Kasmet apie 1000-io gyventojų netenkantis Panevėžys vis dėlto vienoje srityje aplenkęs Šiaulius ir Kauną pasivijo Vilnių. Aukštaitijos sostinės mero Ryčio Račkausko atlyginimas toks pat kaip ir penkiskart didesnį Vilnių valdančio Remigijaus Šimašiaus. Nuo Panevėžio mero neatsilieka ir jo pavaduotojai, uždirbantys daugiau net už kolegas Vilniuje.
R. Račkauskui Panevėžyje gyventi finansiškai lengviau nei jo kolegai R. Šimašiui sostinėje. Nors vienintelis Lietuvoje sparčiai augantis Vilnius pagal gyventojų skaičių jau penkiskart aplenkė Panevėžį, šių dviejų miestų merai uždirba vienodai. U.Mikaliūno nuotr.
Ekonomikos ekspertai tokią įstatymo nustatytą merų ir vicemerų darbo užmokesčio skaičiavimo sistemą vadina keista ir neadekvačia realiai jiems tenkančiam darbo krūviui.
Tarp šalies didmiesčių didžiausiu uždarbiu gali džiaugtis antrą kadenciją iš eilės Klaipėdos meru išrinktas Vytautas Grubliauskas. 155 032 gyventojus turinčio uostamiesčio vadovas uždirba 2703 Eur. Pagal merų atlyginimų dydį antroje vietoje rikiuojasi didžiausias ir mažiausias didmiesčiai – Vilnius ir Panevėžys. Nors Vilnius vienintelis sparčiai augantis Lietuvos miestas ir jau turi 542 990 gyventojų, o nykstančioje Aukštaitijos sostinėje belikę 94 399, jų merai R. Šimašius ir R. Račkauskas uždirba vienodai – po 2628 Eur neatskaičius mokesčių.
Statistikos departamento duomenimis, per metus Vilniuje gyventojų padaugėjo beveik 2000, tuo metu Panevėžys per tą patį laikotarpį neteko 1528-ių. Pagal vadovų atlyginimų dydį Panevėžys aplenkė Kauną ir artimiausią kaimynę Šiaulių savivaldybę. Šių miestų merai Visvaldas Matijošaitis ir Artūras Visockas uždirba po 2480 Eur neatskaičius mokesčių. Tai yra 6 proc. mažiau nei kolega panevėžietis, nors Laikinojoje sostinėje gyventojų jau triskart daugiau nei Panevėžyje.
Atotrūkis per tris atlyginimus
Panevėžys į pirmąsias didmiesčių gretas išsiveržė ne tik pagal mero, bet ir jam talkinančių dviejų vicemerų darbo užmokestį. Alekso Varnos ir Petro Luomano atlyginimas siekia vidutiniškai 2339 Eur neatskaičius mokesčių. Už juos simboliškai didesnė tik Klaipėdos vicemerų alga – 2359 Eur popieriuje. Uostamiestyje merui užtenka taip pat dviejų pavaduotojų, nors Klaipėda pagal gyventojų skaičių Panevėžį lenkia 1,6 karto.
Po tris pavaduotojus turi Vilniaus ir Kauno merai. Šių dviejų didžiausių šalies savivaldybių vicemerų atlyginimai siekia 2151–2192 Eur popieriuje. Kukliausiai uždirba Šiaulių mero abu pavaduotojai – vidutiniškai 2119 Eur. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis šiuo metu siekia 735 Eur popieriuje, taigi merų ir vicemerų atlyginimai 3–3,5 karto didesni nei eilinių piliečių, sunešančių į savivaldybių biudžetus gyventojų pajamų mokestį.
Nusipiginti neleidžia
Panevėžio savivaldybės Personalo skyriaus vedėjos Ingos Kučienės teigimu, merų ir vicemerų darbo užmokestį nustato politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Pagal jį merų ir kitų valstybės politikų atlyginimai susideda iš pareiginės algos ir priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus.
Įstatymas savivaldybių vadovų atlyginimams apskaičiuoti taiko vienintelį kriterijų – deklaravusiųjų gyvenamąją vietą skaičių savivaldybėje. Tačiau ir jis labai abstraktus. Merams nustatyti tik du pareiginių algų koeficientai: tiems, kurių savivaldybėje nėra 100 tūkst. gyventojų, ir kurie vadovauja didesniam miestui.
Anksčiau savivaldybių vadovų atlyginimai priklausė nuo Statistikos departamento pateikiamo gyventojų skaičiaus. Tokiu atveju Panevėžio meras turėtų uždirbti mažiausiai iš šalies didmiesčių. Tačiau prieš daugiau nei metus priimta įstatymo pataisa, pagal kurią savivaldybių vadovų atlyginimai apskaičiuojami ne pagal realiai gyvenančių, o tik deklaravusiųjų savivaldybėje gyvenamąją vietą skaičių. Panevėžyje tokių „popierinių“ gyventojų kiek daugiau nei 100 tūkst.
