Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) užsimojus panaikinti masinių vaikų globos įstaigų modelį, Panevėžyje dvylika paauglių iš valstybinių A. Bandzos vaikų globos namų perkelti į butą ir individualų namą. Ten su jais ištisą parą gyvens socialinės darbuotojos.
Kaip A. Bandzos globos namų šeši vaikai įsikūrė išnuomotame daugiabučio bute per du aukštus, apžiūrėti atvyko socialinės apsaugos ministrė Algimanta Pabedinskienė su palyda.
Šiais metais ministerija žada globotiniams išnuomoti dar du būstus, o tuštėjančias A. Bandzos globos namų patalpas pritaikyti kitai socialinei veiklai – vaikų dienos centrui bei neįgaliųjų reikmėms.
SADM džiūgaujant dėl jai pavaldžių globos namų auklėtiniams gerinamų gyvenimo sąlygų, Panevėžio savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai susiėmę už galvų. Ministerijai jiems neišduodant leidimų iš šeimų paimtus panevėžiečius apgyvendinti A. Bandzos globos namuose, vaikai išblaškomi po visą Lietuvą.
Išnuomojo namus
Dvylika A. Bandzos vaikų globos namų auklėtinių jau dvi savaites džiaugiasi naujais namais. Šeši vaikai – iš vienos šeimos kilę keturi broliai ir dvi sesutės – įsikūrė individualiame 130 kv. m dviejų aukštų name Margių g. Dar šeši vaikai – dvi sesutės ir trys jų broliukai bei draugas – apsigyveno Kniaudiškių g. daugiabučio penkių kambarių bute per du aukštus.
Buto nuoma kainuoja 300 Eur per mėnesį, namo – 500 Eur. Kol kas, pasak A. Bandzos globos namų direktoriaus Sigito Juodzevičiaus, nuomos sutartys pasirašytos trejiems metams, tačiau jas bus galima pratęsti.
„Įstaiga nėra prisirišusi prie šitų vietų. Į jų remontą, apstatymą neinvestavome nė euro. Išsinuomoti ieškojome suremontuotų ir su baldais būstų“, – teigė S. Juodzevičius.
Abejuose namuose kartu su vaikais ištisą parą gyvens A. Bandzos globos namų moterys. Dieną – socialinė darbuotoja ir jos padėjėja, naktį pasiliks nakvoti tik pastaroji.
Gyvens erdviai
Vakar abiejų šeimynų namus užgriuvo būrys svečių – naujo globos namų modelio apžiūrėti atvykusi socialinės apsaugos ministrė Algimanta Pabedinskienė su palyda.
Ministrę abejuose namuose vaikai pasitiko kaip tikri šeimininkai – padengę stalus ir su pačių iškeptais pyragais.
Kniaudiškių g. buto pirmajame aukšte įsikūrusios mergaitės: dviejų sesučių kambaryje pūpso iš globos namų atsivežti žaislai. Sekcija dar pustuštė. Per porą savaičių sesutės nespėjo jos užpildyti mielais niekučiais, kaip įprasta namuose.
Į pirmąjį aukštą sraigtiniais laiptais atidunda ir berniukai. Jie įsikūrę antrajame – dviejuose kambariuose gyvena po du. Dar vienas kambarys skirtas besikeičiančioms darbuotojoms. Visa šeima vakarais susirenka prie televizoriaus svetainėje su židiniu. Visgi, anot socialinės darbuotojos, erdviuose namuose visų mėgstamiausia vieta – jauki virtuvė. Čia patinka sukiotis visiems, ypač, kai orkaitėje kepa pyragas.
Margių g. individualiame name įsikūrę vaikai dar gyvena naujamete nuotaika – vitrininiai langai ir durys nusagstyti karpytomis snaigėmis, svetainę tebepuošia eglė. Svetainėje čeža Kasparėlis – iš globos namų atsivežtas triušiukas, kambarį jaukiai apšviečia nuo akvariumo besiliejanti šviesa. Pirmame namo aukšte – virtuvė su svetaine. Joje glaudžiasi ir socialinės darbuotojos. Visi šeši vaikai įsikūrę antrajame – kambariuose po du.
