Kodėl žiemą vėdinti patalpas būtina

Didėjant aplinkos oro taršai, gali atrodyti, kad namai yra ta vieta, kur tikrai saugu. Deja, šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad patalpų viduje oras gali būti užterštas netgi iki dešimt kartų labiau nei lauke. Užtikrinti patalpų oro kokybę itin svarbu šaltuoju metų laiku, kai žmonės daugiau laiko praleidžia kambaryje.

Atšalus orams ir prasidėjus šildymo sezonui, net ir naujai apšiltintuose pastatuose tinkamas patalpų vėdinimas išlieka labai aktualus. Daugelis stengiasi kiek įmanoma labiau patalpas padaryti sandarias, kad nesušaltų, mažiau vėdina arba išvis nevėdina patalpų, kuriose leidžia daugiausia laiko. O tai išsyk kerta sveikatai.

Nevėdinamose patalpose gausybė oro taršos šaltinių – sintetinės medžiagos, naudojamos statybose ar patalpų apdailai, baldai, elektroniniai prietaisai, plačiai paplitę buityje, tabako dūmai ir daugelis kitų veiksnių. Patalpų oro teršalai gali sukelti įvairių sveikatos sutrikimų, kuriems apibūdinti vartojamas terminas ,,nesveiko pastato sindromas“.

Cheminė, fizinė ir biologinė aplinkos oro tarša skatina gyventojų, ypač vaikų, sergamumą kvėpavimo organų, kraujotakos ligomis ir veikia besivystančią imuninę sistemą – tiesiog prarandamas atsparumas ligoms. Gerai izoliuotame bet nevėdinamame arba per mažai vėdinamame pastate nuolat būnantys žmonės dažnai skundžiasi galvos skausmais, įvairiausiais alerginiais negalavimais, nemiga, nedarbinga nuotaika. Ypač kruopščiai vėdinti turėtų tie, kurie namuose rūko. Tabako dūmuose yra smulkių dulkelių, chemikalų ir kancerogeninių medžiagų, itin kenksmingų tiek suaugusiajam, tiek ir vaikui. Vaikui, dažnai būnančiam prirūkytose patalpose, gali išsivystyti net bronchų astma.

Nevėdinant patalpų daugėja ir iškvepiamų vandens garų. Jų kiekis ypač padidėja ten, kur dažnai gaminamas maistas, skalbiami ir ant radiatorių džiovinami drabužiai. Nereikia pamiršti, kad ši drėgmė niekur nedingsta, ji kaupiasi patalpoje, sudarydama puikias sąlygas atsirasti ir veistis pelėsiniams grybeliams, kurie skleidžia nemalonų kvapą, palieka tamsias dėmes ant sienų, lubų ar apmušalų, gali alergizuoti organizmą.

Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimai rodo, kad esant pakankamai oro kaitai galima sumažinti ir namų dulkių, erkučių, kiekį, nes šių erkių populiaciją stipriai riboja žema patalpų oro drėgmė.

Kaip teisingai vėdinti?

Šaltuoju metų laiku būtina prisiminti paprastas, tačiau efektyvias patalpų oro kokybės užtikrinimo taisykles, padėsiančias išvengti sunkiai gydomų ir išties varginančių ligų. Kai lauko temperatūra mažesnė nei 10 laipsnių šalčio, langus reikėtų atverti bent dukart dienoje – ryte ir vakare, ir patalpas vėdinti trumpai, bet intensyviai. Įrodyta, jog efektyviau yra plačiai atverti langus porai minučių nei truputį atidaryti valandai. Žiemą (ir ne tik) patariama patalpas vėdinti sudarant skersvėjį, tokiu būdu oras pasikeičia labai greitai, o medžiagų paviršiai nespėja atvėsti.

Tiesa, nepamirškite, kad skersvėjo veikiamose patalpose neturėtų būti žmonių, ypač mažų vaikų, nes šie gali peršalti. Ypatingą dėmesį skirkite vonios kambariui, virtuvei, palėpei bei rūsiui vėdinti.

