Jau nuo vasario prekybos centruose pradės veikti taromai. Vartotojai į juos galės dėti mineralinio vandens, sulčių, įvairių gėrimų vienkartines metalines, plastikines pakuotes ir atgauti 10 centų, sumokėtų kaip užstatą.
Į taromatus vartotojai galės dėti stiklinę, plastikinę, metalinę tarą ir atgauti 10 centų, sumokėtų kaip užstatą.
Grąžinantiesiems tarą reikės atkreipti dėmesį ne tik į užstato ženklą. Įpratusiems lamdyti skardines ir buteliukus, lupti etiketes gyventojams teks pakeisti įpročius – grąžinamos pakuotės turės būti išlaikiusios pradinę formą, su aiškiai matomu brūkšniniu kodu. Taip yra dėl taromatų, kurie priims pakuotes, techninių savybių.
Grąžinęs tarą klientas iš taromato pasiims čekį ir kasoje galės atsiimti grynuosius pinigus arba su tuo čekiu atsiskaityti pirkdamas kitas prekes.
Kaip teigė įmonės „Užstato sistemos administratorius“ direktorius Gintaras Varnas, planuojama, kad Lietuvoje taromatai veiks 1000 vietų.
„Didžioji dalis, apie 90 proc., pakuočių bus surenkama taromatais. Šalyse, kuriose jau veikia ši sistema, pakuočių grįžtamumas yra 80 – 90 proc. Užstato sistema ir yra ta priemonė, kuri užtikrina, kad gamtos teršimas sumažėtų iki minimumo. Butelio ar skardinės svoris, forma ir brūkšninis kodas – tai pagrindiniai požymiai, pagal kuriuos taromatas atpažįsta, ar pakuotė dalyvauja sistemoje, ar ne“, – „Sekundei“ teigė G. Varnas.
Bausmė visiems
Kone kiekviename kieme stovi rūšiavimo konteineriai. Tad ar tokios bausmės – su pilnais maišais pakuočių keliauti į prekybos centrą – nusipelno atliekas rūšiuojantys žmonės?
„Aš jau daug metų rūšiuoju atliekas, turiu specialius konteinerius ir man labai patogu, išgėrus mineralinio vandens, buteliuką išmesti į plastiko konteinerį. Nereikia jo saugoti, vežti į parduotuvę ir atsiimti pinigų, bet statistika rodo, kad vis dėlto daugelis nelinkę rūšiuoti atliekų ir teršia gamtą. Suprantu, kad, ko gero, kitos išeities nėra. Kokia mūsų visuomenės, toks požiūris į ją“, – sako G. Varnas.
Rodos, tokios iniciatyvos lyg ir sveikintinos. Sekame kitų šalių pavyzdžiu. Tarp valstybių kaimynių nesame paskutiniai. Užstato sistemos kol kas dar neturi latviai. Bet ji veikia Švedijoje, Suomijoje, Danijoje, Norvegijoje, Estijoje.
G. Varnas mano, kad į tokią sistemą automatiškai įsitrauks ne tik supratingi piliečiai ar vos galą su galu suduriantys gyventojai, bet ir benamiai ar net vaikai.
„Kai kuriems dešimt centų nėra svarbūs, tokie taros paprasčiausiai nenorės grąžinti. Ją išmes gatvėje, į konteinerį ar į šiukšlių dėžę. Didelė tikimybė, kad kur nors numestas butelis ar pakuotė bus pakelta. Tiesiog ant žemės gulės dešimt euro centų. Manau, kad prie švaros prisijungs, ir vaikai, ir benamiai, ir visi, kuriems rūpi mūsų aplinka“, – kalbėjo G. Varnas.
Sistema – ne naujiena
Tikimasi, kad naujoji užstato sistema padės surinkti ir perdirbti gerokai daugiau butelių ir skardinių.
Lietuvoje per metus išleidžiama apie 600 milijonų vienkartinių pakuočių. Per rūšiavimą surenkama tik maždaug trečdalis jų. Kasmet apie 400 milijonų tokių pakuočių žmonės neišrūšiuoja.
„Gamtoje žmonės dažnai geria mineralinį vandenį, gaiviuosius, lengvus alkoholinius gėrimus, o tarą palieka tiesiog stovyklavietėse. Šimtai milijonų tokių pakuočių teršia gamtą. Daugelį metų politikai ir Aplinkos ministerija bandė spręsti šią problemą, ieškojo būdų, kaip išmokyti žmones rūšiuoti. Tad buvo priimtas toks drastiškas sprendimas“, – teigia G. Varnas.
Pašnekovas sako, kad žmonės iš dalies yra pripratę prie užstato sistemos – alaus butelius priduoda jau dešimt metų. Naujovė tik ta, kad bus priimama daugiau pakuočių.
„Priprasti prie naujos sistemos daug laiko nereikės. Tik neaišku, kada parduotuvėse atsiras ženklintos pakuotės“, – teigia įmonės „Užstato sistemos administratorius“ vadovas.
Ženklų teks palaukti
Naujoji užstato sistema apima stiklinę, PET ir metalinę tarą, į kurias išpilstytas alus ir jo kokteiliai, sidras, vaisių vynas ir jo kokteiliai bei gėrimai, kiti fermentuoti gėrimai, alkoholiniai kokteiliai ir nealkoholiniai gėrimai, gira, visų tipų vanduo, sultys, nektaras. Vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų buteliams užstatas nebus taikomas.
Vis dėlto dabar kaupti butelių ir skardinių neverta, nes užstatas bus grąžinamas tik už tas, kurios šalia brūkšninio kodo turės specialų užstato sistemos ženklą. Jos parduotuvių lentynose pasirodys vasarį, nes nuo tada gamintojai pradės tiekti į rinką, o prekybininkai pirmiausia parduos senąsias pakuotes ir už jas užstatas imamas nebus.
Pereinamasis laikotarpis, kai bus galima įsigyti ir užstato ženklu nepažymėtų vienkartinių pakuočių, truks iki gegužės. Jas, kaip ir dabar, reikės mesti į rūšiavimo konteinerius.
G. Varno teigimu, vasario pirmoji nebus ta diena, kai gamintojai pradės tiekti ženklintas prekes.
Gali būti, kad tądien parduotuvių lentynose nebus nė vienos tokios prekės, nes bus bandoma išparduoti nepaženklintų pakuočių prekes. Anot jo, startavus naujai sistemai, įstatymas leidžia dar tris mėnesius parduoti prekes įprastinėmis pakuotėmis.
Šalies parduotuvėse planuojama įrengti apie tūkstantį taromatų. Juos numatoma pastatyti iki balandžio pabaigos.
Jeigu parduotuvėje taromato nebus, pakuotes priims pardavėjai. Tiesa, pagal šalyje galiojančius įstatymus, vienkartinę tarą supirkti privalo tik didesnės kaip 300 kvadratinių metrų bei kaimo parduotuvės.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
