Per 38 mln. eurų kainavusiai Panevėžio termofikacinei elektrinei, kaip ir Vilniaus bei Kauno jėgainėms, gresia virsti brangaus metalo laužo krūvomis. Vyriausybei panaikinus iš VIAP (viešuosius interesus atitinkančios paslaugos) fondo remiamas elektros gamybos kvotas termofikacinėms, rankas pirmoji iškėlė sostinę šiluma aprūpinanti bendrovė „Vilniaus energija“. Sustabdyta didžiausia šalyje termofikacinė jėgainė – prieš daugiau nei 30 metų pastatyta trečioji Vilniaus elektrinė.
Termofikacinių erą Vyriausybė nutraukė „Panevėžio energijai“ už savąją elektrinę nė nespėjus išmokėti prieš maždaug dešimtmetį paimtos 29 mln. eurų paskolos.
Aukštaitijos sostinėje elektrinė dar veikia, tačiau šilumininkė „Panevėžio energija“ skaičiuoja, kad nelikus kvotų moderniausia Lietuvoje termofikacinė jai kainuos milijoninius nuostolius. Suirutė energetikos sektoriuje Panevėžio centralizuotos šilumos vartotojams gali pateikti staigmenų. „Sekundės“ žiniomis, dėl termofikacinės elektrinės kainos derėtis nusiteikęs privatus investuotojas. Per viešąjį aukcioną ją įsigyti svarstantis bankas artimiausiu metu „Panevėžio energijos“ valdybai rengiasi pateikti komercinį pasiūlymą.
Potencialus pirkėjas esą numatęs investuoti į termofikacinę elektrinę – pritaikyti ją kūrenti ne vien importuojamomis dujomis, kaip yra iki šiol, bet ir triskart pigesniu biokuru, taip sumažinti elektros ir šilumos gamybos sąnaudas.
Dėl panaikintų termofikacinėms elektros supirkimo kvotų centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Panevėžio gyventojams galėtų išaugti 0,4 euro cento už kilovatvalandę. U.Mikaliūno nuotr.
Išeities neturi
Panevėžio meras Rytis Račkauskas patvirtino, kad esama pasiūlymo pirkti elektrinę, tačiau, anot miesto vadovo, „vyksta variantų modeliavimas“.
„Vienas iš jų gali būti ir termofikacinės pardavimas, jei sulauktume mus patenkinamo pasiūlymo“, – „Sekundei“ teigė R. Račkauskas.
Kol kas, mero tvirtinimu, Savivaldybė neturi galutinės išeities dėl nuostolingu objektu virtusios brangios termofikacinės elektrinės.
„Manome, tikslinga dar kartą kreiptis į Vyriausybę ir Seimą, kad termofikacinių veiklą, reikalingą valstybės energetiniam saugumui, toliau priskirtų VIAP paslaugai. Ne visai teisinga palikti savivaldybę vieną su savo problema. Nebuvo taip, kad Panevėžys vienas savo iniciatyva pasistatė termofikacinę ir prisiėmė už ją visą riziką. Tokia buvo valstybinė politika“, – termofikacinių elektrinių erą užbaigusios šalies valdžios malonės tikisi Panevėžio meras.
Paskola neišmokėta
Panevėžio termofikacinė elektrinė pastatyta 2008 m. Jos statybai pritarė Vyriausybė, projektas netgi buvo įtrauktas į Nacionalinę energetikos strategiją. Tąkart motyvuota, kad uždarius Ignalinos AE Panevėžio termofikacinė bus vienas iš elektros energijos gamybos šaltinių Lietuvoje. Termofikacinės elektrinės statyba kainavo 38 mln. Eur. Iš jų 5,8 mln. Eur skyrė Europos Sąjungos paramos fondai, 3,7 mln. Eur – Danijos vyriausybė, bet didžiausia finansinė našta teko „Panevėžio energijai“. Ji paėmė 29 mln. Eur paskolą ir pinigai dar nėra grąžinti.
Taigi Vyriausybė termofikacinių elektrinių eros pabaigą paskelbė, kai „Panevėžio energijai“ investicijos į elektrinės statybą dar nespėjo atsipirkti.
Šilumininkams ministerija atkerta: dar 2012-aisiais visi gamintojai buvo informuoti, kad 2016 metais kvotų nebebus. Esą jiems tai buvo signalas persitvarkyti savo gamybą taip, kad galėtų efektyviai dalyvauti rinkoje.
„Panevėžio energijos“ generalinis direktorius Petras Diksa pripažįsta, kad Panevėžio termofikacinė elektrinė jokių persitvarkymo veiksmų nesiėmė, nes jos įrenginiai yra modernūs ir efektyvūs – tai moderniausia iškastinio kuro elektrinė Lietuvoje.
