Titas Stremavičius. U. Mikaliūno nuotr.
Praėjusį penktadienį Panevėžyje pasibaigusiame tarptautiniame šachmatų turnyre „Gigant Chess“ nugalėjo Titas Stremavičius (ELO koeficientas – 2460). Jaunasis Lietuvos šachmatininkas per devynias partijas surinko 6 taškus.
Tiek pat taškų surinko, bet dėl prastesnių papildomų rodiklių antrąją vietą užėmė patyręs Aloyzas Kveinys (2520). Trečioji vieta atiteko baltarusiui Kirilui Stupakui (2542; 5,5 tšk.).
Panevėžietis Andrius Brazdžionis (2243) su 3,5 taško liko aštuntas, o vienintelė varžybose dalyvavusi moteris – Salomėja Zaksaitė (2215) – su 3 taškais buvo paskutinė, 10-a. Varžybose Panevėžyje taip pat varžėsi šachmatininkai iš Latvijos, Kanados, Armėnijos ir Izraelio.
Nors 17-metis T. Stremavičius Panevėžyje laimėjo tarptautinį šachmatų turnyrą, tačiau tai daug džiaugsmo pačiam žaidėjui nesuteikė.
– Ko gero, tikėjaisi laimėti šį turnyrą?
– Kėliau tikslą įvykdyti tarptautinio didmeistrio kvalifikaciją. Norint jį pasiekti, buvo privalu laimėti šį turnyrą. Nors pavyko nugalėti, tačiau iki tarptautinio didmeistrio normos pritrūko vos 1 taško.
Pralaimėjau akistatą, kurioje privalėjau pasiimti tašką. Būtent dėl šios priežasties nepavyko pasiekti pagrindinio tikslo. Džiugu dėl laimėto turnyro, bet kartu ir liūdna.
– Nusileidai kolegai, panevėžiečiui Andriui Brazdžioniui. Neįvertinai varžovo, per anksti patikėjai sėkme?
– Būtinai reikėjo pergalės. Prieš kovą, be abejo, buvau nusiteikęs optimistiškai. Partijos eigoje turėjau nedidelį pranašumą, bet akistatos eigoje praleidau vieną klastingą varžovo ėjimą, galiausiai teko pripažinti varžovo pranašumą.
– Pralaimėjai baltomis ar juodomis figūromis?
– Baltosiomis.
– Ar seki asmeninę statistiką kuriomis figūromis geriau sekasi žaisti?
– Kai žaidi baltosiomis figūromis turi spaudimą įrodyti savo pranašumą. Kai kuriose partijose rizikuoji vien dėl to, kad žaidi baltosiomis. Jei žaistum juodosiomis figūromis, taip nerizikuotum.
Tai tam tikras psichologinis aspektas. Man patinka žaisti juodosiomis, nes jei sužaidi lygiosiomis, tai nėra blogas rezultatas, o žaidžiant baltosiomis – jau atsakomybė siekti pergalės, negalima nekovoti, reikia pademonstruoti charakterį ir žaisti aktyviai.
– Apskritai kuri turnyro partija buvo sudėtingiausia ir pareikalavo daugiausia jėgų?
– Ko gero, turnyro pradžioje žaista antroji partija prieš tarptautinę moterų meistrę Salomėją Zaksaitę. Didžiąją dalį akistatos mano situacija buvo prastesnė, ji labai norėjo laimėti, radau galimybių kontratakuoti. Pavyko netikėtai pasiekti pergalę, nors to jau nebesitikėjau.
– Ne visi sporto gerbėjai žino, kodėl svarbu šachmatininkui tapti tarptautiniu didmeistriu, ką šis titulas suteikia?
– Visų pirma – tai privilegijos: kvietimai į varžybas, siūlo palankias sąlygas, honorarus, kviečia žaisti už pajėgius klubus. Tarptautinio didmeistrio vardas šachmatininkui – labai svarbus, tai yra šachmatų pati viršūnė.
Siekiant šio titulo dar neturiu nei vieno balo, o reikia trijų kovojant su tarptautiniais didmeistriais. Žvelgiu optimistiškai, manau, per porą metų realu pasiekti šį tikslą.
