Nuo smurtaujančių vyrų ar sugyventinių pabėgusios ir Moterų krizių centre prisiglaudusios moterys jaučiasi saugiau – nuo šiol pastato ir jo gyventojų ramybę užtikrina saugos tarnyba. Kokios pagalbos sulaukia pakliuvusieji į bėdą?
Prieš savaitę su kūdikiu Šeimos namuose prisiglaudusi Rasa ketina pradėti naują gyvenimą. U. Mikaliūno nuotr.
Nesaldaus gyvenimo šalia smurtautojų nukamuotos moterys kartais vis dėlto pasiryžta nutraukti pavojingus ryšius. Tada jų prieglobsčiu neretai tampa agentūros „SOS vaikai“ Šeimos namuose esantis Moterų krizių centras.
Nuo šių metų sausio šiame centre su vaikais apsigyvenusiosios gali jaustis saugiau – pastatą stebi ir jo gyventojus saugo Ekskomisarų biuro pareigūnai.
Šeimos namų vadovė Irma Zabulionytė sako, kad apsauga pasirūpinti padėjo privatus asmuo, panoręs įnešti savo indėlį į kilnų agentūros „SOS vaikai“ darbą.
„Nuo skriaudėjų pabėgusioms ir Moterų krizių centre apsigyvenusioms moterims tokia apsauga labai reikalinga. Ne kartą vyrai ar sugyventiniai bandė veržtis į vidų, gražiuoju ar piktuoju siekė jas susigrąžinti, aiškinosi santykius. Yra tekę ir policiją kviesti, ir savomis jėgomis bandyti išvaryti neprašytus svečius“, – „Sekundei“ teigė I. Zabulionytė.
Smurtautojai su aukomis susitaikyti ir vėl įtraukti jas į savo aplinką siekia įvairiais būdais – atneša gėlių, prašo atleisti, nuolat skambina, teiraujasi, gal ko nors reikia. Nepavykus gražiuoju susitarti, įsiveržę į patalpas bando paveikti stipresniu žodžiu ar net jėga. Dabar tokie vyrų žygiai bus greitai sustabdyti.
Atgal negrįš
Panevėžietė Rasa su dar nė dvejų metukų neturinčiu vaikeliu į Moterų krizių centrą pateko prieš savaitę. Per tą laiką ji jau spėjo apsiprasti naujuose, nors ir laikinuose, bet šiltuose ir saugiuose namuose. Mažylis šalia mamos, aiškiai matyti, jaučiasi ramus ir laimingas.
Į Moterų krizių centrą Rasa pateko tik įsikišus svetimiems – neapsikentusi gyvenimo draugo nuolatinio psichologinio smurto ir girtavimo, ryžosi paskambinti laidos „TV pagalba“ darbuotojams ir išsakyti savo bėdą.
Į poros namus atvažiavę televizijos gelbėtojai suprato, kad šiai moteriai geriausia išeitis – palikti smurtautoją ir ieškotis prieglobsčio kitur. Televizijos automobilis ir atvežė Rasą su vaiku ir manta į Moterų krizių centrą.
Grįžti pas draugą moteris neketina, nors šis skambina, teiraujasi, ar nereikia pagalbos, rūpinasi, ar vaikui visko užtenka. Psichologiniu teroru moterį kamavęs, žeminęs, nuolat skriaudęs vyras gailisi, tačiau gali būti jau per vėlai.
Svaresnė parama
Šeimos namuose veikia ir Specializuotos pagalbos centras. Praėjusių metų pabaigoje finansavimo šiai veiklai vykdyti agentūros „SOS vaikai“ Panevėžio skyriaus projektas vėl laimėjo konkursą, be to, buvo pripažintas vienu iš sėkmingiausių.
Specializuotos pagalbos centrai įsteigti dar šešiuose šalies miestuose.
Panevėžiečiai šiemet gavo daugiau lėšų, tad, kaip teigia I. Zabulionytė, nukentėjusiesiems bus galima svaresnė parama.