Žalia šviesa kainoms kilti
Iki 2016 metų Panevėžio termofikacinė elektrinė gamino elektros energijos pagal nustatytas kvotas ir tiekė šilumą į Panevėžio miesto šilumos tinklus.
„Panaikinus VIAP lėšas ir palikus termofikacinę dirbti atviros rinkos sąlygomis, pagal prognozuojamas elektros energijos kainas biržoje ir prognozuojamas gamtinių dujų kainas, nėra jokių galimybių, kad elektrinė galėtų iš savo veiklos sukaupti lėšų elektros energijos gamybos sąnaudoms padengti“, – teigia P. Diksa.
Dėl panaikintų elektros energijos gamybos kvotų termofikacinėms jėgainėms „Panevėžio energija“ skaičiuoja patirsianti 2,5 mln. eurų metinį nuostolį. Išankstiniais skaičiavimais, centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Panevėžio gyventojams dėl to galėtų išaugti 0,4 euro cento už kilovatvalandę.
„Šio šildymo sezono šilumos kainoms Panevėžio termofikacinės uždarymas įtakos neturėtų“, – tvirtina P. Diksa. Anot jo, nuostolis bus dengiamas įmonės pelno sąskaita. Taigi, o tai turės įtakos bendrovės 2016 m. rezultatams, nuo kurių, tikėtina, priklausys ir kito šildymo sezono kaina.
P. Diksos teigimu, palikus termofikacinę dirbti atviros rinkos sąlygomis ir negaunant valstybės paramos, elektrinei nėra jokių galimybių išsilaikyti.
Energetikos ministerija laikosi pozicijos, kad nuo šių metų pradėjus eksploatuoti naująsias jungtis su Švedija ir Lenkija, Lietuva taps sujungta su Skandinavijos ir Europos rinkomis, todėl atsivers naujos elektros importo galimybės. Esą atsisakius vietinių termofikacinių pagamintos elektros supirkimo kvotų bus sutaupyta apie 50 mln. Eur VIAP biudžete, į kurį sumoka visi elektros vartotojai.
Kai kurie energetikos ekspertai įspėja, kad nukirtus termofikacinių gyslą vis dėlto žadamos ekonomijos gali ir nebūti. Prognozuojama, kad nutraukus elektros gamybą Vilniaus, Kauno ir Panevėžio elektrinėse išaugs importuojamos elektros paklausa, o pasiūla liks ta pati. Tokia situacija esą gali lemti elektros kainų augimą.
Kol kas Energetikos ministerija ramina, kad dėl jungties su Švedija 2016-aisiais elektros kaina sumažėjo maždaug 5 proc., palyginti su praėjusiais metais. Tačiau skaičiuojama, kad veikiant termofikacinėms ji galėjo mažėti dar tiek pat.
Energetikos specialistai ir įmonės jau užvertė Vyriausybę, Energetikos ministeriją ir Konkurencijos tarybą prašymais peržiūrėti sprendimą, pasmerkusį Vilniaus, Kauno ir Panevėžio termofikacines, bet be konkurso pasirinktai valstybinei įmonei „Lietuvos energijos gamyba“ (Lietuvos elektrinei) atseikėjusį beveik 30 mln. Eur elektros energijos rezervui palaikyti.
„Termofikacinėms elektrinėms reikėjo tik 10 mln. Eur. Visa kvota atiduota elektrinei, kurios elektros gamybos kaina du kartus didesnė nei Panevėžio ir kuri, gamindama elektrą, šilumą išleidžia ne butams, o Elektrėnų ežerui šildyti. Aišku, kad teisminių procesų nebus išvengta“, – pabrėžė Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Valstybė nėra gera ūkininkė
Egidijus Gaidamavičius
Energetikos ekspertas
Sprendimas panaikinti remtinas elektros energijos gamybos kvotas termofikacinėms elektrinėms ir visas elektros energijos rezervines galias sukoncentruoti į Lietuvos elektrinę Elektrėnuose gali neigiamai paveikti ne tik šilumos, bet ir elektros kainas. Norint pigesnio importo, bet kokiu atveju reikia turėti generavimo šaltinį Lietuvoje. Šiuo atveju susikoncentravus vien į Elektrėnus, kur gamybos savikaina aukšta, neįmanoma daryti savotiško spaudimo elektros rinkai.
Neturėdama efektyvios elektros kartu su šiluma gamyba, Lietuva negali daryti įtakos elektros importui. Logiška, kad importuotojas visą laiką parduos už didžiausią įmanomą kainą. Tai rinkos dėsnis. Taigi, nors panaikinusi kvotas valstybė sutaupo vienoje kišenėje, vartotojai sumoka gerokai daugiau.
