Prieš naujuosius dėl modernizavimo darbų laikinai sustabdžius skubių asmens tapatybės kortelių išdavimą, žmonės patyrė nepatogumų, nes tokia paslauga gana populiari. Dėl tos pačios priežasties kai kurie negalėjo atnaujinti kortelėje įdiegtų sertifikatų.
Panevėžio apskrities VPK Migracijos skyriaus viršininkė Bronislava Pliavgienė pataria, dingus dokumentui, nenumoti ranka.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus viršininkė Bronislava Pliavgienė sako, kad asmens tapatybės kortelės skubos tvarka nebebuvo išduodamos nuo gruodžio 23 dienos dėl Asmens dokumentų išrašymo centro Sertifikavimo centro modernizavimo, o nuo sausio 18-osios vėl išduodamos. Skubos tvarka dokumentus galima gauti per penkias darbo dienas, o prašymai juos pagaminti per vieną darbo dieną dar nepriimami. Jei skubiai prireikia dokumento, galima imti tik pasą.
Pasak B. Pliavgienės, skubos tvarka per metus išduodama gana nemažai asmens tapatybės kortelių – apie 3 000.
Metų pabaigoje nebuvo galima atnaujinti kortelėje įdiegtų sertifikatų, tad kilo problemų besinaudojantiesiems elektroniniu parašu. Migracijos skyriaus viršininkė priminė, kad, vykstant modernizavimo darbams, piliečiai, naudojantys asmens tapatybės kortelę pasirašyti elektroniniu parašu, savo kompiuteriuose turėtų atnaujinti programinę įrangą.
Beje, asmens tapatybės kortelė elektroniniam parašui pasirašyti dar nėra dažnai naudojama, tačiau tai šiek tiek paskatins bankų taikomi nauji saugumo reikalavimai elektroninei bankininkystei. Pernai gaudami naują asmens tapatybės kortelę sertifikatų aktyvinti nepageidavo 971 žmogus, o užpernai – 1 452.
Pernai apskrityje išduotos 22 292 asmens tapatybės kortelės (užpernai – 24 449) ir 12 883 asmens pasai (užpernai – 13 994). Bemažai gyventojų pageidauja abiejų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Paprastai taip daro daugelis jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių.
Vaikams iki penkerių metų dažniausiai imama asmens tapatybės kortelė. Ji pigesnė ir galioja tik dvejus metus. Vyresniems nei penkerių metų prašoma jau abiejų dokumentų arba tik asmens paso.
Užmiršta galiojimą
Pasak B. Pliavgienės, dažnai teiraujamasi, kada galima keisti dar galiojantį asmens dokumentą.
Anksčiau buvo nustatyti tam tikri ribojimai, tačiau jie jau kurį laiką nebegalioja. Dabar galima kreiptis, kada patogu. Pavyzdžiui, prireikia keleriems metams išvykti, o per tą laiką baigsis dokumento galiojimas, tad galima pasikeisti prieš išvykstant.
B. Pliavgienės teigimu, pernai įsigaliojo gyventojams palanki tvarka. Pagamintą asmens dokumentą gali paimti kitas žmogus – pateikiant dokumentus migracijos tarnybai tereikia jo pavardę nurodyti prašyme. Anksčiau tam reikėjo notaro patvirtinto įgaliojimo.
Nereikėtų baimintis sankcijų, jei dokumentas nebegalioja keletą mėnesių, tačiau būna, kad nebegalioja ir kelerius metus. Pernai Migracijos skyrius nubaudė daugiau nei 40 asmenų, kurių dokumentų galiojimo laikas buvo pasibaigęs ir prieš trejus, ir net prieš penkerius metus.
„Jei nebegalioja mėnesį ar du, nebaudžiame. Žmonės patys save nubaudžia, nes kurį laiką gyvena neturėdami galiojančio dokumento. Jei baigėsi dokumento galiojimo laikas, joks laikinas pažymėjimas nėra išduodamas“, – paaiškina B. Pliavgienė.
Žmonės aktyviai naudojasi ir atsiradusia galimybe pase nurodyti tautybę. To prašo daugiau nei 90 procentų gyventojų. Šie duomenys neįrašomi, jei sistemose nėra duomenų apie tautybę. Tada reikia kreiptis į konkrečios savivaldybės civilinės metrikacijos skyrių. Kai kurie prašo, kad tautybė būtų įrašyta į anksčiau išduotus dokumentus, tačiau tai neįmanoma.
