G. Leikos nuotr. Panevėžio vaikinų tinklinio ekipa (mėlyna apranga) kitą savaitę pradės Lietuvos tiklinio čempionato B pogrūpio atkrintamąsias varžybas.
Praėjusių metų pabaigoje gruodžio gale pagerbiant geriausių Panevėžio metų sportininkus, ypatingo dėmesio sulaukė merginų tinklinio komanda ir jos treneris Vitalijus Valteris.
Jam ir jo vadovaujamai merginų tinklinio ekipai įteikta metų sugrįžimo nominacija. Tada V Valteris liko maloniai abstulbęs, tokio įvertinimo jis tikrai nesitikėjo. „Nesvarbu, kaip ir kokiomis aplinkybėmis grįžo merginų tinklinis, svarbiausia, kad grįžo, yra čia ir dabar”, – šventiniame vakare šypsojosi V. Valteris.
29-erių tinklinio specialistas iš Panevėžio baigė studijas tuometiniame Lietuvos kūno kultūros institute Kaune ir sugrįžo dirbti į gimtąjį miestą.
V. Valteris džiaugiasi auklėtinių progresu, dalis jų jau sulaukė jaunimo rinktinių trenerių dėmesio, o jo vadovaujamos komandos tampa kietu riešutėliu potencialiems favoritams. Praėjusį savaitgali kaip tik Panevėžyje vyko šalies jaunių vaikinų tinklinio čempionato turo rungtynės, prieš jas treneris pasidalino mintimis apie šį sezoną, netikėtą įvertinimą bei ateities lūkesčius.
– Per Panevėžio metų sportininkų pagerbimo vakarą sulaukėte įvertinimo, jūsų vadovaujama merginų tinklinio komanda pelnė metų sugrįžimo nominaciją, jums tai netikėta žinia?
– Tiesą pasakius, tikrai nesitikėjau. Labai smagu, kad atsiminė, atkreipė dėmesį merginų tinklinį. Buvo keista. Kai pradėjau čia dirbti, siekiau atgaivnti miesto tinklinio tradicijas, suteikti galimybę žaisti tinklinį ir merginoms. Džiaugėsi komanda sulaukusi įvertinimo, merginoms – papildoma motyvacija stengtis toliau.
– Kaip skiriasi žaidžiančių tinklinį gretos nuo to laiko, kai pradėjote prieš daugiau nei penkerius metus po studijų dirbti Panevėžyje ir dabar?
– Sunku įvertinti, bet kažkuo skųstis dabar negaliu, auklėtinių skaičius nuteikia pozityviai. Gal sunkiau buvo suburti mažiukų grupę, bet ir čia jau turime komandą. Kalbant apie vaikinus, jei būtų čia aukštoji mokykla, būtų lengviau ekipoje išlaikyti pajėgesnius žaidėjus.
Merginos išties noriai lanko treniruotes, yra ir vyesnių, kurioms patinka šis sportas ir ruošiasi vasaros sezonui, yra jaunesnių, kurios dalyvauja įvairiuose turnyruose. Viskas po truputį į gerąją pusę.
V. Valteriui ir jo vadovaujamai komandai – metų sugrįžimo nominacija. Tinklinio specialistas Panevėžyje atgaivino primirštą merginų tinklinį. U. Mikaliūno nuotr.
– Kaip pavyksta sudominti jaunimą tinkliniu? Gal mokyklose kabo į treniruotes kviečiantys skelbimai?
– Labiau reklama sklinda iš lūpų į lūpas. Kažkas ateina į varžybas, pamato, susipažįsta su šia sporto šaka. Patys tėveliai susiranda mane, domisi treniruočių galimybėmis. Į mokyklas dar vaikščioti ir agituoti neteko, nors reikėtų tą padaryti.
– Gal aukštesnių rezultatų lūkesčiai siejami su R. Sargūno sporto gimnazija? Gal joje atsiras tinklinio grupė?
– Nėra gimnazijoje tinklininkų, bet man jau siūlė Sporto gimnazijoje suburti mergaičių grupę. Kvietė, kalbino ir dabar siūlo, bet kol kas nieko negaliu prižadėti. Reikia daug kalbėtis su pačiomis mergaitėmis, su tėvais, ar jie norėtų ir sutiktų, kad jų atžalos lankytų Sporto gimnaziją. Pokyčiams reikia ne vienos dienos.
– Kaip sekasi mergaičių grupei konkuruoti su bendraamžėmis iš kitų Lietuvos regionų?
– Jos dalyvaus šalies tinklinio čempionatuose merginoms iki 12-kos, 13-kos ir 14 metų. Tai auganti karta. Vyresnės merginos labiau orientuojasi į pliažo tinklinį ir vasaros sezoną.
– Prieš porą metų kalbėjome apie miesto paplūdimio tinklinio aikštelę, šis klausimas ir šiandien labai aktualus.
– Taip, situacija nepasikeitusi, vis dar gyvename pažaduose. Nors girdėjau, kad tvarkant Kultūros ir poilsio parką, ketinama prie Nevėžio įkurti dvi paplūdimio tinklinio aikšteles. Pagal projektą tam yra numatyta vieta.
– Trečiadienį (02.10 d., 19 val. Senvagės pagr. mokyklos sporto salėje, Liepų al. 2) Panevėžio vaikinų komanda žais Lietuvos čempionato B pogrūpio atkrintamąsias rungtynes su Kauno „Marito“ ekipa. Kokie mūsiškių šansai?
– Taip, vasario 10-ąją trečiadienį namuose žaisime pirmąsias rungtynes. Galimybes vertinu pusiau, ir mes, jie turi turime vienodus šansus. Antroje sezono pusėje įsivažiavome, pasiekėme dvi pergales, tik laiko stoka sukliudė pakilti turnyro lentelėje. Ir pats padėjau komandai, teko apsivilkti aprangą ir sužaisti. Rungtyniaujant namuose susirenka nemažai žiūrovų, jauki atmosfera.
Komandos branduolį sudaro jaunimas. Iš vyriausių žaidėjų pažymėčiau Jurgį Mėlynį, nieko nereikalaudamas jis kasmet padeda ekipai.
– Panevėžyje yra jaunių rinktinių narių, kokios jų perspektyvos?
– Šalies jaunių rinktinės sąraše yra penkiolikmečiai Justinas Krekenas ir Modestas Radinkovas. Jaunimo rinktinei atstovavo Julius Tumas. Galiu pasidžiaugti, kad ir viena mergaitė Liepa Jankauskaitė pakviesta į rinktinės atranką. Smagu, kad per trumpą laiką pavyko pasiekti tam tikrą lygį. Matysime, kaip toliau seksis, žinoma, iki rinktinės dar yra kur tobulėti.
– Ko labiausiai trūksta, kad vaikinų ekipa galėtų varžytis Lietuvos aukščiausioje lygoje?
– Pagrindinis akcentas – finansai. Norint žaisti aukščiausioje lygoje, biudžetas turėtų siekti bent jau 5000 eurų. Tai minimali suma, kuri leistų keliauti į varžybas, surengti draugiškus testus. Žiūrėsime, kaip seksis atkrintamosiose, turime šansų sportiniu principu iškovoti vietą aukščiausioje lygoje.
Bet didelis klaustukas, ar joje dalyvautume dėl kuklaus biudžeto. Be to, mūsų ekipa šiek tiek per jauna žaisti aukščiausioje lygoje. Bet jei turėtume šansą, kodėl gi nesuteikus šanso jaunimui. Būtų puiki patirtis.
Linas JOCIUS