Manau, sprendimas nebuvo iki galo pasvertas, o dabar desperatiškai bandoma ieškoti išeičių. Ką galima padaryti? Ne Vyriausybės nutarimu skirti paramą Lietuvos elektrinei, o aukciono būdu perkant galios rezervą dengiant pastoviąsias sąnaudas ar jų dalį, leisti termofikacinėms funkcionuoti ir taip sudaryti lygias sąlygas joms konkuruoti.
Panevėžio miesto ir regiono atveju kitas žingsnis – privačiam ar valstybiniam investuotojui šituos objektus nupirkti. Aš linkęs palaikyti privataus investuotojo, kaip efektyvesnio, kuriančio didesnę pridėtinę vertę ir mokančio geriau skaičiuoti, atėjimą. Valstybė nėra gera ūkininkė. Monopolijos formavimas Lietuvai irgi nėra reikalingas. Taip, valstybės kontroliavimas per VKEKK būtinas, tačiau to ir užtektų.
Papildomai investavęs į biokuro deginimo įrenginį arba turėdamas galimybę nusipirkti per terminalą pigesnių dujų už tiekiamas „Statoil“, investuotojas galėtų tiekti ir konkurencingą šilumą, ir konkurencingą elektrą. Jos kaina Lietuvos mastu būtų mažesnė, o šilumos įkainiai suvaldyti ir tikrai ne augtų, o netgi įskaičiavus investicijų atsiperkamumą – išsilaikytų tuo pačiu lygiu.
Šiuo metu elektrinė kūrenama vien importuojamomis brangiomis dujomis, kurių kaina terminale 10 eurų (trečdaliu) brangesnė už esančias konkurentų terminaluose Kam, deginant norvegiškas ar rusiškas dujas, mūsų vartotojas turi uždirbti pensiją Johansenui ar Ivanui, jei patys Lietuvoje turime begalę biokuro, galime čia sukurti gerai atlyginamas darbo vietas ir mokesčiais paremti savus pensininkus?
Pardavus objektą, AB „Panevėžio energija“ ir jos aptarnaujamo regiono šilumos vartotojai nepatirtų apie 2,9 mln. Eur nuostolių kasmet. Be to, nebeliktų finansinių įsipareigojimų. Taigi nuo dabartinių jos savininkių – apskrities savivaldybių, iš kurių didžiausią, per 60 proc., akcijų dalį valdo Panevėžio savivaldybė, būtų nuimta finansinė našta, o iš to išloštų šilumos vartotojai.
Bendro balso nėra
Petras Narkevičius
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas
Dar 2014 ir 2015 metais ne kartą bandžiau inicijuoti susitikimą su įmonės „Panevėžio energija“ ir miesto vadovais dėl Panevėžio termofikacinei kylančių problemų panaikinus elektros supirkimo kvotas. Klausiau, kokia galėtų būti mano pagalba sprendžiant šį svarbų miestui bei gyventojams klausimą. Besibaigiant 2015 metams vėl skambinau šiuo klausimu vicemerui Aleksui Varnai bei „Panevėžio energijos“ generaliniam direktoriui P. Diksai ir, kaip visada, buvau patikintas, kad mano pagalba reikalinga, bet ir vėl stojo tyla.
Aš, kaip Seimo narys, negaliu nesuderinęs pozicijų su miesto valdžia, tiksliai nežinodamas problemos, kreiptis į Energetikos ministeriją. Bus kaip toje pasakoje: nueik nežinia kur, parnešk nežinia ką. Juolab kad ir taip ministerijose dažnai gaunu pylos, jog miestui investicijų prašau vienas, o miesto vadovai ten labai reti svečiai. Deja, tikėtas bendras susitarimas ir ieškojimas geresnių rezultatų Panevėžiui su miesto vadovais nepavyksta taip, kaip norėtųsi.
Seniai reikėjo ieškoti išeities, kad pasikeitus termofikacinių situacijai finansinė našta neužgultų šilumos vartotojų. Tačiau manau, kad dar ne viskas prarasta. Miesto valdžia, „Panevėžio energijos“ vadovai, pasitelkę Panevėžyje rinktus Seimo narius, gali situaciją pakeisti. Reikia mažmožio – noro dirbti, ieškoti išeities.
Savo ruožtu aš, žinodamas, ką mąsto miesto valdžia ir turėdamas jos pritarimą, galėčiau operatyviai organizuoti susitikimą Energetikos bei kitose ministerijose ieškant sprendimų, palankių Panevėžiui ir jo gyventojams. O turint Panevėžyje moderniausią termofikacinę elektrinę, manau, išeitis, kaip nepatirti miestui, pirmiausia – šilumos vartotojams, nuostolių, tikrai būtų rasta. Tačiau Energetikos ministerijoje ir Vyriausybėje mes, Seimo nariai ir miesto vadovai, turime kalbėti vienu balsu. Deja, kol kas to bendro balso nėra.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
