Pensinio amžiaus sulaukę pedagogai pernai galėjo pasinaudoti proga – nebedirbti ir gauti išeitinę išmoką. Tokių mieste atsirado kelios dešimtys, o rajone – tik keletas. Tad kitiems mokytojams daugėja darbo, ir artėja laikas, kai trūks tam tikrų dalykų specialistų.
Pensijos sulaukę pedagoginiai darbuotojai pernai galėjo pasinaudoti galimybe gauti didesnę išeitinę kompensaciją, o jų darbo krūvis buvo paskirstytas kitiems.
Švietimo ir mokslo ministerija skelbia, kad specialiai sukurto pensinio amžiaus sulaukusių pedagogų išeitinių išmokų fondo lėšomis planavo pasinaudoti per 900 mokytojų, tam buvo skirta daugiau nei 1,7 mln. eurų. Buvo sutarta, kad tokios išeitinės išmokos būtų skirtos turintiems teisę į senatvės pensiją pedagogams, kai jie patys apsisprendžia nebedirbti ir sutartis nutraukti šalių susitarimu. Išeitinės išmokos dydis yra nuo 2 iki 6 vidutinių darbo užmokesčių, priklausomai nuo darbo stažo toje darbovietėje. Ji išmokama iš karto, o ne dalimis. Šiemet šis fondas didesnis – 3,2 mln. eurų.
Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Aušros Gabrėnienės teigimu, planuota, kad į pensiją išeis kone 40 pedagogų. Iš jų du vadovai, 36 mokytojai ir vienas pagalbos mokiniui specialistas. Ar visi taip ir padarė specialistė nežino. Tikėtasi, kad iš darbo išeis 4 matematikos mokytojai, 5 – anglų kalbos, 1 – vokiečių kalbos, 3 – lietuvių kalbos, 7 – rusų kalbos, po vieną chemijos, istorijos ir kūno kultūros, 2 – tikybos ir etikos, 2 – teatro, neformaliojo ugdymo, 3 – muzikos ir 6 – pradinių klasių mokytojai.
Pasak A. Gabrėnienės, mokytojai buvo informuoti apie tokią galimybę. Žinoma, nebedirbti planavo ne visi. Jos žiniomis, dalis apsisprendė pasitraukti dėl sveikatos, kiti galbūt dėl finansinių dalykų. Pavyzdžiui, žinojo, kad kitais metais mažės darbo krūvis ir pan.
Daugiausia pedagogų išeiti į užtarnautą poilsį rengėsi V. Žemkalnio gimnazijoje – 6 , „Nevėžio“, Skaistakalnio, M. Karkos pagrindinių mokyklų, „Žemynos“ progimnazijos – po 4, kitų – po vieną ar du asmenis. Tose visose mokyklose planuota priimti tik penkis naujus specialistus. Išėjusiųjų darbo krūvis turėjo būti padalytas kitiems.
Miesto Savivaldybės Finansų ir biudžeto skyriaus vyriausioji specialistė Irena Vaitelienė sako, kad kol kas nežinoma, kiek pedagoginių darbuotojų pasinaudojo galimybe – dar negauta visų ataskaitų. Neturėtų būti ir grąžinamų į biudžetą lėšų, nes tiek, kiek prašyta, ir negauta. Jos teigimu, du trečdalius lėšų turėjo skirti ministerija, o trečdalį – savivaldybės. Gauta tik maždaug pusę pinigų.
Beje, ir šiemet galima pasinaudoti galimybe gauti išmoką, skirtą išeinantiems iš darbo pensinio amžiaus pedagogams. Tik dabar taikomos kiek kitokios sąlygos. Pernai pasinaudoti tokia galimybe buvo galima ir mokyklų vadovams, ir pagalbos mokiniui darbuotojams, o šiemet – tik mokytojams. Kol kas dar renkamos paraiškos, kiek jų galėtų būti.
Panevėžio rajone išeiti iš darbo apsisprendė šeši pedagoginiai darbuotojai. Lėšų taip pat neprireikė grąžinti, nes, pasak Panevėžio rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėjos Genės Šarkiūnienės, nebuvo skirta tiek pinigų, kiek reikėjo. Rajone beveik visi išėję iš darbo pedagogai turėjo tokį darbo stažą, kad reikėjo sumokėti šešias išeitines išmokas.
Vyrauja vyresni mokytojai
Skelbiama, kad šalies bendrojo ugdymo mokyklose dabar dirba 36 tūkst. pedagoginių darbuotojų, o ikimokyklinio ugdymo įstaigose – apie 12 tūkst.
Šalies mokytojų amžiaus vidurkis – 48 metai. Daugiau kaip 3 procentai pedagogų yra iki 29 metų, 29 procentai – 30–44 metų, 55 procentai – 45–59 metų. Mokytojų, kuriems 60 ir daugiau metų, – beveik 12 procentų. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, trečdalis šalies pedagogų neturi pakankamo darbo krūvio.
Panaši padėtis ir mieste. Pasak Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės A. Gabrėnienės, vidutinis mokytojų amžius mieste – 48 metai. Ji konstatuoja, kad vyresnio amžiaus mokytojų yra kur kas daugiau negu jaunų. 2015 metų spalio 1 dienos duomenimis, miesto mokyklose pagrindiniame darbe dirba 930 mokytojų, turinčių 15 metų ir didesnį darbo stažą. Iki 4 metų darbo stažą turi 50 pedagoginių darbuotojų. Tuo laiku buvo 70 pedagoginių darbuotojų pensininkų. Tiesa, tarp jų ir minėti, kone 40 žmonių. Beje, pernai iš darbo išėjo ir matematikos, chemijos mokytojų, tų specialistų greitai pritrūks.
„Kol kas užtenka, bet yra, kaip sakome, tiksinti bomba. Po metų kitų bus sudėtinga situacija dėl tiksliųjų mokslų mokytojų“, – sako A. Gabrėnienė.
Panevėžio rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Skaidrutė Kriukienė teigia, kad mokytojai yra vyresnio amžiaus, tačiau pensininkų nedaug. Daugiausia pensinio amžiaus mokytojų dirba Ramygaloje ir Smilgiuose – atitinkamai 5 ir 4, Paįstryje – 2, Krekenavoje, Naujamiestyje, Vadokliuose, Berčiūnuose, Geležiuose, Linkaučiuose, Upytėje, Miežiškiuose – po vieną.
„Daugiausia dirba vyresnių pedagogų, bet jie dar ne pensinio amžiaus. Jaunų specialistų kasmet ateina tik po vieną kitą, tad jų nedaug“, – sako ji.
Nemaža dalis mokytojų neturi reikiamo valandų krūvio, tad arba ieško darbo kitur, arba dirba keliose mokyklose.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, vienam Lietuvos mokykloje dirbančiam mokytojui dabar tenka apie 11 mokinių. Mažos kaimo pagrindinės mokyklos mokytojas moko vidutiniškai 5 mokinius.
Daiva SAVICKIENĖ
