Tėvelių, auginančių ikimokyklinio amžiaus vaikus, laukia naujovės: nuo kitų metų keičiasi vaikų priėmimo į ikimokyklines įstaigos tvarka. Taigi panevėžiečiai savo atžalas į darželius irgi galės registruoti tik internetu, mat pavasarį pradės veikti elektroninė sistema.
Kaip ir pastaraisiais metais, taip ir toliau pirmenybė lankyti norimą miesto lopšelį-darželį bus teikiama Panevėžio vaikams. Rajono ar kitų miestų gyventojams teks tikėtis laisvų vietų. U. Mikaliūno nuotr.
Kita naujovė daugiau aktuali sunkiai besiverčiantiems arba užmaršiems tėvams: jei nebus laiku sumokėti mokesčiai už darželį, vaikai bus braukiami iš sąrašų. O į darželius likus laisvų vietų bus priimami vaikai ir iš kitų savivaldybių.
Kol didieji šalies miestai vienas paskui kitą įdiegė elektroninę sistemą vaikams į darželius registruoti, Panevėžio valdininkai viską stebėjo per didinamąjį stiklą. Ypač sostinėje, kur vaikų registravimo į darželius nesklandumai tėvams tapo rimtu išbandymu. Dalis vilniečių, nepasitikėdami elektronine registravimo sistema, nuo pat ryto rikiavosi savivaldybėje, kitiems teko prie kompiuterių sėdėti naktimis.
Klaipėdoje priėmus šia naujovę pirmosiomis dienomis taip pat neapsieita be nesklandumų – vos pradėjusi veikti elektroninė sistema užstrigo. Klaipėdiečiai iki raudonumo įkaitino savivaldybės darbuotojų telefonus, o neprisiskambinę tėvai ramstė specialistų kabinetų duris laukdami, kol jiems bus suteikta konsultacija.
Kad taip neatsitiktų Panevėžyje, buvo pradėta rengti profesionali programa, kuri, viliasi valdininkai, veiktų nepriekaištingai. Pasak Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Zitos Satkauskienės, programa kuriama siekiant skaidrinti vaikų priėmimo į darželius procesą. Todėl registracija bus bendra, apimanti visus darželius.
„Daugelis savivaldybių pateikė daug negatyvių dalykų, nes jų sistemose yra žmogiškasis faktorius, kuris lemia vieno ar kito vaiko priėmimą. Mes padarysime, kad nebūtų asmens įsikišimo, o tėvai registruotųsi patys“, – sako Z. Satkauskienė.
Kol kas tiksliai nežinoma, kada pradės veikti naujoji elektroninė sistema. Manoma, kad ji įsigalios nuo vasario arba kovo pirmosios dienos. Viskas priklauso nuo to, kokia bus pasirinkta programa ir per kiek laiko kompiuterių specialistai ją sutvarkys.
Išankstinių „užsakymų“ nebepriims
Iki šiol tėvai prašymus priimti vaikus į darželį teikdavo miesto Savivaldybės tinklalapyje, švietimo skyriuje arba darželiuose. Dabar Savivaldybės tinklalapyje veikianti interaktyvi registracija, anot specialistų, nėra tokia efektyvi. Tėvai kreipiasi į kelias įstaigas ir registruojasi visur, kur gali.
Rengiama naujovė veiktų kaip bendra sistema. O ar vaikas pateks į norimą darželį, priklausytų tik nuo pačių tėvų.
„Bendrą sistemą matys ir švietimo įstaigos, ir Savivaldybės administracija, tėveliai galės stebėti, kelintas jų vaikas įrašytas į eilę, – aiškina Z. Satkauskienė. – Svarbus ir laiko faktorius, kada vaikas bus užregistruotas. Specialistai, gavę prašymus, ne visada laiku užpildo dokumentus, todėl viskas priklausys nuo tėvų suinteresuotumo. Sistema automatiškai sudėlios ne tik pagal pirmumo teisę patekti į darželį turinčius vaikus, bet ir prašymo padavimo datą.“
Mūsų mieste buvo prigijusi mada, o gal net ir būtinybė, į darželius registruoti vos tik gimusį kūdikį. Kitaip pavėlavusių tėvų atžaloms vietos nebelikdavo. Specialistė pažymi, kad ši pačių darželių sukurta sistema labai ydinga, tad naujoji elektroninė programa to daryti nebeleis.
„Svarstoma, kad šia programa nebus leidžiama vaikų registruoti metams ar dviem į priekį. Registracija vyks kiekvienais kalendoriniais metais“, – teigia Z. Satkauskienė.
Pirmenybė saviems
Kaip ir pastaraisiais metais, pirmenybė lankyti norimą miesto lopšelį-darželį bus teikiama Panevėžio vaikams. Vaikai ir iš kitų miestų ar rajono, neatsižvelgiant į deklaruotą gyvenamąją vietą, ikimokyklines įstaigas galės lankyti tik tuo atveju, jei darželiuose liks laisvų vietų.
Kaip teigė Z. Satkauskienė, anksčiau tėvams kreipusis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kur yra deklaravę gyvenamąją vietą, jie gaudavo siuntimą ir vaikai būdavo priimami. Jeigu savivaldybė šalia jų gyvenamosios vietovės galėdavo pasiūlyti rajono ikimokyklinę įstaigą, tai tėveliams toks siuntimas nebūdavo išduodamas.