Pasak I. Kučienės, Panevėžio mero ir jo pavaduotojų atlyginimus sukėlė pagal įstatymą priklausantis priedas už valstybei ištarnautus metus. R. Račkauskas miesto Tarybos nariu yra buvęs nuo 1990-ųjų iki 1997 m. Jo pavaduotojo, sėdėjusio ir Seimo nario kėdėje, P. Luomano stažas valstybės tarnyboje skaičiuojamas nuo 1995-ųjų, o A. Varna priemoką gauna už 1995–2005 m. darbą Panevėžio rajono taryboje.
„Kitų savivaldybių vadovai neturi tokio stažo valstybės tarnyboje, todėl uždirba mažiau. Tokia atlyginimų skaičiavimo tvarka numatyta įstatyme, tai ne Savivaldybės ir ne mero kompetencija. Teisiškai jis negali atlyginimo susimažinti“, – „Sekundei“ teigė I. Kučienė.
Meras Rytis Račkauskas sutinka, kad nėra teisinga atlyginimu jam susilyginti su Vilniaus meru. Tačiau jis nemano uždirbantis nepagrįstai per daug.
„Palyginti su kai kurių savivaldybės įmonių direktorių atlyginimais, maniškis, ko gero, nėra pats didžiausias“, – svarsto miesto vadovas.
Sovietinė atgyvena
Ekonomikos ekspertai vienbalsiai kritikuoja merų darbo užmokesčio skaičiavimo formulę ir pabrėžia, kad ji visiškai neorientuota į rezultatus ir atsakomybę.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas sutinka, kad merų darbo užmokestis turėtų būti siejamas su savivaldybės gyventojų skaičiumi. Tačiau priedai už stažą valstybės tarnyboje, eksperto nuomone, yra beprasmė atgyvena.
„Už stažą mokamas priedas yra labai keistas dalykas, sovietinis palikimas. Atlyginimą reikia mokėti už darbą, o ne jame praleistą laiką“, – pažymi Ž. Mauricas.
Jis siūlo vadovų darbo užmokestį skaičiuoti remiantis konkrečiais pasiekimais.
„Mero atlyginimas turėtų priklausyti ir nuo gyventojų skaičiaus, ir nuo darbo rezultatų. Tarkime, savivaldybės bendro vidaus produkto augimo. Arba jei meras sugebėjo sumažinti nedarbo lygį, pritraukti investicijų, galėtų būti jam išmokami priedai“, – „Sekundei“ teigė ekonomistas.
Ž. Maurico nuomone, pagal dabartinę tvarką skaičiuojami merų atlyginimai neatitinka jų atsakomybės, o Vilniaus mero darbo užmokestis yra per mažas.
„Panevėžyje tokio dydžio mero atlyginimas gal ir atitinka rinką. Bet Vilniuje meras uždirba beveik tiek pat, kiek bet kokio informacinių technologijų centro vadovas. Ir tai yra neadekvačiai mažai. Sostinės mero atlyginimas turėtų būti bent du kartus didesnis, apie 4000–5000 Eur“, – įvertino Ž. Mauricas.
Badymas pirštais be rezultatų
Ekonomikos eksperto Gitano Nausėdos nuomone, reikia sutikti, kad mero atsakomybė vienokia, jei gyventojų savivaldybėje tėra kelios dešimtys tūkstančių, ir kitokia, jei pusė milijono. Tačiau, anot jo, dabartinė diferenciacija, kai atlyginimo koeficientas nustatomas tik vertinant, ar gyventojų skaičius siekia 100 tūkst., yra aiškiai nepakankamas. Ekonomikos eksperto teigimu, pagrindinė atlyginimo dalis turėtų būti nulemta objektyvių indikatorių.
„Mero darbo pobūdį tikrai įmanoma išmatuoti objektyviais rodikliais ir tiesiog parodyti pakankamai skirtingą atsakomybę įvairiose savivaldybėse. Reikalinga bendra sistema, kuri sudarytų prielaidas diferencijuoti vadovų algą, o jei dėl ypač gero darbo susidaro galimybės savivaldybės viduje merą premijuoti, toks papildomas mokėjimas neturėtų viršyti 10–20 proc. jo atlyginimo lygio“, – mano G. Nausėda.
Anot jo, savivaldybės – ne vienintelė sritis, kur vienodas darbo užmokesčio skaičiavimas sukuria daugybę keistų situacijų. Pasak ekonomisto, taip pat nesuprantamai atrodo, kai ligoninių direktoriai uždirba daugiau nei šalies prezidentas. „Bėda ta, kad visi bado pirštais, bet iki šiol kitokios darbo apmokėjimo reformos niekas taip ir nepasiūlė, nors jau dešimt metų apie tai kalbama“, – pabrėžia G. Nausėda.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
