Panevėžio darbo birža fiksuoja per metus sumažėjusį nedarbo lygį. Nors bedarbių vis dar nemažai, ne vienas darbdavys skundžiasi darbuotojų stoka.
Nors nedarbo lygis per metus sumažėjo, tačiau dar yra gana aukštas, tačiau darbdaviai skundžiasi nerandantys tinkamų darbuotojų.
Šių metų sausio 1 dienos duomenimis, nedarbo lygis apskrityje buvo 10,3 procento – 0,6 procento mažesnis nei pernai tuo pačiu metu. Panevėžio mieste šiemet nedarbo lygis buvo 8,6 procento (2015 metų pradžioje – 9 procentai), rajone – 9,8 procento (buvo 10,1 procento).
Pernai Panevėžio darbo biržoje daugiausia registravosi turinčių aukštąjį išsilavinimą specialistų: apskaitininkų, socialinių darbuotojų, administratorių, pardavimo vadybininkų, buhalterių, aplinkos apsaugos inžinierių ir kt. Kreipėsi ir nemažai kvalifikuotų darbuotojų: pardavėjų, pardavėjų-kasininkų, apdailininkų, vairuotojų ekspeditorių, virėjų, plataus profilio statybininkų ir kt.
Laisvų darbo vietų pernai registruota pardavimo vadybininkams, administratoriams, buhalteriams, bendrosios praktikos slaugytojams, verslo paslaugų vadybininkams, apskaitininkams, gamybos meistrams, statybos inžinieriams ir kt. Kvalifikuotiems darbininkams – pardavėjams, pardavėjams-kasininkams, virėjams, plataus profilio statybininkams, vairuotojams ekspeditoriams, siuvėjams ir kt.
Sausio 1 dienos duomenimis, 49 procentai bedarbių turėjo profesinį išsilavinimą, 26 procentai – aukštąjį, aukštesnįjį, 25 procentai buvo nekvalifikuotų. Paklausiausios profesijos mieste ir rajone tuo metu buvo specialistų – gydytojų, buhalterių, pardavimo, transporto vadybininkų, draudimo agentų (vadybininkų), virėjų, pardavėjų-kasininkų, mėsininkų, apsaugos darbuotojų, automobilių šaltkalvių, plataus profilio statybininkų, kepėjų ir kt.
Žvalgosi į trečiąsias šalis
Pasak Panevėžio darbo biržos direktoriaus Viktoro Trofimovo, palyginti su pernai, darbo rinkoje jaučiama didesnė įtampa dėl darbo jėgos. Tai nėra staigus pokytis. Tokia tendencija formavosi pastaruosius kelerius metus.
Jo teigimu, vertinant nedarbo lygį procentais, jis gana didelis, tačiau norintieji įsidarbinti nelabai atitinka darbdavių poreikius. To priežasčių ne viena.
„Kiekvienas darbdavys ar įmonės atstovas siekia kuo didesnio pelno, nes tokia verslo prigimtis. Pelnui pasiekti yra du keliai – didinti pajamas arba mažinti sąnaudas. Tenka apgailestauti, kad nemažai darbdavių į darbuotoją žiūri kaip į galimybę mažinti sąnaudas, bet ne kaip į žmones, kuriančius pridėtinę vertę“, – V. Trofimovas mano, kad tai viena iš priežasčių, kodėl kai kurie darbdaviai sunkiai randa darbuotojų.
Panevėžio darbo biržos direktoriaus teigimu, pastebima, kad dalis darbdavių žvalgosi į trečiųjų šalių darbuotojus. Pernai išduoti 168 leidimai dirbti užsieniečiams, o užpernai tokių buvo 11.
Trečiųjų šalių darbuotojai dažniausiai įdarbinami tarptautinių krovinių gabenimo transporto įmonėse vairuotojais ir statybos sektoriuje kvalifikuotais darbininkais. Didžioji dalis tokių darbuotojų buvo iš Ukrainos – 67,9 procento, Baltarusijos – 11,3 procento, Kinijos – 4,8 procento. Panevėžio darbo biržos duomenimis, jų atlyginimai siekia nuo 393 iki 530 eurų.
Pamąstoma ir apie pabėgėlius. V. Trofimovo žiniomis, šalyje jau yra teritorinių darbo biržų, kur registruota turinčiųjų pabėgėlio statusą.
Atsisuka kitu galu
Panevėžio darbo birža pernai tokio didelio, koks buvo po krizės, laisvų darbo vietų augimo neužfiksavo. Pasak V. Trofimovo, kai kuriose srityse registruota laisvų darbo vietų ne dėl to, kad kuriama naujų, bet todėl, kad pačioje įmonėje yra nemaža darbuotojų kaita.
„Tai rodo, kad arba darbuotojo, arba darbdavio lūkesčiai nėra patenkinami“, – apibendrina jis.
Direktoriaus teigimu, darbo skelbimuose daugelis darbdavių nurodo, kad atlyginimas sutartinis. Kitaip sakant, algos dydžio nenurodo.
„Darbdavys vis dėlto neturėtų slėpti, už kiek tą darbo vietą perka“, – pabrėžia Darbo biržos vadovas.
Kai kurie darbdaviai dažniausiai nurodo, kad pradinis atlyginimas – minimalus.
Pasak direktoriaus, yra tekę girdėti skundų, kad trūksta kvalifikuotų darbuotojų, mokančių užsienio kalbą. Jo manymu, tokie žmonės gali puikiai integruotis į visos Europos Sąjungos darbo rinką, tad jei vietos darbdavys nesiūlo konkurencingo darbo užmokesčio, darbuotojas išvyksta ir lazda į darbdavius atsisuka kitu galu.
V. Trofimovo manymu, kadangi dar didelis nedarbas, galimybių spręsti darbuotojų trūkumo problemas yra. Nekvalifikuotiems darbuotojams, o tokių nemažai, įsigyti kvalifikaciją yra skirta europinių lėšų.
Daiva SAVICKIENĖ
