rajono Savivaldybė, skirtingai nei miesto, nėra gavusi nė vieno raštiško gyventojų skundo.
Panevėžio rajono savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja Aldona Čiegytė, paklausta, ar kaimo žmonės labai pakantūs, o gal tiesiog nėra jokių bėdų, atsakė galinti tik spėlioti. Vedėjos teigimu, Savivaldybė specialiai nesiekia susidoroti su alkoholio pardavėjais, o tik primena gyventojams jų teises.
Kultūros centre nebeliko alaus baro
Bene prieš porą metų tokia teisę pasinaudojo Bernatonių bendruomenė, pasiekusi, kad kultūros centre nebeliktų alaus baro. Šios bendruomenės pirmininkė Reda Manikienė pasakojo, kad tame pačiame pastate įsikūręs alaus baras ir jo lankytojai visiems buvo tikra rakštis ir kaimo gėda.
„Kultūros centras yra pačioje kaimo pradžioje. Aludės lankytojai sėdėdavo lauke, jiems skirtame aptvare, keikdavosi, spjaudydavosi. Per kultūros centre vykdavusias gegužines pamaldas, kuriose dalyvavo ir tuometis Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, mums iš gėdos dėl girtuoklių elgesio nebuvo kur akių dėti“, – „Sekundei“ teigė pirmininkė.
Bendruomenė gavo lėšų infrastruktūros gerinimo projektams kultūros centre įgyvendinti, kreipėsi į rajono Savivaldybę su prašymu nepratęsti alaus barui licencijos ir jo patalpas atiduoti bendruomenės reikmėms.
Prašymas buvo patenkintas. Vietoj alaus baro bendruomenė įsirengė sporto salę ir susitikimų patalpas.
„Uždaryto alaus baro klientai su manim ilgai nesisveikino, bet aš dėl to nesijaudinau“, – sakė R. Manikienė.
Tiesa, alaus barą ir kultūros centro patalpų išgyvendinusiai bendruomenei teko pakovoti, kad čia neatsirastų parduotuvė, kurioje, be kita ko, būtų prekiaujama ir alkoholiu.
Šnairuoja į politiko valdas
Panevėžio seniūnas Saulius Skrebė teigia, kad pastaruoju metu tik iš Piniavos kaimo gyventojų yra girdėjęs nusiskundimų dėl naktinės prekybos alkoholiu komplekse pas „Katiną“, tačiau raštiško skundo seniūnija nėra gavusi.
Gyventojų bendruomenės „Piniava“ pirmininkas Zigmantas Babilas patvirtino, jog kai kurie gyventojai reiškia nepasitenkinimą, kad prie rajono Tarybos nario J. Katino valdų šlaistosi neblaivūs asmenys, kad naktį prekiaujama alkoholiu. Pačiam bendruomenės pirmininkui taip pat tai nepatinka. Jis sakė kalbėjęsis su verslininku apie tai, šis atsakęs, kad įstatymų nepažeidžia.
J. Katinas ir „Sekundę“ patikino, jog įstatymams nenusižengia. Pasak politiko, parduotuvė dirba iki 21 val., alaus baras šaltuoju metų laiku veikia nuo 8 iki 21 val., šiltuoju – kiek ilgiau.
Alkoholiu visą parą prekiaujama tik viešbučio kavinėje ir, žinoma, ne išsinešti.
„Kavinėje alkoholiniai gėrimai gana brangūs ir ne tokie, kuriuos vartoja tam tikra kategorija visuomenės pasipiktinimą keliančių asmenų“, – sakė verslininkas.
Jeigu Seimas savivaldybėms suteiks teisę nustatinėti prekybos alkoholiu vietų darbo laiką, jis savųjų prekybos taškų laiką pakoreguos taip, kaip bus liepta. Rajone žinomas verslininkas sakė, kad iš prekybos alkoholiu gauti pinigai sudaro tik labai maža dalį jo pajamų.
Tačiau J. Katinas kritikuoja blaivybės šalininkų siūlymus leisti prekiauti alkoholiu tik specializuotose parduotuvėse.
„Panevėžio rajono kaimuose maisto prekių parduotuvės užsidarytų, nes vien tik iš prekybos pienu ir mėsa neišsilaikytų, o tada tikrai suklestėtų, kaip vadinu, bobučių rinka“, – mano jis.
J. Katinas įsitikinęs, kad su nesaikingu alkoholio vartojimu reikėtų kovoti ne draudimais, o prevencija. Pavyzdžiui, didinti jaunimo užimtumą įrengiant sporto aikštynus, ką jis yra padaręs prie savo parduotuvės ir viešbučio.
Džiaugiasi, kad buvo uždarytas
Prieš Naujuosius metus Krekenavos miestelyje buvo uždarytas pačiame jo centre veikęs alaus baras. Krekenavos seniūnas Vaidas Kaušakys nežino, kodėl jis liovėsi veikęs. Jo teigimu, krekenaviškiai, kurie nebuvo to baro lankytojai, dėl to tik džiaugiasi.
Krekenavoje įsigyti alkoholio nėra sudėtinga – veikia net kelios parduotuvės.
Seniūnijai priklausančių kaimų gyventojai V. Kaušakiui nesiskundė dėl ten veikiančių alkoholio prekybos taškų.
Karsakiškio seniūnė Rima Jaškūnienė teigia, jog gyventojai jai yra išsakę nepasitenkinimą, kad miestelio parduotuvėse alkoholiniai gėrimai parduodami jau gerokai apsvaigusiems pirkėjams, nors tai yra draudžiama. Seniūnė prekybininkų paprašė laikytis įstatymų.
Ramygalos miestelyje alkoholinių gėrimų galima įsigyti taip pat ne vienoje vietoje. Neseniai porai mėnesių buvo uždarytas vienintelis miestelio alaus baras. Ramygalos seniūnas Valdas Chirv neslepia džiugesio, jog baras vėl atsidarė.
„Tie žmogeliai bent būna vienoje vietoje, nesišlaisto po visą Ramygalą“, – paaiškino jis.
Prieš kelerius metus vieno kaimo gyventojai pageidavo, kad būtų sutrumpintas alkoholiu prekiaujančios įmonės darbo laikas, tačiau jie pritrūko argumentuotų motyvų, kodėl reikėtų tai daryti. Neįrodė, kad ši įmonė ar jos klientai kenkia aplinkiniams.
Alkoholio prekyvietės darbo laikas gali būti apribotas ar licencija nebepratęsiama Savivaldybės tarybos sprendimu. Jai turi būti pateikti gyventojų raštiški skundai, medžiaga iš policijos ar kitų tarnybų. Atimti jau išduotą veiklos licenciją galima tik už labai šiurkščius įstatymų pažeidimus.
Inga SMALSKIENĖ
