Dar nesibaigus sausiui, šalyje žuvusiųjų gaisruose daugiausia per pastaruosius penkerius metus. Ne vieną kartą ugnis iškart nusinešė kelių žmonių gyvybes. Štai sausio pradžioje per vieną savaitgalį gaisruose žuvo net 10 žmonių, tarp jų ir trys vienos šeimos vaikai. Viena paskutinių nelaimių – penktadienio naktį per Svėdasų girininkijoje kilusį gaisrą žuvo 3 vyrai. Panevėžio mieste ir rajone šiemet žuvusiųjų ugnyje nėra, tačiau gaisrų gerokai padaugėjo.
Smarkiai atšalus orams, pagausėjo gaisrų ir juose žuvusių žmonių.
Panevėžio apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė sako, kad apskrityje, palyginti su praėjusiais metais, gaisrų skaičius gerokai išaugo. Pernai per tą laiką kilo 44 gaisrai, o šiemet – 73. Pernai per tą laikotarpį buvo žuvę keturi asmenys, šiemet – vienas.
Tiesa, Panevėžio mieste ir rajone žūčių liepsnose neregistruota, tačiau mieste ir rajone gaisrų skaičius išaugo kelis kartus. Pernai per tą laiką mieste fiksuota 13 gaisrų, šiemet – jau 25. Rajone pernai per tą laiką kilo šeši gaisrai, o šiemet – 15.
„Tikriausiai šaltis daro savo darbą“, – spėja ji.
Kol kas visų gaisrų priežastys nėra aiškios – tebevyksta tyrimai. Vis dėlto pastebima, kad dažniausiai gaisrai kyla dėl neatsakingumo. Žmonės neatsakingai palieka besikūrenančias krosnis, numeta degius daiktus šalia krosnies.
Pasak V. Vaiginytės, būna, kad susemia karštus pelenus, supila į plastikinį kibirą ir pastato. Šiam nuo karščio išsilydžius, užsidega šalia esantys daiktai. Priešais krosnies dureles turi būti nedegus lakštas, tačiau kartais žmonės jį sugalvoja uždengti kokiu kilimu.
Dažnas aiškina niekada nepaliekantis besikūrenančios krosnies be priežiūros, tačiau, pasak V. Vaiginytės, užtenka vos trumpam išeiti į lauką.
„Dažniausiai žmonės žino, kaip reikia teisingai kūrenti, bet prie pakuros palieka malkų, sušluoja šiukšles, pastato plastikinį kibirą ir panašiai“, – specialistė sako, kad ir viską žinodami žmonės elgiasi neatsakingai.
Gelbsti gyvybę, bet…
Ne kartą buvo, kai kilus gaisrui gyvybę išgelbėjo autonominiai dūmų detektoriai. Toks atvejis šiemet buvo ir Biržų rajone. Suveikus dūmų detektoriui, namuose buvęs vaikas pastebėjo, kad pradėjo degti neatsargiai prie krosnies numesta sintetinė jo striukė. Nors detektoriai ir naudingi, juos galima išvysti dar ne dažnuose namuose.
Pasak V. Vaiginytės, dūmų detektorius ugniagesiai gelbėtojai paprastai dalija šildymo sezono pradžioje – įrengia socialiniuose būstuose, daugiavaikių šeimų namuose ir pan. Vyriausioji specialistė sako negalinti teigti, kad šių įtaisų išdalijama daug. Tam pinigų buvo skyrusi Panevėžio rajono savivaldybė. Paremia ir buvęs kolega verslininkas.
Miesto Savivaldybė tam pinigų neskyrė, tačiau dūmų detektorių įrengiama ir miestelėnų namuose. V. Vaiginytė pasakoja, kad pernai su Panevėžio socialinių paslaugų centro darbuotojais buvo lankomi senyvi žmonės ir jų privačiuose namuose buvo įrengta dūmų detektorių.
Ne visi žmonės brangina tokias dovanas. Vyriausiosios specialistės teigimu, po metų apsilankius rajono namuose, kur buvo sumontuoti dūmų detektoriai, daugelis įtaisų buvo išardyti. Yra ir kitokių pavyzdžių. Po pražūtingo gaisro Šiauliuose, nusinešusio trijų vaikų gyvybes, Panevėžio ugniagesiai gelbėtojai per savaitę sulaukia daug skambučių. Teiraujamasi, kur galima įsigyti detektorių, kurie geresni, ar patys ugniagesiai gelbėtojai jų nedalija ir pan. V. Vaiginytės teigimu, dažniausiai suaugę vaikai rūpinasi kaime likusių pagyvenusių tėvų saugumu.
Pats paprasčiausias ir pigiausias autonominis dūmų detektorius kainuoja apie 10 eurų. Pasak jos, ne vienas apsirinka juos įrengdamas virtuvėje. Dūmų detektorius patariama įrengti kur nors koridoriuje, vedančiame į miegamąjį, arba miegamajame, arčiau tos vietos, kur žmonės miega.
Anot V. Vaiginytės, ne vienas nepagalvojęs dūmų detektorių įrengia virtuvėje ir paskui nebeapsikenčia. Juk virtuvė ta vieta, kur kas nors prisvyla, rūksta, neretai joje ir rūkoma.
Po tragiškų šių metų įvykių vis plačiau kalbama, kad detektoriai turėtų būti privalomi visuose namuose. Pasak V. Vaiginytės, daugeliu atvejų viską lemia pinigai, tad neaišku, kaip būtų galima tai įgyvendinti. Viskas turėtų būti teisiškai sureguliuota.
Šiurpi statistika
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, pernai Lietuvoje kilo 12 018 gaisrų. Palyginti su 2014 metais, jų sumažėjo 9,8 proc.
Gaisruose žuvo 128 žmonės (2014 m. – 125), iš jų 6 vaikai, o 206 gyventojai patyrė traumų. Pernai kilo 12 gaisrų, juose žuvo po 2 šalies gyventojus, o 2 gaisrai nusinešė net trijų ir keturių žmonių gyvybes.
Panevėžyje per metus žuvo 4 žmonės, visoje apskrityje – 18. 41 gyventojo žūties priežastis buvo neatsargus rūkymas, 27 žmonės žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 16 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 12 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, 10 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų, gedimų, 8 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų, 6 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 1 – dėl padegimų. Dar 5 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.
Šiemet šalyje jau kilo daugiau kaip 600 gaisrų. Juose žuvo 29 žmonės, pernai per tą patį laiką žuvo 13. Šiemet devyni žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo.
Dar viena dažna žūčių priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi. Dažnai gaisrų kilo dėl užsidegusių suodžių.
Daiva SAVICKIENĖ
