Karą girtuokliams paskelbusi Vyriausybė parengė ir Seimui teiks pasiūlymus, kaip sumažinti alkoholio vartojimą šalyje.
Panevėžio miesto savivaldybė 2007–2015 metais yra apribojusi darbo laiką 24 įmonėms, daugiausia alaus barams.
Juokaujama, kad Lietuvoje alkoholio galima nusipirkti ant kiekvieno kampo. Tačiau tai tiesa. Licencija verstis mažmenine alkoholinių gėrimų prekyba kainuoja tik 567 eurus. Ne metams, o neribotam laikui, nesvarbu, ar prekiaujama dieną, ar naktį.
Prieš gerą dešimtmetį norintieji prekiauti alkoholiu naktimis turėjo sumokėti keliasdešimt tūkstančių litų. Tačiau įstatymų leidėjai nusprendė, kad negalima taip smarkiai skriausti verslo, ir priėmė atitinkamas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas.
Nenuostabu, kad alkoholio prekybos taškų kaimuose ir miestuose pridygo kaip grybų po Lietaus.
VDU mokslininkė I. Tamutienė sako, kad viena efektyviausių priemonių mažinti alkoholio vartojimą – riboti prekybos vietų tankį.
Panevėžio savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus duomenimis, 2015 metų liepą mieste buvo 521 prekybos alkoholiu vieta (viešojo maitinimo įmonės, parduotuvės, barai ir kt.). Nuo šių metų sausio iš šio skaičiaus reikėtų atimti 33 degalines. Kaip žinoma, degalinėse prekyba alkoholiniais gėrimais uždrausta.
Panevėžio rajone šiuo metu išduotos 229 licencijos prekiauti alkoholiu. Vienas licencijos turėtojas gali turėti kelis prekybos taškus.
Rajono Savivaldybei, skirtingai nei miesto, gyventojai nesiskundžia dėl vadinamųjų girdyklų keliamų nepatogumų. Panevėžio rajono taryba pastaraisiais metais nė vienai įmonei neapribojo darbo laiko, juolab neuždarė.
Panevėžio savivaldybė kasmet sulaukia gyventojų skundų dėl viešojo maitinimo įstaigų, daugiausia alaus barų, lankytojų keliamo triukšmo, aplinkos teršimo, aplinkinių saugumui keliamo keliamo. Viskas, ką tokiais atvejais gali padaryti Savivaldybė, tai apriboti tokių įmonių darbo laiką.
2007–2011 metais miestas apribojo 16, 2012–2015 metais – 8 įmonių darbo laiką.
Iš tų aštuonių įmonių pusė sankcijų sulaukė pernai. Darbo laikas buvo apribotas dviem alaus barams ir dviem save viešojo maitinimo įstaigomis – barais, užkandinėmis vadinančioms įmonės, kurioms leidžiama prekiauti alkoholiu vietoje, bet draudžiama klientams duoti išsinešti. Joms buvo uždrausta naktinė prekyba.
Miesto Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyresnioji specialistė Kristina Šlivinskienė teigia, kad kova su tokiomis įmonėmis prilygsta kovai su vėjo malūnais. Pasak jos, visiems aišku, kad nebegalėdamos prekiauti alkoholiniais gėrimais po 22 valandos jos neišgyventų ir pačios užsidarytų. Tačiau apsukrūs verslininkai randa būdų, kaip apeiti įstatymus.
Jie uždaro įmonę, kuriai apribotas darbo laikas, ir įkuria naują, kuri veikia lygiai toje pat vietoje, tik kitaip pavadinta. Naujai įmonei Savivaldybė neturi teisės riboti darbo laiką.
K. Šlivinskienės teigimu, Panevėžyje tokie sfinksai iš pelenų atgimsta Nepriklausomybės aikštėje, Smėlynės, Molainių ir Beržų gatvėse.
Panevėžys ketino pasekti Kauno pavyzdžiu ir apriboti prekybos laiką ne įmonei, o adresui, kuriuo ji veikia. Tačiau Kauno savivaldybei pralaimėjus kelias bylas taip nubaustoms įmonėms, tokios minties atsisakyta.
„Mažmeninės prekybos alkoholiu srityje, išskyrus renginių metu, savivalda praktiškai negali tvarkytis taip, kaip jai atrodo geriau“, – kalbėjo ji.
Įstatymai iš prekiautojų alkoholiu atimti licenciją leidžia tik už ypač šiurkščius pažeidimus. Pavyzdžiui, už prekybą kontrabandiniu alkoholiu, pakartotinį pardavimą nepilnamečiams ir panašiai.
Panevėžyje už tai licencijos buvo atimtos tik vienai kitai įmonei.
