Paskelbtas konkursas eiti Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje pareigas sukėlė nemenką ažiotažą. Apskrities savivaldybių prievaizdu pretenduoja tapti prašymus dalyvauti konkurse pateikę dešimt kandidatų.
Konkurse į Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje pareigas į jas valdant dešiniesiems atėjusiai buvusiai konservatorei R. Šošič iššūkį žada mesti šiuo metu valdančiųjų socialdemokratų atstovas, buvęs Šiaulių meras J. Sartauskas.
Į solidų postą Aukštaitijos sostinėje taikosi valdančiųjų socialdemokratų atstovas, buvęs Šiaulių meras Justinas Sartauskas. Darbo vietos neketina paleisti ir kadenciją baigusi Rasa Šošič, prieš ketverius metus į šias pareigas atėjusi būdama Tėvynės sąjungos narė ir valdant dešiniųjų Vyriausybei. Jai iššūkį mesti pasiryžusi kita žinoma Panevėžyje politikė – buvusi Savivaldybės administracijos direktorė „tvarkietė“ Kristina Vareikienė.
Nuo konservatorių atsiribojo
Buvęs Šiaulių meras J. Sartauskas
Pasibaigus R. Šošič ketverių metų kadencijai, vasario 12-ąją rengiamas konkursas laisvoms Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje pareigoms eiti. Jį organizuojanti Vyriausybės kanceliarija skelbia, kad į šias pareigas gali pretenduoti kandidatai, įgiję aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų darbo viešojo administravimo srityje patirtį.
Įgijusiems aukštąjį universitetinį teisinį arba viešojo administravimo išsilavinimą pakanka ir ne mažesnės nei trejų metų darbo viešojo administravimo srityje patirties. Kandidatams privalu būti gerai susipažinusiems su valstybės įstatymais, mokėti bent vieną iš trijų – anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą B1 lygiu.
R. Šošič atskleidė pateikusi dokumentus konkursui, tačiau tvirtina nesanti tikra, ar jame dalyvausianti.
„Kai ateis ta diena, tada ir apsispręsiu“, – tvirtina R. Šošič.
Vyriausybės atstove Panevėžio apskrityje R. Šošič paskirta 2012-ųjų vasarį, dirbant dešiniųjų Vyriausybei. Tąkart konkurse dalyvauti prašymus buvo pateikę 8 pretendentai, tačiau į jį atvyko kur kas mažiau – 5. Prieš užimdama šias pareigas R. Šošič priklausė Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams ir dirbo tuomečio Seimo nario konservatoriaus, vėliau į Specialiųjų tyrimų tarnybos tinklus patekusio Vito Matuzo padėjėja.
Vos po kelių mėnesių darbo, 2012-ųjų birželį, R. Šošič paliko TS-LKD, pareiškime nenurodžiusi pasitraukimo iš partijos priežasčių. Anot R. Šošič, vienas iš tokio sprendimo motyvų buvo siekis nešališkai vykdyti pareigas.
„Nesvarbu, kokiai partijai priklauso Savivaldybės vadovas, jei pažeidžiamas įstatymas, privalu reaguoti. Vis dėlto Vyriausybės atstovai dažniausiai stabdo narystę partijoje dėl to, kad siekia būti visiškai nešališki. Tai buvo vienas iš motyvų ir man pasitraukti iš partijos“, – aiškino R. Šošič.
Iš Šiaulių į Panevėžį
Į Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje vietą pripažįsta besižvalgantis ir buvęs Šiaulių meras, o dabar Šiaulių tarybos narys, socialdemokratas Justinas Sartauskas. Buvęs miesto vadovas šiuo metu darbuojasi specialistu Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje. Prašymą dalyvauti konkurse pateikęs J. Sartauskas flirtuoja, esą dar nenusprendęs, ar į jį atvyks.
„Jei laimėčiau, kiltų rūpesčių dėl gyvenamosios vietos. Iš Šiaulių važinėti į Panevėžį toloka, o dėl persikraustymo galimybių su šeima dar nediskutuojame“, – „Sekundei“ teigė J. Sartauskas.