„Tam tikra prasme vaiko tėvams taip buvo užkertamas kelias pasirinkti tą įstaigą, kurią jie nori lankyti, – sako specialistė. – Gyventojai gali laisvai rinktis kitą ikimokyklinę įstaigą, net ir kitą savivaldybę. Dabar sutartys bus sudarytos tik tarp savivaldybių, asmenų čia nebeįtrauksime.“
Gyventojai, anot Z. Satkauskienės, neturėtų nukentėti.
„Tačiau atsižvelgdami į tai, kad priėmimas būtų neribojamas, kaip miestas turime garantuoti savo gyventojams vietas, – pabrėžia ji. – Tuo labiau kad kitais metais bus privalomas priešmokyklinis ugdymas, papildomai turi ateiti daugiau vaikų nei kiekvienais metais. Dabar 162 penkiamečiai vaikai nėra ugdomi. Kitąmet jie privalės ateiti į ikimokyklines įstaigas.“
Po Naujųjų metų, pasitelkiant elektroninę sistemą, grupės bus komplektuojamos pagal iki gegužės mėnesio pabaigos pateiktus prašymus. Kitų savivaldybių vaikai, esant laisvų vietų, bus priimami nuo birželio pirmos dienos. Kaip ir iki šiol, į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupes vaikai bus priimami visus metus.
Skolininkus išbrauks
Jau nuo kitų metų laukia dar viena naujovė. Keičiant ugdymo įstaigą ir teikiant prašymą dėl vaiko priėmimo, su kitais dokumentais tėvams reikės pristatyti pažymą, jog atsiskaityta su anksčiau lankytu darželiu. Ją tėvai gaus tik tuo atveju, jei neturės skolų.
Be to, griežtinama ir mokėjimo už vaiko išlaikymą tvarka. Jeigu tėvai už darželį nesumokės ilgiau kaip du mėnesius, įstaigos vadovas galės išbraukti vaiką iš sąrašų praėjus 15 kalendorinių dienų nuo tada, kai apie tokį sprendimą raštu informavo vaiko tėvus.
Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės Simonos Vizbarienės teigimu, tokių kraštutinumų nuspręsta imtis dėl susidariusių skolų. Nuo 2010 metų tėvelių skolos Savivaldybei siekia beveik 5 tūkst. eurų.
„Dėl to buvo sudaryta darbo grupė, kuri ir pasiūlė skirti dviejų mėnesių laikotarpį, – sako S. Vizbarienė. – Jei per tiek laiko tėvai nesumokės skolų, direktorius turės teisę vaikelį išbraukti iš įstaigos sąrašų. Iki šiol tai buvo vidinės darželių taisyklės, kiekviena įstaiga problemas sprendė pagal savo išgales, terminą nusistatydavo pačios, todėl dabar reikia bendros tvarkos. Skolų visada susidaro, bet svarbiausia, kad jos nedidėtų.“
Darželis – ne labdara
Lopšelio-darželio „Papartis“ direktorė Marytė Ragėnienė, išgirdusi apie tokį Savivaldybės nusiteikimą, vertina atsargiai, tačiau pritaria, kad kovoti su nemokiais tėvais tikrai reikėtų.
„Braukti vaikus iš sąrašų – viena iš priemonių stabdyti susidariusioms skoloms, bet nežinau, ar nuo to šeimai būtų geriau, – atvirai sako pedagogė. – Per mano darbo praktiką už skolas neteko išbraukti nė vieno vaiko. Ko gero, tai padaryti būtų labai sunku. Bet laikyti vaiką, už kurį nėra mokama, taip pat nelengva – juk nesam labdaringa organizacija. Ko nors imtis tikrai reikėtų, nes mums patiems išsireikalauti skolas tikrai sunku.“
Anot darželio vadovės, tėvams sudarytos palankios sąlygos atsiskaityti – tą galima padaryti tiek pačiame darželyje, tiek naudojantis elektronine bankininkyste. Įstaigoje pasitaiko vos vienas kitas atvejis, kai tėvai vėluoja sumokėti. Dažniausia priežastis – užmaršumas, nors yra atvejų, kai tėvai nemoka dėl sunkios materialinės padėties.
„Turim šeimą, kuri nuolatos vėluoja sumokėti mokesčius. Nuo pavasario už du vaikučius jau susidariusi nemaža skola. Jie po truputėlį moka, matau, kad stengiasi, bet iki galo skolos taip ir nepadengia. Gyvenam su viltimi, kad viskas susitvarkys. O piktybiškai ar masiškai nemokančių tėvelių tikrai neturime“, – patikina direktorė.
Pasak M. Ragėnienės, iškilus mokesčių problemai, pirmiausia su tėvais kalbasi grupių auklėtojos, vėliau sekretorės, galiausiai įsitraukia ir patys direktoriai.
„Visuomet kalbamės tiesiogiai. Svarbiausia matyti, kad tėvai domisi, stengiasi sumokėti ir nors kiek mažina skolą. Kartais tenka skambinti net ir močiutėms, jos dažnai būna labdaringos, padengia skolas. Taigi kol kas mūsų pagrindinė priemonė – geranoriškas bendravimas su tėveliais. Pokalbiai arba tiesiog priminimai visada išeina į naudą“, – sako M. Ragėnienė.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