K. Šlivinskienės teigimu, nėra tokio įstatymo, kuris tiek daug kartų būtų taisytas, kaip Alkoholio kontrolės įstatymas.
„Priimamos tai vienokios, tai kitokios pataisos, bet jis neperžiūrimas iš esmės, nuo pirmo iki paskutinio punkto“, – kalbėjo miesto Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vyresnioji specialistė.
Ateis eilė ne maisto prekių parduotuvėms?
Pastaruoju metu girtuoklių įvykdytos žmogžudystės valdžią privertė imtis priemonių riboti klestintį besaikį alkoholio vartojimą. Vyriausybė parengė ir Seimui teiks bendruosius alkoholio prieinamumo ir kontrolės principus, kuriais siekiama sumažinti alkoholio vartojimą šalyje.
Planuojama peržiūrėti mokesčius, riboti darbo laiką, skatinti socialinę aplinką be alkoholio, šviesti visuomenę ir kt. Šiemet turi pradėti veikti Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kuriam bus skiriama 0,5 proc. akcizo mokesčio, gauto už parduotus alkoholinius gėrimus.
Vyriausybė Seimui yra pateikusi kelias Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, kurios esą turėtų prisidėti prie alkoholizmo masto mažinimo. Pavyzdžiui, siūloma savivaldybėms suteikti daugiau teisių nustatant, kur draudžiama prekyba alkoholiu, siūloma atsisakyti išorinės alkoholio reklamos.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo draudimas alkoholiu prekiauti degalinėse, nuo balandžio mėnesio vairuotojams už transporto priemonės vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui grės baudžiamoji atsakomybė. Metų pabaigoje ant alkoholinių gėrimų atsiras nauji įspėjamieji ženklai apie alkoholio žalą nėščioms moterims.
Jeigu Seimas pritars, nuo šių metų birželio bus įteisintas priverstinis gydymas nuo alkoholizmo.
Vyriausybė svarsto siūlyti drausti prekiauti alkoholiniais gėrimais ne maisto prekių parduotuvėse.
Jeigu Seimas pritars, nuo šių metų birželio bus įteisintas priverstinis gydymas nuo alkoholizmo. Prievarta į ligoninę bus guldomi tie, kurie ne mažiau nei mėnesį nuolat girtauja, prieš artimuosius naudoja psichologinį ir fizinį smurtą, pridaro finansinių nuostolių.
Į gydytoją psichiatrą dėl priverstinio tokių asmenų gydymo galės kreiptis jų artimieji, policija, socialiniai darbuotojai.
Siūlo riboti pardavimo vietų skaičių
Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos Viešojo administracijos katedros docentė Ilona Tamutienė, tyrinėjanti sveikatos ir alkoholio kontrolės politiką, Vyriausybės numatytų priemonių plane pasigenda priemonių, skirtų smurto prevencijai ir visuomenės saugumui didinti.
„Lietuvos alkoholio kontrolės politikos formuotojai turėtų jas susieti su alkoholio vartojimo daroma žala ne tik vartotojo sveikatai ir šalies ūkiui, bet ir su žala aplinkinių dvasinei ir socialinei sveikatai bei saugumui privačioje ir viešojoje erdvėse. Valstybė turi rūpintis, kad alkoholio būtų vartojama mažiau, ir sekti, ar mažėja tėvų neprižiūrimų, skriaudžiamų vaikų, mušamų moterų, nužudymų, muštynių“, – kalbėjo „Sekundės“ pašnekovė.
Pasak mokslininkės, nepriklausomybę atgavusi Lietuva valstybės turėtą alkoholio monopolį perdavė į privačių alkoholio gamintojų, importuotojų ir prekiautojų rankas. Nieko nuostabaus, kad lobistai darė spaudimą dėl jiems palankesnių verslo sąlygų.
I. Tamutienės teigimu, alkoholio pabranginimas keliais ar keliolika centų iš esmės situacijos nepakeis. Ji siūlo alkoholinius gėrimus branginti labiau ir riboti pardavimo vietų skaičių.
Tokia praktika Lietuvoje jau buvo prieš karą. Valsčius ar miesto taryba nustatydavo, kiek išduoti leidimų alinėms atidaryti. Buvo laikomasi tokio principo – apskrities miestuose viena alinė ne mažesniam kaip 1000 gyventojų skaičiui, o valsčiuose – viena ne mažesniam kaip 1500 gyventojų skaičiui.
Leidimų traktieriams atidaryti skaičius nustatomas toks, kad vienas traktierius tektų apskrities ir valsčiaus teisėmis miestuose ne mažesniam kaip 2000 gyventojų skaičiui, o valsčiuose – ne mažesniam kaip 3000 gyventojų skaičiui.