Politikas ginasi, esą jo priklausymas šiuo metu valdančiajai socialdemokratų partijai konkurso rezultatams įtakos negali turėti.
„Konkurso komisiją sudarys žmonės iš kelių institucijų, kandidatai bus tikrinami, kaip išmano įstatymus. Partinė priklausomybė čia neturi reikšmės“, – tikina socialdemokratas.
Beveik prieš metus Savivaldybės administracijos direktorės kėdės netekusi K. Nakutytė per tą laiką spėjo laimėti jau du konkursus laisvoms pareigoms eiti ir rengiasi trečiajam – dėl Vyriausybės atstovės Panevėžio apskrityje posto. U.Mikaliūno nuotr.
Tęsia konkursų maratoną
Prašymą dalyvauti konkurse atskleidė pateikusi ir K. Nakutytė, partijos „Tvarka ir teisingumas“ Panevėžio skyriaus pirmininko pavaduotoja. „Tvarkiečiams“ sumušus rekordą ir ilgiausiai iš partijų, net 12-a metų, išsilaikius Panevėžio valdančiojoje daugumoje, K. Nakutytė Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas ėjo penkerius metus ir iš jų pasitraukė tik pernai po savivaldos rinkimų.
Likusi be darbo K. Nakutytė dalyvavo dviejuose konkursuose – į specialistės pareigas Regionų plėtros departamente bei Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos administracinio skyriaus vedėjos. Laimėjusi abu konkursus K. Nakutytė pasirinko aukštesnes ir geriau atlyginamas vedėjos pareigas.
„Regionų plėtros departamente būčiau dirbusi paprasta specialiste. Mačiau, kad ten manęs per daug. O Priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje vedėjos pareigos yra valstybės tarnyba ir atlyginimas daug geresnis“, – pasirinkimo motyvus aiškino K. Nakutytė.
Valdininkė tikina irgi neapsisprendusi, ar bandyti sėkmę ir konkurse dėl Vyriausybės atstovės Panevėžio apskrityje vietos.
„Prašymą konkursui pateikiau, atitinku reikalavimus, kodėl savęs neišbandžius dar kartą, jei jau gyvenimas taip mėto? Bet kol kas tai tik ketinimas. Dabartinis darbas tenkina, šaunus kolektyvas ir darbo sąlygos nepakartojamos. Dar reikėtų ryžtis atsisakyti to varianto“, – „Sekundei“ teigė K. Nakutytė.
Uždirba mažiau nei merai
Vyriausybės atstovės Panevėžio apskrityje atlyginimas siekia 1917, 96 Eur neatskaičius mokesčių. Tai gerokai mažiau, nei uždirba Panevėžio miesto ir rajono merai. Jų vidutinis darbo užmokestis siekia apie 2600 Eur su mokesčiais.
Vyriausybės atstovas – ketverių metų kadencijai Vyriausybės skiriamas valstybės tarnautojas – vykdo savivaldybių administracinę priežiūrą, tai yra prižiūri, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos, įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus.
„Panevėžio savivaldybė iš kitų neišsiskiria tuo, kad ypač daug pažeidinėja įstatymų ar priima sprendimų, prieštaraujančių įstatymams ar Vyriausybės nutarimams“, – apibendrino R. Šošič.
Tendencija, kai Panevėžio miestas labiau pro pirštus žiūrėjo į įstatymus, anot Vyriausybės atstovės, pastebima 2012 m. Tais metais Panevėžyje daugiau nei kitose apskrities savivaldybėse buvo nustatyta prieštaravimų aukštesnės galios teisės aktams – 11-a. 2013-aisiais tokių buvo 10, o 2014 m. Vyriausybės atstovė konstatavo tik vieną Panevėžio savivaldybės tarybos sprendimo pažeidimą.
