Švietimo specialistams įvertinus, kad Panevėžyje vis mažėjant mokinių pribrendo laikas uždaryti tris mokyklas, miesto politikai bando švelninti situaciją.
Sunkiausiai mokinius mieste renkančiai ir brangiausiai mokesčių mokėtojams kainuojančiai „Nevėžio“ pagrindinei mokyklai politikai linksta leisti pabandyti persikvalifikuoti į kalbų mokyklą. U. Mikaliūno nuotr.
Švietimo tinklo pertvarkos projektui parengti mero sudaryta darbo grupė atsisako kategoriško tono dėl sunkiausiai mokinius mieste renkančios ir brangiausiai mokesčių mokėtojams kainuojančios „Nevėžio“ pagrindinės mokyklos likimo. Darbo grupė teigia davusi laiko „Nevėžio“ vadovams parengti ir pateikti dokumentus, kad yra pasiruošę naujam – kalbų mokyklos – profiliui.
Savivaldybės Švietimo skyriaus specialistai siūlo šią nerenovuotą 5700 kvadratinių metrų ir 227 mokinius turinčią mokyklą prijungti prie vos už kilometro esančios „Vyturio“ progimnazijos.
Politikus sudomino kalbos
„Nevėžis“ rengiasi tapti kalbų mokykla. Mes nesakome, kad tokia nereikalinga“, – teigė švietimo tinklo gaires braižančios darbo grupės narė Loreta Masiliūnienė, judėjimo „Kartu“ atstovė.
Anot jos, švietimo įstaiga rimtai užsimojusi – kartu su Švietimo ir mokslo ministerijos Ugdymo plėtotės centru rengia kalbų mokyklos ugdymo programą. Pasak L. Masiliūnienės, mokyklai duota galimybė iki sausio 29-osios pateikti konkrečią programą, kaip ji bus perkvalifikuota į specializuotą užsienio kalbų mokyklą.
„Jei „Nevėžis“, kaip planuoja, taptų regionine mokykla, vaikus rinktų ne vien iš miesto. Tokiu atveju prie jos išlaikymo prisidėtų ir ministerija“, – optimistišką variantą mato L. Masiliūnienė.
Darbo grupės pirmininkas, vicemeras Petras Luomanas tvirtina taip pat laukiantis, kokią programą pateiks „Nevėžis“.
Mokyklos gelbėjimo planą aktyviausiai palaiko priklausantys Darbo partijai miesto valdantieji. Jos atstovė, švietimo sritį kuruojanti Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė irgi ne kartą yra išsakiusi poziciją, kad kalbų mokyklos vizija, nauja ne tik Panevėžyje, bet ir Lietuvoje, yra rimtai svarstytina.
Sportininkų kalvė
Panevėžyje antrus metus veikia regioninė mokykla – R. Sargūno sporto gimnazija. Ji ugdo 225 vaikus, siekti sportinių aukštumų į Aukštaitijos sostinę suvažiavusius iš visos Lietuvos, netgi Šilutės, Klaipėdos, Marijampolės, Alytaus rajono. Net 64 proc. auklėtinių – ne panevėžiečiai.
„Norint tapti regionine neužtenka ja pasiskelbti. Kad išlaikytume tokį statusą, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) iškėlusi sąlygą, jog atitinkamas skaičius vaikų privalo būti atvykę iš regiono, ne Panevėžio savivaldybės. Mokinių apskaita tokia griežta, kad mes net negalime per mokslo metus jų papildomai priimti“, – teigė mokyklos direktorė Jūratė Pauliukienė.
Gimnazijos išlaikymo sąnaudomis dalijasi Savivaldybė ir ŠMM. Iš miesto biudžeto finansuojamas tik panevėžiečių maitinimas ir dengiamos visų moksleivių kelionės išlaidos. Visą kitą finansinę naštą prisiėmusi ministerija.
Eksperimentuotų porą metų
Gelbėjimo nuo uždarymo planą kurianti „Nevėžio“ mokykla pati pripažįsta: jos, kaip regioninės mokyklos, vizija išties labai tolima. Netgi tapusią kalbų mokykla ją dar keletą metų, kaip ir iki šiol, turėtų išlaikyti Savivaldybė.
„Iš pradžių ji kaip ir miesto mokykla turėtų būti, o per porą trejetą metų užaugtume iki regioninės“, – planuoja „Nevėžio“ direktorė Kristina Vorienė.
Visgi, anot jos, net ir į užsienio kalbų mokymą orientuotame „Nevėžyje“ mokinių labai nepadaugėtų. Įstaigos vadovė planuoja, kad čia mokytųsi 350–400 vaikų. Tai yra maždaug tiek, kiek šiuo metu yra vienose iš mažesnių Rožyno, Skaistakalnio progimnazijose, bei kone perpus mažiau nei daugiausia mokinių surenkančiose „Vilties“ bei „Saulėtekio“ progimnazijose.
„Nemanau, kad daugiau vaikų turėtume. Tai būtų specializuota mokykla, orientuota į kalbų mokymą“, – svarsto K. Vorienė.
Anot jos, užsienio kalbos čia būtų pradėta mokyti nuo pirmos klasės ir kas porą metų prisidėtų po papildomą kalbą. Iš viso vaikai mokytųsi tris užsienio kalbas ir sustiprintai lietuvių k.