B. Pliavgienė ragino aktyviau naudotis elektroninėmis paslaugomis per EPIS sistemą. Joje galima pateikti prašymą dėl prarastų dokumentų ir pan. Tokia paslauga kartais labai praverčia ir kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, tėvams darbe prireikia vaikų asmens kodų, o dokumentai likę namuose. Telefonu jų niekas nepasakys, tačiau prisijungus per elektroninę bankininkystę šiuos duomenis galima rasti.
Pastebėta, kad daugiausia elektroninėmis paslaugomi naudojasi Panevėžio miesto gyventojai.
Negaliojančių geriau nenaudoti
B. Pliavgienė sako, kad gana daug žmonių kreipiasi dėl dingusių, pamestų, pavogtų dokumentų. Ypač daug tokių atvejų – po kelias dešimtis – registruojama pirmadieniais ar po ilgesnių švenčių. Atsiradus pražuvusiam dokumentui, žmogus įsipareigoja juo nesinaudoti ir pristatyti į Migracijos skyrių. Toks dokumentas nėra galiojantis ir neretai gyventojai nepagalvodami prisidaro bėdų. Pastebėta, kad nemaža jų dalis naudojasi rastais dokumentais ir net išvyksta į užsienį. Už pasinaudojimą negaliojančiu dokumentu gresia nemenka administracinė atsakomybė – nuo 28 iki 144 eurų, o pakartotinai – net iki 289 eurų.
Viršininkės teigimu, net jei buvo dingę dokumentai ir apie juos nebuvo pranešta, o vėliau jie
atsirado, reikėtų gerai pagalvoti ar nereikėtų jų pasikeisti. Yra atvejų, kai kiti asmenys pasinaudoja svetimais dokumentais imdami kreditus, prekes išsimokėtinai ir pan.
B. Pliavgienė patarė nebijoti kreiptis, nes jau seniai nebetaikoma atsakomybė dėl prarastų dokumentų. Nereikės ir brangiau nei įprastai mokėti.
Nereikėtų rizikuoti ir pametus vieną iš dokumentų. Viršininkės teigimu, būna, kai žmogus turi asmens pasą ir kortelę, o vienas iš jų kažkur pradingsta. Kadangi vienas dokumentas dar yra, į dingimą nekreipiama dėmesio. Tokiu atveju galima patekti į labai nemalonią
situaciją. Pavyzdžiui, vykstant į užsienį paaiškėja, kad dingusiu dokumentu kas nors pasinaudojo kitoje šalyje.
Gyvena ir be dokumentų
Per metus apskrityje nustatomi keli asmenys, neturintys dokumentų. Kaip jiems pavyksta be dokumentų pragyventi jau kelis dešimtmečius, istorijos skirtingos. Kartais žmonės tebeturi sovietinius pasus.
Neretai tai būna asocialūs asmenys. Tokiais atvejais daugiausia problemų kyla su tais, kurie 1991 metais neapsisprendė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Tada galimi keli variantai. Gali būti išduodamas nuolatinis leidimas gyventi kaip asmeniui, neturinčiam pilietybės, bet visame pasaulyje stengiamasi, kad tokių būtų kuo mažiau. Kiti atvejai – teikiami dokumentai suteikti pilietybę supaprastinta tvarka arba atkurti pilietybę.
Pasak B. Pliavgienės, procesas ilgas. Reikiami dokumentai surenkami per pusmetį ar net metus. Dėl vieno asmens teko dirbti apie dvejus metus, nes jis gydėsi ligoninėje, o išleistas nepranešė savo buvimo vietos. Kai vėl pateko į ligoninę, tada buvo baigti tvarkyti dokumentai.
Pernai tvarkyti dokumentai daug kartų teistam ir kalėjusiam asmeniui. Rinkta informacija apie jo senelius, prosenelius, nes teisę atkurti Lietuvos pilietybę turi tik asmenys, turėję Lietuvos pilietybę iki 1940 metų birželio 15 dienos, ir jų palikuonys, o natūralizacija negali būti taikoma teistam asmeniui.
Daiva SAVICKIENĖ