Kodėl ne kitais metais? Viskas įmanoma, jei pavyks pademonstruoti aukščiausią formą, jei seksis turnyruose. Juk nedaug trūko ir šiose varžybose, vos vienos pergalės. Tačiau realus planas siekiant tarptautinio didmeistrio normos – 2-3 metų laikotarpis.
– Iš tavo balso tono sprendžiant, nors laimėjai turnyrą, bet didelio džiaugsmo tai neatnešė.
– Turnyrą laimėti visada džiugu, bet tikslai buvo ne tie. Būčiau patenkintas užėmęs ir 3-4 vietas, jei būtų pavykę įvykdyti tarptautinio didmeistrio normą.
– Būtum jauniausias Lietuvoje, pasiekęs tarptautinio didmeistrio vardą.
– Ko gero, taip. Neseniai tapau jauniausiu Lietuvoje tarptautiniu meistru. Jei neklystu, Šarūnas Šulskis tarptautinio didmeistrio kvalifikaciją pasiekė būdamas 23-ejų. Tad norint tapti jauniausiu, pasiekusiu šį vardą, dar turiu penkerius metus. Tikiuosi, tai pavyks įgyvendinti.
– Kokie artimiausi tavo planai kalbant apie klasikinių šachmatų varžybas?
– Naujųjų metų laikotarpiu vyksta įvairūs festivaliai, gal kažkur dalyvausiu. Varžybų tikrai visada yra, tik reikia noro, motyvacijos, ir, be abejo, sunkaus darbo.
– Yra žaidėjai, į kuriuos norėtum lygiuotis? Ar šachmatininkų, kurių žaidimą aktyviai seki ir analizuoji?
– Sunku išskirti vieną žaidėją, bet šiaip man patiko pasaulio čempionas Bobis Ficheris, jo technika, aštrus skaičiavimas. Man labiau imponuoja senosios kartos žaidėjai, pavyzdžiui, buvę pasaulio čempionai Vladimiras Kramnikas, Višvanatanas Anandas. Būtent labiau jų seku partijas. Kalbant apie Lietuvą, čia yra puikių profesionalų, iš jų galima daug ko išmokti. Tikiuosi, kad jų pamokos nenueis veltui.
– Nepaminėjai dabartinio pasaulio čempiono, norvego Magnuso Carlseno.
– Niekada nesergu už stipriausią žaidėją. Visada norisi sirgti už silnesnį šachmatininką. Šiuo metu jis yra pats geriausias pasaulyje, bet tai ne mano favoritas. Galbūt dėl to jo žaidimas man ne taip patinka.
– O pats nuo kelerių metų pradėjai žaisti?
– Senelis išmokė žaisti ketverių, tik nepamenu, ar pagal visas taisykles. Mano teta anksčiau žaisdavo šachmatais. Vieną dieną mane nuvedė į būrelį, patiko šachmatai, dabar žaidžiu daugiau nei 10 metų.
Jei dalyvauju turnyre, kiekvieną dieną žaidžiu. Jei vyksta stambios, tarptautinės varžybos, kurias seku, tada kasdien stebiu, analizuoju, kartais ir po penkias valandas. Paprastai kasdien bent valandą skiriu šachmatams – žaisti, analizuoti, stebėti.
***
Beje, po šio turnyro dar tą patį penktadienio vakarą kaunietis turėjo jėgų tapti Lietuvos šachmatų žaibo turnyro čempionu. Lietuvos greitųjų šachmatų turnyre T. Stremavičius lietuvių įskaitoje užėmė 10-tą vietą (7 tšk.).
Tarptautinio didmeistrio vardą Lietuvoje turi šie šachmatininkai: Viktorija Čmilytė (2534), Viktoras Gavrikovas (2514), Aloyzas Kveinys (2520), Vidmantas Mališauskas (2431), Eduardas Rozentalis (2570), Darius Ruželė (2531), Šarūnas Šulskis (2535), Darius Zagorskis (2469).
Linas JOCIUS
U. Mikaliūno nuotr.