Svarbu nebijoti atvėsinti kambario. Žiemą patalpoje neturi būti pernelyg karšta – kambario temperatūra turėtų būti 18–22 laipsniai, o patalpose, kuriose miegama, temperatūra gali būti ir 2–3 laipsniais mažesnė.

Vienas dažniausių sveikatos sutrikimų žiemos sezonu yra peršalimas ar gripas. Tiek peršalimas, tiek gripas – virusų sukeliamos ligos. Tiesa, tie virusai yra skirtingi. Sergantys žmonės išskiria šiuos virusus per kvėpavimo takus su seilių lašeliais (kalbėdami, kosėdami, čiaudėdami) ir taip gali užkrėsti kitus žmones. Būtent dėl to per ligos protrūkius specialistai primygtinai siūlo kuo dažniau vėdinti patalpas ir valyti jas drėgnu būdu. Daugelio būstai, ypač gyvenančiųjų daugiabučiuose, neturi tinkamos ventiliacijos, šildymo sezono metu oras juose būna itin sausas. Išdžiūvusi kvėpavimo takų (nosies, gerklės, bronchų) gleivinė – palanki terpė virusams patekti, „nusėsti“ ir daugintis. Kad to būtų išvengta rekomenduojama du kartus per dieną vėdinti patalpas. Ypač tai aktualu daryti prieš miegą (bent 10 min.). Taip ne tik virusus kartu su bakterijomis „išvėdinsite“, bet ir apsisaugosite nuo jų sukeliamų ligų.

Reguliuokite drėgmės lygį

Aprasoję langai primena apie padidėjusį drėgmės kiekį patalpose, tad jei šis reiškinys yra dažnas, privalote imtis skubių priemonių. Jei norite apsaugoti langus nuo rasojimo, venkite itin didelio drėgmės išsiskyrimo kambariuose, pvz., skalbimo, valgio virimo, maudymosi ir t. t. Žinoma, valgyti ir maudytis būtina, tačiau po šių darbų patalpas išvėdinkite. Tiesa, imdamiesi vėdinimo darbų, neperlenkite lazdos.

Neretai gyventojai situaciją bando gelbėti naudodami šildytuvą ar drėgmės surinktuvą. Šildytuvas patalpų orą ne tik sušildo, bet ir mažina ten esančią drėgmę. Parduotuvėse didelė pasiūla tepalinių, elektrinių šildytuvų, jie gali ir per daug išsausinti orą, ir nevienodai paskirstyti patalpoje šilumą. Tai gali sumažinti organizmo atsparumą infekcijomis, nes ilgai būnant tokioje patalpoje išsausėja kvėpavimo takų gleivinė.

Drėgmės surinktuvas mažindamas patalpose drėgmę taip pat apsaugo jas ir nuo pelėsių, bakterijų. Daugelyje šių prietaisų yra įmontuojami anglies filtrai, pašalinantys nemalonius kvapus. Populiarūs drėgmės surinktuvai, turintys antibakterinius filtrus, drėgmės matuoklius.

Parengė K. Juškaitė

Kodėl žvarbstame?

Ar žinote, kad patalpose susikaupusi drėgmė tiesiogiai įtakoja mūsų kūno temperatūrą. Anksčiau dalis drėgmės iš namų pasišalindavo savaime. Bet su laiku, labiau užsandarinant visus plyšius, taip pat dėl plastikinių langų ir nuolatinio šildymo žiemą, jos vis daugiau užsilaiko mūsų namuose.

Tai gali lemti ne tik langų rasojimą ar pelėsių formavimąsi patalpose. Drėgnose patalpose mes dažniau šąlame, nes drėgmė skatina žmogaus kūną išskirti daugiau šilumos, kas sukelia šalčio jausmą. Žinoma, drėgmės kiekis per dieną, kol mūsų nebūna namuose, sumažėja, bet nepakankamai, tad svarbu neužmiršti kasdien neužmiršti praverti langus ar orlaides.