-
Šiemet šalyje užfiksuotas sergamumo toksokaroze šuolis, tačiau Panevėžio regione šia pavojinga liga neužsikrėtė nė vienas. Sunku tiksliai pasakyti, kas tai lėmė, tačiau viena priežasčių – didėjantis gyventojų sąmoningumas, gerėjanti higiena.
-
Prieš keletą metų ištyrus miesto daugiabučių smėlio dėžes paaiškėjo, kad toksokarų kiaušinėlių jose nėra.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras skelbia, kad per devynis šių metų mėnesius šalyje užregistruoti 65 toksokarozės atvejai. Tai 60 procentų daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį, tada sirgo 41 žmogus. Pernai per visus metus registruoti 58 atvejai, tad jau dabar viršytas pernykštis rodiklis.
-
Dažniausiai šia liga serga vaikai, nes neturi reikiamų higieninių įgūdžių. Pavyzdžiui, šiemet kone 60 procentų sirgusiųjų toksokaroze buvo vaikai nuo 3 iki 9 metų.
-
Žmogus šia liga užsikrečia nuo nešvarių rankų, valgydamas neplautas uogas, vaisius, daržoves. Dažnai vaikai užsikrečia žaisdami smėlio dėžėse, vejose, kuriose yra šunų ir kačių išmatų, ir pan. Tiesiogiai nuo šuns žmogus negali užsikrėsti, nes toksokarų kiaušinėliai, patekę į aplinką, būtinai turi pereiti vystymosi etapą dirvožemyje ir subręsti. Tačiau keturkojai gali pernešti kiaušinėlius – jų ant kailio ar liežuvio patenka nuo užterštos aplinkos.
-
Įvairių šalių duomenimis, apie 60–80 procentų ką tik atsivestų šuniukų ir apie 20 procentų suaugusių šunų yra užsikrėtę toksokaromis. Didžiausia tikimybė užsikrėsti būna vasarą. Sergantis toksokaroze žmogus užkrėsti kito asmens negali.
-
Tyrimas nustebino
-
Panevėžio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Dovilė Brajinskienė sako, kad šiemet visoje apskrityje kol kas neregistruotas nė vienas toksokarozės atvejis. Pasak vedėjos, prieš keletą metų mieste darytas smėlio dėžių daugiabučių kiemuose tyrimas nustebino. Buvo paimta apie 100 mėginių ir juose užkrato neaptikta.
-
Anot D. Brajinskienės, tikrai negalima tvirtinti, kad visi kiemai tinkamai tvarkomi ir yra uždengiamos smėlio dėžės. Ji spėjo, kad su smėliu vaikai rečiau žaidžia. Be to, žmonės daugiau rūpinasi savo gyvūnais, labiau paiso higienos.
-
„Nežinia, kodėl ta liga, nors gana dažna Lietuvoje, bet Panevėžyje ir jo apskrityje beveik nesergama. Neplinta pas mus“, – sako D. Brajinskienė ir priduria, kad dėl to nebuvo daryti jokie tyrimai.
-
Daugiau sąmoningumo
-
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė sako, kad, palyginti šių metų devynis mėnesius su analogišku laikotarpiu pernai, stebimas susirgimų gausėjimas. Kita vertus, apžvelgus keliolika pastarųjų metų, stebimas mažėjimas. Tokios tendencijos yra maždaug penkerius šešerius pastaruosius metus. Pasak A. Bartulienės, anksčiau per metus būdavo registruojama po šimtą ir daugiau toksokarozės atvejų.
-
Epidemiologinio stebėjimo duomenys rodo, kad pastaruoju metu aukštesnis sergamumo rodiklis fiksuojamas kaime, o anksčiau būdavo mieste.
-
A. Bartulienės manymu, priežasčių, kodėl šalyje padidėjo sergamumas toksokaroze, o Panevėžio apskrityje neregistruotas nė vienas atvejis, gali būti įvairių. Ji teigė pastebinti, kad vis daugiau žmonių surenka savo augintinių paliktas išmatas. Be to, gydo augintinius, jais rūpinasi ir nustatytu laiku sugirdo jiems vaistų nuo kirminų. Tad galbūt aplinkoje mažiau užkrato. Medikė paaiškino, kad infekcijos šaltinis yra katės, šunys ir laukiniai gyvūnai – vilkai, lapės. Toksokarų kiaušinėliai turi subręsti jų viduje. Jei vienas kitas kiaušinėlis patenka į žmogaus organizmą, pasak A. Bartulienės, imuninė sistema sugeba su jais susitvarkyti, juos neutralizuoti. Ji priminė, kad galima užsikrėsti ir nuo sveiko gyvūno. Tiesiog užtenka jam kur nors pasivolioti, o vaikui paglostyti ir nenusiplauti rankų.
Daiva SAVICKIENĖ