Atkūrus nepriklausomybę irgi bandyta reguliuoti prekybos alkoholiu vietų tankį, bet trumpai. Nuo 1995 metų balandžio 18 dienos prekybos alkoholiu vietų skaičius buvo ribojamas atsižvelgiant į gyventojų skaičių: prekybos įmonėms išduodamų mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais leidimų skaičius neturi viršyti šių normatyvų: ne daugiau kaip 1 leidimas 1000 miesto gyventojų; ne daugiau kaip 1 leidimas 500 rajono gyventojų.
Po poros mėnesių reguliavimas buvo perduotas savivaldos institucijoms, kurios turėjo pačios nustatyti išduodamų leidimų skaičių, o nuo 1997 metų balandžio mėnesio vietų tankio reguliavimas buvo panaikintas ir jo nėra iki šiol.
Pigios licencijos
Pasak I. Tamutienės, užsienyje atlikti tyrimai rodo, jog vienas papildomai atidarytas baras ar naktinis klubas prideda 5,3 smurto atvejo per metus. Tankus prekybos alkoholiu taškų išsidėstymas didina nepilnamečių alkoholio vartojimą, prievartą privačioje erdvėje.
„Dauguma lietuvių geria savo ar pažįstamų, giminių namuose, o paskui mušasi“, – tvirtina I.Tamutienė.
Pasak jos, reguliuoti prekybos alkoholiu vietų tankį galima būtų nustatant, kiek alkoholio pardavimo vietų gali tekti nustatytam gyventojui skaičiui arba konkrečioje vietovėje.
Daugelis mokslininkės pažįstamų lietuvių, ką jau kalbėti apie kolegas užsieniečius, stebisi, kad pas mus alkoholio prekybos licencijos yra tokios pigios ir išduodamos neterminuotam laikui. I. Tamutienės žiniomis, praėjusių metų liepą šalyje galiojo 19 tūkst. 405 tokios licencijos. Prekybos taškų buvo dar daugiau.
Pasak jos, pabranginus licencijas ar įvedus reikalavimą jas perregistruoti, surinktas lėšas būtų galima panaudoti smurto aukų reabilitacijai, visuomenės saugumui didinti.
I. Tamutienė kritikuoja dabartinę praktiką, kai norintys daugiabutyje atidaryti kavinę, barą ar parduotuvę verslininkai patys renka gyventojų parašus. Pasak jos, šitaip žmonėms daromas spaudimas arba jie tiesiog paperkami.
„Gyventojų nuomonės turėtų klausti licencijas administruojanti institucija, o ne norintysis ją gauti“, – mano ji.
Geriau, negu nieko nedaryti
Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas, psichiatras Emilis Subata pritaria, kad kovai su alkoholizmu reikalingos kompleksinės priemonės. Jo akimis, valstybė pradeda judėti ta linkme ir tai jau gerai.
„Sergančiųjų priklausomybe nuo alkoholio gydymas, jų socialinė integracija, aplinkinių, ypač vaikų, apsaugojimas, ką bandoma daryti, yra kompleksinio plano dalis, o jį patį, žinoma, galima pildyti ir pildyti įvairiomis priemonėmis“, – kalbėjo gydytojas.
E. Subata teigiamai vertina priverstinį alkoholikų hospitalizavimą. Pasak jo, iki šiol nebuvo galimybių nutraukti vadinamųjų daugiadienių asmeniui, kuris kelia pavojų aplinkiniams, kol jis ko nors nepadarydavo jiems arba sau.
Alkoholis – daugelio nelaimių priežastis
Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų tarptautinių organizacijų duomenimis, Lietuva yra viena iš daugiausiai alkoholio vartojančių valstybių pasaulyje. Statistikos duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas (15 metų ir vyresnis) pernai suvartojo beveik 13 litrų absoliutaus (100 proc.) alkoholio.
Priklausomybės ligų specialistai neabejoja, kad iš tiesų šis skaičius yra didesnis, nes dalis suvartojamų alkoholinių gėrimų įsigyjama dar ir nelegalioje rinkoje.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje kasmet dėl alkoholizmo, apsinuodijimu alkoholiu, nelaimingų atsitikimų, susijusių su alkoholio vartojimu, miršta 750–1000 žmonių.
Maždaug 1 iš 4 (daugiau nei 11 tūkst.) ištiriamų nusikalstamų veikų kasmet yra padaroma neblaivių asmenų.
Dėl neblaivių eismo dalyvių kaltės kasmet įvyksta daugiau nei 500 eismo įvykių, apie 300 iš jų – dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Per tokius eismo įvykius kasmet žūsta dešimtys, o sužeidžiama šimtai žmonių.
Vidaus reikalų ministerijos Policijos departamento duomenimis, 2014 metais užregistruoti 509 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, t. y. kas šeštą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo. Dėl kas antro neblaivių asmenų sukelto kelių eismo įvykio buvo kalti neblaivūs vairuotojai.
