Į dvidešimt penktųjų Laisvės gynėjų dienos metinių iškilmes Panevėžys žengė nuo pat sausio 13-osios ryto. 8 valandą laisvės gynėjų garbei ir atminimui uždegtos žvakutes įstaigų, organizacijų, namų languose.
Jau po pusvalandžio panevėžiečiai, pakviesti „Vilties“ progimnazijos kolektyvo, su degančiomis žvakutėmis rankose apjuosė Laisvės aikštę.
Šiemet Sausio 13-ąją Laisvės aikštė pasipuošė ypatingu šventiniu akcentu – Lietuvos laisvės gynėjams skirta neužmirštuolių pieva.
Vidurdienį aikštėje tradiciškai vyko iškilminga vėliavos kėlimo ceremonija, lydima tautiškos giesmės, šautuvų salvių, literatūrinės muzikinės kompozicijos.
Sveikindamas garbingos sukakties proga miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas linkėjo niekada neprarasti tos vienybės, kuri visus gaubė lemtingomis sausio dienomis prieš dvidešimt penkerius metus.
„Tvirtumas, vienybė ir kova tiesos pusėje – tai lėmė mūsų pergalę prieš galingą melo, priešiškos propagandos ir karo mašiną. Todėl kiekvienam linkiu – tegul ir prabėgus ketvirčiui amžiaus jus lydi bendrystė ir teisingumo siekis“, – sakė meras.
Prieš dvidešimt penkerius metus Algirdas Kuprinskas kartu su kitais panevėžiečiais budėjo prie svarbių miesto objektų.
Jo Eminencija vyskupas emeritas Jonas Kauneckas tikino meldžiantis Dievą, kad žmonės visada išliktų tokie tvirti, vieningi, nepasiduodantys, kokie buvo anomis lemtingomis dienomis.
Sausio 13-ąją žuvusių 14 patriotų atminimas pagerbtas tylos minute. Aidint varpo dūžiams ir jauniems žmonėms garsiai tariant kiekvieno žuvusiojo vardą bei pavardę, į dangų kilo ryškiaspalviai balionai.
Ryškiausi prisiminimai
„Kol sveikatos turėsiu, tol eisiu į Sausio 13-ajai atminti skirtus renginius“, – sako panevėžietis Algirdas Kuprinskas.
Atėjęs į iškilmingą minėjimą vyras visada stengiasi atsistoti netoli tos vietos, kur stovėjo prieš dvidešimt penkerius metus, tuo metu, kai panevėžiečiai stojo ginti svarbiausių savo miesto objektų, tarp kurių buvo savivaldybė, paštas.
„Į Vilnių neišvažiavome, vaikai buvo maži, ilgesniam laikui nebuvo kur palikti. Tad stojome ginti savo miesto. Budėjau Laisvės aikštėje per naktį, rytą išėjau į darbą „Ekrano“ gamykloje“, – „Sekundei“ pasakojo toje miesto įmonėje 42 metus išdirbęs vyras. Kitą dieną jis su draugais budėjo prie Panevėžio pašto.
Dabar žvelgdamas į tuos metus jis sako, kad visi prisiminimai labai ryškūs, ilgam įsirėžę. Juk tuomet viskas buvo labai svarbu ir reikšminga.
Iš tų svarbių 1991 metų dienų daug prisimena ir Rasa Timinskaitė, nors tuo metu jai buvo vos ketveri.
„Mano tėvelis, Lietuvos armijos karininkas, tuo metu buvo iškviestas iš namų. Puikiai prisimenu, kaip atsisveikino, kaip mama jį išleisdama verkė, kaip kaukė sirenos. Tokių įsimintinų dienų žmogaus gyvenime būna nedaug“, – kalbėjo jauna moteris.
Per pietų pertrauką į Laisvės aikštę pagerbti laisvės gynėjų atėjusi Vaida Lunskienė taip pat prisiminė tomis dienomis budėjusi prie pašto ir labiausiai nerimavusi dėl vaikų ateities.
„Lietuvoje gimę, Lietuvą mylėkim“, – eilėraštį apie gimtinę padeklamavo panevėžietė Nijolė Tamošiūnienė. Ji sakė visada einanti į Lietuvos laisvei, nepriklausomybei paminėti skirtus renginius, visada džiaugiasi matydama žmonių susikaupimą, pagarbą, apimantį vienybės jausmą giedant Lietuvos himną ar trispalvei kylant į padangę.
„Sausio 13-oji – viena iš tų ypatingų švenčių, kai yra ką prisiminti, kuo didžiuotis“, – sakė moteris.
Susitiko prie laužo
Panevėžietė Milda mano, kad į iškilmingus renginius turėtų susirinkti gerokai daugiau žmonių nei dabar jų ateina.
„Juk Sausio 13-oji labai svarbi ir verta ypatingos pagarbos diena. Mano tėvelis Stasys Kemzūra buvo partizanas, giminės buvo Sibirą išvežti, tad laisvės, nepriklausomybės susigrąžinimas mums visiems buvo svarbus. Džiaugiuosi, kad tėveliai sulaukė to sugrįžimo, spėjo pamatyti plevėsuojančią trispalvę, išgirsti viešai giedamą Lietuvos himną. Kol buvo gyvi, visada eidavo į minėjimus, dalyvaudavo renginiuose. Ir aš stengiuosi nepraleisti, pabūti kartu su laisvę vertinančiais žmonėmis“, – kalbėjo panevėžietė.
Nors vidurdienį į iškilmingą renginį daug žmonių nesusirinko, visą Laisvės gynėjų dieną panevėžiečiai galėjo rasti progą paminėti vieną svarbiausių tautos datų.
Švč. Trejybės bažnyčioje aukotos šv. Mišios už laisvės gynėjus, kino centre „Garsas“ demonstruotas nemokamas kino seansas „Mes dainuosim“, G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje – R. Dichavičiaus knygos-albumo „Laisvės paženklinti“, Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje – fotografijų parodos „Julius Vaupšas: laisvės kaina savanorio gynėjo akimis“ pristatymai.
Bene gausiausiai sutemoms pradėjus gaubti miestą žmonės susirinko į Sausio 13-osios skvere surengtą Laisvės gynėjų 25-mečio minėjimą.
Pasirodymus panevėžiečiams žadėjo Vytautas Juozapaitis, Vaidas Dzežulskis, K. Paltaroko gimnazijos jaunimo choras, Muzikos mokyklos popchoras, kiti chorai.
Liepsnojo laužai, žmonės dalijosi prisiminimais, aptarė prabėgusių metų įvykius, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono kariai vaišino kareiviška koše ir arbata.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
U. Mikaliūno nuotr.