Tėvų dar laukia
Vaikai mandagiai tvirtina, jog jiems gera buvo ir globos namuose, tačiau pripažįsta, jog dabar – geriau. Tiesa, Margių g. iš pradžių būta problemos, ypač berniukams – neveikė internetas.
„Vaikai džiaugiasi, kad naujuose namuose gera, nes labai ramu. Nėra nė vieno vaiko, kuris blogai elgtųsi, įneštų sumaištį. Ne paslaptis, kad mūsų globos namuose yra 10–15 vaikų, atėjusių iš sudėtingos aplinkos, įgijusių blogų įpročių, su jais reikia daug kantrybės visiems – ir darbuotojams, ir šalia esantiems vaikams“, – pasakoja S. Juodzevičius.
Gyventi bute ir individualiame name, anot direktoriaus, atrinkti keletą metų globos namuose besiglaudžiantys, tvarkingi, mandagūs, rūpesčių dėl elgesio nekeliantys vaikai.
„Esame už juos garantuoti. Mums labai svarbu, kad ir bendruomenė, kaimynai neturėtų pretenzijų“, – tvirtino S. Juodzevičius.
Anot jo, vaikai gyvens kaip tikroje šeimoje: eis apsipirkti, kartu su socialinėmis darbuotojomis gamins valgyti, patys tvarkys namus. Juos galės lankyti svečiai – artimieji, draugai. Tik per porą savaičių biologiniai tėvai atžalų dar neturėjo laiko aplankyti.
Išnuomotuose būstuose vaikai gyvens iki pilnametystės, o jei jos sulaukę tęs mokslus – iki 21 metų.
Dviaukštės lovelės tabu
A. Bandzos vaikų globos namai šiais metais planuoja atidaryti dar dvejus bendruomeninius namus ir juose apgyvendinti taip pat po 6-is vaikus.
Šiuo metu A. Bandzos vaikų globos namuose gyvena 90 vaikų. Kadaise čia glaudėsi 164. Pasak S. Juodzevičiaus, tiek vaikų sutalpinti šiais laikais nebeįmanoma. Pagal dabartines higienos normas vaikų globos namų vienam auklėtiniui miegamojo ploto turi tekti ne mažiau nei 6 kv. m, o viename kambaryje gyventi leidžiama ne daugiau nei dviem vaikams. Vaikų globos namuose netgi negali būti dviaukščių lovelių.
„Pagal esamus normatyvus galime turėti maksimaliai apie 120 vaikų. Bet kadangi valstybės strategija nukreipta į vaikų skaičiaus globos namuose mažinimą, ieškome galimybių juos apgyvendinti šeimyniškoje aplinkoje – po kelis“, – sako S. Juodzevičius.
Anot jo, globotinius perkėlus gyventi į išnuomotus namus ir butus, atlaisvintas A. Bandzos globos namų patalpas numatoma pritaikyti kitoms socialinėms reikmėms – vaikų dienos centrui, pagalbai neįgalius vaikus auginančioms šeimoms.
Kratosi globos įstaigų
Socialinės apsaugos ministrės A. Pabedinskienės teigimu, siekiama, kad iki 2020-ųjų metų vaikų globos namuose gyventų ne daugiau nei 20 globotinių, nepaisant socialinių darbuotojų keliamo triukšmo, jog apsaugoti nepilnamečius nuo tragedijų šeimose neįmanoma, nes jau dabar nėra kur jų apgyvendinti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija laikosi pozicijos, kad vaikai iš šeimų turėtų būti paimami tik kraštutiniais atvejais.
„Pirmiausia reikia dirbti su šeimomis taip, kad vaikai nepatektų į globos namus“, – teigia ministrė.