Jei eksperimentas pasiteisins, pasak direktorės, ateityje galėtų veikti ir suaugusiųjų arba ikimokyklinio amžiaus vaikų klasės.
K. Vorienė sutinka, kad, įtikinus politikus „Nevėžio“ neuždaryti, mokyklai tektų iššūkis ne tik surinkti vaikų, bet ir surasti užsienio kalbų pedagogų. Esant didelei užsienio kalbų kursų paklausai dėl specialistų konkuruoja privačios kalbų mokyklos, tačiau K. Vorienė nusiteikusi optimistiškai.
„Kas ieško, tas randa. Norint viskas įmanoma“, – teigia įstaigos vadovė.
Mažiausios ir brangiausios
Švietimo skyriaus specialistai apskaičiavo, kad vien tik mokyklų pastatų priežiūra – šildymas, komunaliniai mokesčiai, aptarnaujančio personalo atlyginimai – pernai Panevėžio biudžetui kainavo apie 5,4 mln. Eur, arba vidutiniškai 394 Eur vienam mokiniui. Brangiausios mažiausiai vaikų surenkančios mokyklos – vienam „Nevėžio“ mokiniui išlaikyti reikia 769 Eur. Mažosios mokyklos brangiau atsieina ne tik miestui. Jas dotuoti priverstos ir didesnius būrius mokinių gebančios surinkti švietimo įstaigos. Mat mokykloms tenka 94 proc. valstybės skiriamų mokinio krepšelio lėšų. Likusius 6 proc. paskirstyti palikta teisė savivaldybei. Ši dalis, nugriebta nuo didžiųjų mokyklų, išdalijama mažosioms tam, kad jos galėtų vykdyti, ką privalo – užtikrinti, kad mokinys gautų, kas jam priklauso pagal ugdymo programą.
Bandymai nepatinka
Panevėžio meras Rytis Račkauskas teigia turintis pretenzijų rekomendacijas dėl švietimo tinklo rengiančiai darbo grupei.
„Pirmiausia laukiu ekspertinio modelio, koks būtų racionaliausias miestui, o ne pasiūlymų, kaip politiškai saugiau pasielgti. Negalime sau leisti mėtyti pinigų ir eksperimentuoti. Nuostoliai dideli ir neturėtų taip būti toliau“, – kategoriškas meras.
R. Račkauskas teigia nesąs nusistatęs prieš kalbų mokyklos idėją, tačiau, anot jo, tai neturi būti tik brangus eksperimentas.
„Už tuos pinigus, kurie išleidžiami pustuštėms mokykloms išlaikyti, irgi galima steigti kalbų mokyklą, bet suformavus visavertę“, – teigia meras.
Jaunimo mokyklą regi kitur
„Nevėžiui“ linkusi suteikti šansą darbo grupė gerų žinių neturi tarp pertvarkos girnų atsidūrusiai Jaunimo mokyklai. Nors jos bendruomenė Savivaldybės vadovus ir politikus irgi užvertė prašymais nesujungti su Suaugusiųjų mokymo centru, linkstama reorganizacijos neatsisakyti.
„Svarių argumentų, kodėl šios dvi mokyklos negali būti po vienu stogu, negirdime. Lietuvoje tai nebūtų naujiena, toks modelis, kai jaunimo mokyklos veikia kartu su suaugusiųjų mokymo centrais, yra kituose miestuose“, – teigė L. Masiliūnienė.
Politikės nuomone, Jaunimo mokyklą iškėlus į kitapus Nevėžio upės, Šiaulių g. esantį Suaugusiųjų mokymo centrą, Ramygalos gatvėje, visai šalia Laisvės aikštės, likusiam tuščiam pastatui surasti šeimininką nebūtų sudėtinga.
„Tokioje vietoje pastatas jokiu būdu neliktų tuščias. Jo prašo Žydų bendruomenė, gera vieta čia būtų įkurti jaunimo centrą“, – viziją mato darbo grupės narė.
Trečioji iš švietimo tinklo žemėlapio išbraukti numatyta Senvagės pagrindinė, jos pastatas atitektų R. Sargūno sporto gimnazijai. O 2018-aisiais Panevėžyje turėtų nebelikti dešimties klasių pagrindinių mokyklų. Jos taptų aštuonmetėmis progimnazijomis.
Nuo 2004-ųjų Panevėžyje gyventojų sumažėjo 19 715.
2004–2005 mokslo metais Panevėžio mokyklų 838-iose klasėse mokėsi 21 248 mokiniai. Per dešimtmetį jų sumažėjo perpus.
Dabar miesto mokyklose tėra 483 klasės, jose mokosi apie 11 tūkst. vaikų.
Prognozuojama, kad 2020-aisiais į Panevėžio švietimo įstaigas susirinks apie 9700 moksleivių.
2016–2017 mokslo metais į Panevėžio mokyklas ateis 460 moksleivių mažiau, nei mokosi šįmet.
Panevėžio mokyklose dirbančių pedagogų amžiaus vidurkis siekia 49,17 m. Didžiausia dalis – apie 27 proc. – mokytojų nuo 55 iki 59 m., o jaunų specialistų iki 35-erių tėra 4–5 proc.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