Šeimos namų vadovė sako, kad per praėjusius metus pagalbą pavyko suteikti daugiau kaip tūkstančiui smurtą patyrusių visos apskrities moterų.
Ne visoms joms buvo reikalingas prieglobstis Moterų krizių centre, daugeliui teiktos teisininko, psichologo, kitų specialistų konsultacijos, patarta, kaip elgtis, kur kreiptis vienu ar kitu klausimu.
Pastaruoju metu policijos suvestinės mirgėte mirga nuo pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Vyrai, sugyventiniai, draugai kelia ranką prieš savo moteris, sūnūs – prieš motinas – muša, spardo, žemina jas, kartais įvykiai baigiasi labai tragiškai.
Apie visus smurto atvejus policija praneša Specializuotos pagalbos centrui.
„O mes nukentėjusiosioms ištiesiame pagalbos ranką, teiraujamės, kuo galėtume padėti, prireikus siūlome prieglobstį, suteikiame galimybę gauti konsultaciją“, – kalbėjo I. Zabulionytė.
Šeimos namuose veikia ir daugiau sunkiai besiverčiantiems žmonėms galinčių pagelbėti tarnybų. Vaikų dienos centre, kurį lankyti kviečiamos vargingiau gyvenančių šeimų atžalos, vyksta daug įdomių užsiėmimų, vaikai gali ruošti pamokas, žaisti, bendrauti. Čia pat esančioje labdaros valgykloje jie pamaitinami. Valgykloje pietus gali gauti ir skurstantys žmonės.
Liko kaip stovi
Viena iš kasdien labdaros valgykloje besimaitinanti ir po Šeimos namų stogu besiglaudžianti – 65 metų panevėžietė Valentina Kirtiklienė. Ji sako nei maniusi, nei svarsčiusi, jog kada nors gali patekti į tokią situaciją – gyventi tik iš gerų žmonių malonės.
Moters gyvenimas pasikeitė vieną praėjusių metų gruodžio dieną, kai sudegė jos namas Pušaloto gatvėje. Per gaisrą supleškėjo viskas – baldai, indai, atsargos, drabužiai, dokumentai. Valentina liko kaip stovi ir dar dalis paskolos, kurią buvo pasiėmusi namui remontuoti, liko neatiduota.
„Tik atsidūręs tokioje situacijoje iš tikrųjų pamatai, kokia bėda yra gaisras. Be dokumentų buvau niekas – net pensijos atsiimti negalėjau. Išsirūpinusi laikiną pasą sužinojau, kad net į nakvynės namus tik tokį dokumentą turėdama negaliu būti priimta. Blaškiausi neturėdama kur dėtis, niekam nerūpėjau. Sužinojusi apie Šeimos namus, čia atėjau pagalbos prašyti ir buvau iš karto priimta, gavau lovą, parūpino drabužių, maitina, padėjo susitvarkyti dokumentus“, – pasakojo moteris.
Po gyvenimą aukštyn kojomis apvertusios nelaimės V. Kirtiklienė, prisiglaudusi Šeimos namuose, stebisi, kaip jie puikiai įrengti.
„Rytą atsikėlus nereikia eiti nei malkų, nei vandens atsinešti, viskas vietoje, duše gali maudytis. Gerai, kad yra tokie namai. Ne man vienai tokioje situacijoje gali tekti atsidurti“, – sako panevėžietė.
Vis dėlto ji ilgai čia tiksi neužsibūti. Savivaldybė nuo gaisro nukentėjusiajai žada parūpinti būstą, o geri žmonės padės ir baldais, ir buities reikmenimis.
Šeimos namuose paramos sulaukia šimtai vargingai gyvenančių žmonių. I. Zabulionytė sako, kad kiekvieną trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 10 iki 12 valandos sunkiai besiverčiantieji gali ateiti į Šeimos namų paramos kambarį ir pasirinkti drabužių, kitų daiktų. Labdarai juos atneša žmonės, aukoja įvairios organizacijos. Už paramą Šeimos namų vadovė dėkinga visiems.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