Užpernai dėl neblaivių asmenų kaltės žuvo 120 žmonių (iš jų 45 – dėl neblaivių vairuotojų kaltės), buvo sužeisti 937 žmonės (iš jų 408 – dėl neblaivių vairuotojų kaltės).
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2014 metais 531 asmuo pirmą kartą kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl alkoholinės psichozės ir 1,4 tūkst. asmenų – dėl lėtinio alkoholizmo.
Tų metų pabaigoje dėl alkoholinės psichozės gydymo įstaigose gydėsi 3,2 tūkst. asmenų, o dėl lėtinio alkoholizmo – 46,6 tūkst. asmenų.
Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2014 metais dėl nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 41 neblaivus ir apsvaigęs asmuo, 10 žuvo. Dar 4 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į darbą ar grįždami namo.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2014 metų pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 4,6 tūkst. girtaujančių šeimų.
Reikėtų visai uždrausti
Lina
Lietuviai alkoholio vartoja tikrai daug, reikėtų mažinti. Gal vertėtų jį iš viso uždrausti. Bet to tikrai neįmanoma padaryti, nes visi žinome, kad yra begalės nelegalių taškų. Manau, reikėtų trumpinti alkoholio pardavimo laiką. Aš tokią idėją palaikyčiau. Negali būti taip, kad alkoholio galima gauti kada nori.
Draudimas prekiauti alkoholiu degalinėse gal padės sumažins svaigiųjų gėrimų vartojimą tarp vairuotojų. Bent jau bus mažesnė pagunda. Tačiau kas norės, ras kitur.
Žmonės geria dėl socialinio gyvenimo įgūdžių trūkumo. Gyvenimo būdą juk formuoja ir aplinka. Į alkoholizmo liūną panyra tie, kurie nemato kitokio pavyzdžio. Kaimuose turbūt geria daugiau, nes ten mažiau veiksmo, mažiau veiklos, ir tas niūrumas skandinamas alkoholyje.
Niekas nepadės
Saulius
Kokiu būdu kovoti su geriančiaisiais? Iššaudyti juos? Kodėl dabar Lietuvoje populiariausias žodis „kovoti“? Atrodo, kad dabar visi tik kovoja. Kas gėrė, tas gers. O kas negeria, tai jiems ši problema nėra aktuali. Na ir kas, kad sutrumpins laiką prekiauti alkoholiu. Prisiminkit Chruščiovo laikus, kai pagal talonus alkoholį pardavinėjo. Kiekvienoje daugiabučio laiptinėje jautėsi samagono kvapas, nebuvo tokio, kuris jo nevirdavo. Cukraus nebuvo, virdavo iš žirnelių, saldainių. Mielių nebuvo, padažų dėjo, kad rūgtų. Viskas beviltiška, niekas čia nepadės.
Būtina pradėti nuo švietimo
Stasė
„Manau, gerai, kad uždraudė alkoholiu prekiauti degalinėse. Vis mažiau vietų, kur galima jo įsigyti. Sako, reikia priverstinai gydyti geriančiuosius. Nieko nebus, tai labai laikina priemonė padėti žmogui. Jeigu žmogus pats nenori nustoti gerti, niekas jam negali padėti. Aš dirbu toj srity ir matau, jog išgydyti žmonės „atkrenta“ po savaitės, po kelių, kiti – po kelerių metų.
Man atrodo, kad nelabai didelis skirtumas, ar žmogus gyvena kaime, ar mieste, jei jis turi potraukį prie alkoholio, tai ir gers. Valdžios bandomi įvesti apribojimai nieko nepadės, reikia, kad patys žmonės matytų problemą ir norėtų su ja kovoti.
Manau, kad problema labai didelė, bet kol kas niekas nežino, kaip su visu tuo kovoti. Reikia pirmiausia pradėti nuo vaikų, anūkų švietimo, reikia jiems kalbėti apie alkoholio žalą.
Geria iš nevilties
Alma
Lietuviai siaubingai geria. Dabar žmonės tiesiog nebemoka gerti, anksčiau trims vyrams užtekdavo išgerti 200–350 gramų ir būdavo patenkinti. O dabar gal ir litro mažai. Anksčiau nei minties nebuvo, kad moteris gali gerti. Buvo visai kita gėrimo kultūra.
Na ir kas, kad uždraudė prekiauti alkoholiu degalinėse, mes su draudimais nieko nepadarysim, atsiras tų „taškų“, ir bus dar blogiau, valstybė praras daug lėšų. Reikia pradėti nuo švietimo.
Kita vertus, žmonės pradėjo gerti iš nevilties. Ten, kur yra darbo, ten geriama mažiau, o kur jo nėra, visi ir skandinasi alkoholyje. Reikia visų pirma pradėti steigti darbo vietas, kad žmonės būtų užimti.
Inga SMALSKIENĖ
