
U. Mikaliūno nuotr. U. Mikaliūno nuotr. Pusės amžiaus istoriją skaičiuojančiu baseinu naudojasi ne tik jaunoji karta ar patyrę triatlono meistrai: jis atviras visiems panevėžiečiams.
1965-aisiais duris atvėręs ir pusę amžiaus istoriją skaičiuojantis „Aukštaitijos“ baseinas daugeliui skirtingu laikotarpiu tapo kone antraisiais namais.
Gruodžio 12-ąją, šeštadienį 15 val. „Aukštaitijos“ sporto centro baseine – išskirtinis renginys: vandens sporto šakų, triatlono atstovai, sporto veteranai paminės 50-ies metų baseino sukaktį.
„Neeilinis, istorinis įvykis, vertas mūsų dėmesio. Kviečiame tiek dabartinius žinomus mūsų plaukikus, tiek ir sporto senjorus vandesvydininkus, šuolininkus į vandenį, triatlonininkus, buvusius plaukimo meistrus bei trenerius. Juk visi dabartiniai mūsų plaukimo specialistai sportavo šiame baseine. Norisi pakviesti tuos, kuriems „Aukštaitijos“ baseinas yra svarbi gyvenimo dalis ir susirinkę pasidalintume gražiais atsiminimais“, – kalbėjo renginio organizatorius, triatlono treneris Bronius Kraujelis.
Dabar nedaug kas žino, kad pusės amžiaus istoriją skaičiuojantis baseinas – pirmasis toks Lietuvoje, kuriame buvo įrengtas 10-ies metrų šuoliams į vandenį bokšas. Nieko keisto, kad netrukus Panevėžyje atsirado ypač stiprių šuolių į vandenį sporto šakos atstovų.
Jūratė Šimonienė šiuo metu dirba „Saulėtekio“ progimnazijos kūno kultūros mokytoja, o vaikystėje jos pažintis su sportu prasidėjo būtent nuo šuolių į vandenį užsiemimų. „Treniruotes pradėjau lankyti 1967-aisiais. Sportavau nuo pirmos iki 11-tos klasės, pabaigus Kūno kultūros institutą penkerius metus dirbau šuolių vandenį trenere. Deja, vėliau, prasidėjus valstybės perversmui, ši sporto šaka buvo apleista.
Pamenu, tikrai pakako šuolių į vandenį entuziastų. Puikiai šios sporto šakos raidą mūsų mieste galėtų papasakoti panevėžietė Stanislava Adomaitienė. Ji – mano trenerė, Lietuvos čempionė“, – kalbėjo J. Šimonienė. Beje, S. Adomaitienė – senjorų pasaulio čempionato prizininkė, prieš porą metų dalyvavusi vienoje pramoginėje TV laidoje „Šuolis“.
Solidžią istoriją mena vandensvydžio veteranai, savo laiku ne kartą iškovoję šalies pirmenybių medalius.
Panevėžys nuolat garsėjo stipriais plaukikais, čia sportinę karjerą pradėjo Kęstutis Buinickas – Tarybų Sąjungos jaunių 200 m plaukimo krūtine čempionas (1971 m.), Lietuvos plaukimo krūtine buvęs rekordininkas bei daugkartinis plaukimo krūtine rungties nugalėtojas.
„Aukštaitijos“ baseine 1979-aisiais sportuoti pradėjo dabartinė plaukimo trenerė Mintara Labanauskienė. „Į šventę kviečiame visus buvusius plaukikus ir trenerius. Nesuklysiu pasakiusi, kad čia treniravosi, ko gero, visi žinomi mūsų miesto plaukikai. Štai, praėjusiais metais „Aukštaitija“ priglaudė visus miesto plaukikus, kai „Žemynoje“ vyko renovacija“, – kalbėjo M. Labanauskienė.
Atgavus Nepriklausomybę, apie 1990-uosius porai metų baseinas neveikė: šalyje vyravo sudėtinga ekonominė situacija, tad paprasčiausiai trūko lėšų baseino išlaikymui. Ši priverstinė pertrauka turėjo skaudžių padarinių vandensvydžiui, šuolių į vandenį sporto šakos atstovams.
Sausakimšos tribūnos 1999-aisiais stebėjo Vidmanto Urbono unikalų 100 km plaukimą, tą padaryti pavyko per 34-ias val. Žinomo triatlonininko sportinė karjera prasidėjo būtent 1965-aisiais „Aukštaitijos“ baseine: 7-metis V. Urbonas jį lankė nuo pat pirmųjų atidarymo metų.
Kalbant apie sporto objekto valdytojus, nuo 2004-ųjų jį administruoja tais metais įsteigtas Kūno kultūros ir sporto centras (KKSC), iki to laiko baseinas priklausė „Aukštaitijos“ sporto mokyklai. Nuo pat jo atidarymo viso sporto centro komplekso išlaikymu rūpinasi miesto savivaldybė. Sovietiniais laikais visas „Aukštaitijos“ sporto kompleksas vadinosi Sporto kombinatu.
Tokio tipo objektas buvo antrasis Lietuvoje po Kauno sporto Halės ir pirmasis, pastatytas tarybiniu laikotarpiu. Šalia Panevėžio sporto rūmų esančioje teritorijoje buvo įrengti teniso kortai, rankinio bei tinklinio aikštės, pastatyti 2 plaukimo baseinai: didysis (25 m ilgio) ir mažasis (12,5 m ilgio).
Anot KKSC vadovo Sauliaus Raziūno, mažasis baseinas neveikia daugiau nei du dešimtmečius. Norint jį atgaivinti, reiktų kapitalinio remonto. „Po ekonominės krizės atgaivintas tik didysis baseinas, mažąjam nebuvo skirta lėšų. Žinoma, būtų gerai jį rekonstruoti, bet reiktų nemažų investicijų“, – teigė S. Raziūnas.
Norintys aktyviai dalyvauti renginyje, organizatoriai kviečia skirtingų sporto šakų atstovus registruotis šiais telefonais: plaukimas – 867009116, šuoliai į vandenį – 867313736, vandensvydis – 861311774, triatlonas – 868935495. Dalyvio registracijos mokestis – 5 eurai.
Linas JOCIUS







