Šalį sudrebinęs nelegalios ir nesaugios paukštienos skandalas Panevėžį, regis, aplenkė. Tačiau gyventojai sukrėsti informacijos, kad išaiškinta grupuotė, į Lietuvą įveždavusi ir realizuodavusi nelegalią paukštieną.
Daugiausia pažeidimų dėl prekybos mėsos produktais, kurių realizavimo terminas pasibaigęs, nustatyta nedidelėse miesto ir kaimo parduotuvėse, turgavietėse.
Pareigūnai Vilniuje aptiko ir nelegalų, antisanitarinėmis sąlygomis veikiantį mėsos perdirbimo cechą. Paaiškėjo, kad iš užsienio atvežta kontrabandinė paukštiena kaip lietuviška buvo pardavinėjama įvairiose prekybos vietose, turgavietėse.
Tarp kelių šimtų Kriminalinės policijos pareigūnų, prokurorų ir Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojų, atlikusių didžiulę operaciją, susijusią su mėsos perdirbimo įmonėmis, panevėžiečių pareigūnų nebuvo.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Rasa Černauskaitė patvirtina, kad apskrities policijos pareigūnai kratų nedarė ir tyrimų nevykdė. Nusikaltimo gijos į Panevėžio kraštą nevedė, šį kartą kontrabandiniai mėsos gaminiai platinti ir išaiškinti kitose apskrityse.
Panevėžio valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Rita Skavičienė taip pat teigia, kad inspekcija nenustatė Panevėžio krašte masiškai prekiaujant nelegalia mėsa ar jos produktais.
Siūlo nebetinkamus
Vis dėlto mėsos produktų, kurių realizavimo terminas pasibaigęs, neretai atsiduria ir ant Panevėžio prekystalių.
Kaip teigia Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininko pavaduotojas Žydrūnas Vaišvila, per praėjusius metus nustatytas ne vienas atvejis, kai pirkėjams buvo siūlyta produktų, kurių realizavimo laikas pasibaigęs, netinkamai paženklintų, o kartais ir neturinčių atsekamumo dokumentų.
Per metus tarnyba priėmė 84 sprendimus sustabdyti prekybą netinkamais produktais, juos išimti iš apyvartos ir sunaikinti.
Viršininko pavaduotojas sako, kad pažeidimai išaiškinti per planinius patikrinimus, taip pat gavus pirkėjų skundus.
Dažniausiai siūlyti pasenę mėsos gaminiai – dešros, dešrelės, vyniotiniai ir panašiai.
Tačiau gana retai pastebėta, kad prekiaujama pasenusia mėsa.
„Žalia mėsa toks produktas, apie kurio galiojimo laiką galima spręsti ir suprasti iš jo išvaizdos, kvapo, visa tai pirkėjui akivaizdu. Bet ne kartą ir tokį produktą bandyta įsiūlyti“, – „Sekundei“ teigė Ž. Vaišvila.
Daugiausia pažeidimų dėl prekybos mėsos produktais, kurių realizavimo terminas pasibaigęs, nustatyta nedidelėse miesto ir kaimo parduotuvėse, turgavietėse.
Teikia informaciją
Ž. Vaišvila pažymėjo, kad pastaruoju metu dėl prekybos pasenusiais ir nekokybiškais maisto produktais pirkėjų skundų gaunama mažiau.
„Vartotojai patys atsirenka. Juk vieną kartą įsigiję netinkamą produktą daugiau į tą pačią vietą pirkti nebeina“, – sako pavaduotojas.
Apie masiškai nelegaliai iš užsienio atvežtą ir kaip lietuvišką įvairiose prekybos vietose pardavinėjamą paukštieną viršininko pavaduotojas teigia sužinojęs tik iš laikraščių.
„Jeigu Panevėžyje būtų buvę atliekami tyrimai, būtume taip pat dalyvavę, juk ne kartą ir su policijos, ir su muitinės pareigūnais į reidus išvykdavome“, – tvirtino Ž. Vaišvila.
Reaguodama į informaciją apie išaiškintą nelegalios paukštienos platintojų tinklą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informavo aktyviai bendradarbiaujanti su pareigūnais visuose šio tyrimo etapuose.
Ji nuo 2014 metų Valstybinei mokesčių inspekcijai, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir kitoms institucijoms teikia informaciją apie mėsą prekiaujančius gyventojus ar įmones, kurių veikla kelia įtarimų.
Taip pat griežtai kontroliuojama kasos aparatų įdiegimo tvarka turgavietėse, kuriose prekiaujama maisto produktais. Visus šiuos duomenis pareigūnai gali panaudoti vertindami galimą riziką ir aiškindamiesi, kurie asmenys ar įmonės galbūt užsiima nelegalia veikla.
Vis dėlto, kilus nelegalios prekybos skandalui, prokurorų teigimu, dėmesio susilauks ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Slapta nefilmuoja
Ž. Vaišvilos tvirtinimu, dirbti taip, kaip operatyvininkai, maisto priežiūros inspektoriai neturi galimybės.
„Kartais mums pataria: slapta pasiklausykite, kaip daromi sandėriai, pafilmuokite, bus viskas aišku, iš kur ir kada atsirado netinkama produkcija. Bet to daryti mes negalime – neturime teisės. Tik per patikrinimus, apie kuriuos niekada nepranešame iš anksto, pažeidimus galime nustatyti. Visada reaguojame ir į vartotojų skundus“, – kalbėjo pavaduotojas.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tikina, kad į finansinius nusikaltimus tiriančias institucijas kreiptasi dar prieš porą metų ir pranešta apie maisto produktų apskaitos ir siuntų atsekamumo problemas. Į tai, tikrindami turgavietės, inspektoriai atkreipė dėmesį.
Buvo nustatyta ir dokumentų, ir prekių klastojimo atvejų, kitų finansinių nusikaltimų. Tokių ištirti vien tik tarnybos jėgomis neįmanoma – nepakanka tam būtinų įgaliojimų.
„Gavus informacijos dėl galbūt netinkamos inspektorių veiklos ar nekompetencijos, nedelsiant bus pradėti tarnybiniai tyrimai“, – užtikrino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas. Kol kas šios tarnybos darbuotojams jokie įtarimai nėra pareikšti.
Kelerius metus tūkstančiai tonų nelegalios mėsos į Lietuvą buvo atvežama daugiausia iš Lenkijos, taip pat ir kitų šalių, vykdant tolesnį tyrimą bus prašoma užsienio kolegų pagalbos.
Mėsos įvežimo schemoje dalyvavo ir legaliai veikiančios, ir nelegalios įmonės. Per kratas keliose vietose buvo nustatyta, kad jose neseniai buvo atlikti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimai, bet jokių pažeidimų nenustatyta. Todėl, tęsiant tyrimą, bus vertinama, kaip tokie patikrinimai yra atliekami.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