„Pastebiu tendenciją, kad daugiau tų prieštaravimų atsiranda mažesnėse savivaldybėse. Ir manau, kad ne iš blogos valios. Vis dėlto rajonams sunku turėti stiprią teisininkų komandą, nes atlyginimai savivaldybėse, galima sakyti kaip nori, nėra dideli, kad pritrauktų stiprius teisininkus“, – mano R. Šošič.
Bylinėjosi tuščiai
Tiesa, Vyriausybės atstovo Panevėžio apskrityje tarnyba su Panevėžio savivaldybe turėjo tokių teisminių procesų, kurių galėjo išties nebūti. Vyriausybės atstovė kreipėsi į teismą dėl buvusio Panevėžio mero Vitalijaus Satkevičiaus patarėjo Dariaus Simėno, kuriam, neturėjusiam aukštojo išsilavinimo, buvo mokamas atlyginimas kaip baigusiam gerą universitetą.
„Teismų procesai vyko beveik dvejus metus. Tiek laiko patarėjas dirbo ir gavo neadekvačią algą. Meras, esu įsitikinusi, turėjo suvokti, kad pažeidžiamas įstatymas. Lygiai taip pat tą turėjo suvokti ir patarėjo įdarbinimo dokumentus tvarkę darbuotojai. Todėl kyla abejonių, ar toks mero patarėjo įdarbinimas buvo teisinis sprendimas, ar politinis, kai teisininkai nieko nebegalėjo padaryti“, – teigia R. Šošič.
Bylinėjimusi dėl Savivaldybės principų Vyriausybės atstovė įvardija ir teismų procesą dėl eilių socialiniam būstui gauti nustatymo. Našlaičių, kuriems įstatymas garantuoja pirmumo teisę, Panevėžio savivaldybė nebuvo įrašiusi į eilę pirmų. Mokesčių mokėtojams kainavo ir buvusių Panevėžio valdančiųjų principai rajone gyvenančių vaikų nepriimti į miesto ikimokyklines įstaigas. Nors analogišką situaciją Šiaulių savivaldybėje išnagrinėję teismai buvo konstatavę, kad taip diskriminuojami vaikai dėl savo gyvenamosios vietos, Panevėžio savivaldybė nesutiko įsileisti rajono vaikų į lopšelius-darželius, kol ir jai to nenurodė teismas.
„Tokie bylinėjimaisi kainuoja ir laiko, ir žmogiškųjų išteklių. Nors teismo išlaidų Savivaldybei nėra, bet per tą laiką, kol teisininkai rengia dokumentus teismui, jie galėtų ką nors kita naudingo nuveikti. Be to, nuostolių patiria ir valstybė, kuriai kainuoja teisėjų darbo laikas“, – tuščiais principais paremtą lėšų švaistymą mato Vyriausybės atstovė.
R. Šošič teigimu, bergždžių bylinėjimųsi tendencija būdinga ne tik Panevėžio savivaldybei. Tokių pavyzdžių esama ir kitose apskrityse.
Sutaikys pakeistas įstatymas
Šios kadencijos Panevėžio valdžia, balandį sutiksianti pirmąsias darbo metines, irgi jau įsisukusi į porą naujų teismo procesų su Vyriausybės atstovo tarnyba – dėl antikorupcijos ir etikos komisijų sudėties. Įstatymas numato, kad trečdalį šių komisijų narių turėtų sudaryti seniūnaičiai. Panevėžyje tas trečdalis yra tiesiog miesto gyventojų atstovai, bet ne seniūnaičiai. Savivaldybei nesutikus pakeisti Tarybos sprendimo dėl komisijų sudėties, Vyriausybės atstovė kreipėsi į teismą.
„Manau, kad mūsų ginčas užsibaigs taika. Jau mačiau įstatymo pakeitimus, ten aiškiai išdėstyta, kad tas trečdalis galės būti bendruomenių atstovai. Taip, kaip šiuo metu yra Savivaldybėje“, – teismo baigtį nuspėja R. Šošič.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