A. Pabedinskienė įsitikinusi, jog pačios savivaldybės privalo savarankiškai spręsti vaikų globos problemą.
„Kažkada buvo priimtas neteisingas sprendimas ministerijai priskirti globos įstaigas. Jos visos – neįgaliųjų, senelių ar vaikų globos – turi būti savivaldybių žinioje. Ministerija yra socialinės politikos formuotoja, bet ne tų įstaigų turėtoja“, – mano A .Pabedinskienė.
Ministrė savivaldybėms siūlo socialinių pašalpų sąskaita sutaupytas lėšas panaudoti vaikų globos problemai spręsti – nuomoti namus, butus, kuriuose gyventų po kelis vaikus ir socialiniai darbuotojai, kurti šeimynas, ieškoti globėjų, įtėvių.
Išblaškyti po Lietuvą
Ministerijai džiūgaujant dėl jos žinioje esamų masinių vaikų globos namų mažinimo, Panevėžio mieste vaikų globos situacija tragiška.
Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba pripažįsta šiuo metu atsidūrusi aklavietėje dėl 5-ių vaikučių, kuriems turi būti skirti jau nebe laikinieji, o nuolatiniai globėjai.
Panevėžyje nėra įsteigtos nė vienos šeimynos, Savivaldybės žinioje esantis Socialinių paslaugų centras turi licenciją teikti tik laikinosios globos paslaugą, tai yra vaikai juose gali gyventi ne ilgiau nei metus, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsisako vaikus priimti į valstybinius A. Bandzos vaikų globos namus.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėjos Audronės Grainienės teigimu, nesant kitos išeities vaikus teks apgyvendinti Socialinių paslaugų centre, pritaikytame būti tik laikina stotele tėvų atstumtiesiems.
Tai nebe pirmas kartas, kai ministerija jai pavaldžių A. Bandzos vaikų globos namų duris užtrenkia iš šeimų paimtiems panevėžiečiams.
Tėvų meilės šeimose nematę Panevėžio vaikai išblaškyti po Obelių, Marijampolės, Kauno globos namus.
„Vaikai turi augti ten, kur jų šaknys, kur artimieji. Bet gimtajame mieste jiems nėra vietos“, – teigia A. Grainienė.
Ledkalnio viršūnė
Šiuo metu Panevėžyje į socialinės rizikos sąrašą įrašyta 181 šeima, dar dvidešimt nors į jį dar neįtrauktos, bet stebimos vaiko teisių apsaugos specialistų. Iš viso šiose šeimose auga 283 vaikai.
A. Grainienė neabejoja, kad šie skaičiai neatskleidžia tikrojo problemos masto – visuomenė nelinkusi kištis į kaimynų bėdas.
„Mūsų tiesiog nepasiekia informacija. Kai jos sulaukiame per policiją ar skyrybų atveju, pamatome šeimose daug negerų dalykų“, – sako A. Grainienė.
Praėjusiais metais Panevėžio vaiko teisių apsaugos tarnyba iš šeimų paėmė 18-iolika vaikų. Vedėja pripažįsta, jog neturint kur jų priglausti, Socialinių paslaugų centro laikinosios vaikų globos skyriuje teko papildomai statyti loveles.
Panevėžio socialinių paslaugų centro direktoriaus pavaduotoja Aida Žygelienė atvira: vaikų globos situacija Panevėžyje kritinė. Anot jos, įstaigą paskirti į valstybinius globos namus nepriimtų nors ir penkių vaikučių nuolatine globėja reikštų pasmerkti kitus.
„Turime 14-iolika vietų vaikams gyventi laikinai, ne ilgiau nei metus. Jei priimsime vaikus nuolatinei globai, jie čia gyventų iki 18-os metų. Kur tuomet miestas apgyvendins tuos, kuriuos reikės paimti iš šeimų ekstremaliais atvejais?“ – įspėja A. Žygelienė.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
U. Mikaliūno nuotr.
