Drumsti sporto finansavimo vandenys

Per svarbių sporto politikos vadovų kelią perbėgo juoda katė: Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo (KKSRF) tarybą drasko vidiniai nesutarimai. Jai priekaištų turi ir Panevėžio sporto bendruomenė.

Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras šiemet sporto rėmimo fondui teikė dvi paraiškas. Pagal vieną jų ketinama bent iš dalies renovuoti „Aukštaitijos“ sporto centro senutėlį baseiną. U. Mikaliūno nuotr.

 

Praėjusią savaitę Kūno kultūros ir sporto departamento (KKSD) generalinis direktorius Edis Urbanavičius viešai apgailestavo dėl KKSRF tarybos sprendimo nepritarti jo siūlymui viešinti projektų turinį. Tad šiemet, atrodo, daugiau skaidrumo priimant sprendimus skiriant valstybės lėšų sportui nebus, nors pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos siūlymus valstybės lėšomis finansuojamų projektų turinys turėtų būti viešinamas.

Be to, žiniasklaidai savo pasipiktinimą KKSRF tarybos narių sprendimu išreiškęs E. Urbonavičius sulaukė kolegų kirčio. Jis po uždaro tarybos posėdžio pirmadienį buvo nušalintas nuo pirmininko pareigų, o į jo vietą paskirtas Lietuvos sporto federacijų sąjungos (LSFS) vadovas Rimantas Kveselaitis.

KKSRF taryba sportui skirsto daugiau nei šešis milijonus eurų Lietuvos biudžeto lėšų. Į šias lėšas gali pretenduoti sporto organizacijos, sporto šakų federacijos, klubai, asociacijos, kurios iki lapkričio pradžios turėjo pristatyti projektus Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui.

Sprendimai, kam ir kiek skirti pinigų, paprastai priimami jau po Naujųjų metų, iki sausio pabaigos. Bėda, kad po pinigų dalybų nemaža dalis sporto bendruomenės lieka nusivylusi. Savaime suprantama, fondo lėšų patenkinti visų lūkesčius nepakanka, tačiau rašiusieji ir teikusieji projektus, bet negavusieji finansavimo lieka nuvilti. Jie iš KKSRF tarybos nesulaukia jokių komentarų, pastabų dėl pateiktų projektų, nėra žinoma, pagal kokius kriterijus išdalijami pinigai.

KKSRF tarybą sudaro KKSD vadovas E. Urbanavičius, R. Kveselaitis, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) viceprezidentas Romualdas Bakutis, asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas ir Lietuvos savivaldybių sporto padalinių vadovų asociacijos pirmininkas Albinas Grabickas.

Pasak R. Kveselaičio, paraiškas finansavimui gauti pirmiausia tikrina ekspertai iš svarbiausių Lietuvos sporto organizacijų, bet jų pavardės nėra skelbiamos.

„Reikia išsiaiškinti, ar įstatymai leidžia viešinti paraiškų turinį. Juk tai yra intelektinė nuosavybė. Jei kas nors pasiskųs teismui, sustabdys finansavimą, sutriks visas procesas“, – aiškino R. Kveselaitis.

Šiemet fondui pateiktos 748 paraiškos, kuriomis prašoma daugiau nei 25 mln. eurų. Pagal Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondo įstatymą fondo lėšas sudaro 1 proc. lėšų už alkoholinius gėrimus ir tabaką ir 10 proc. iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio. Šiais metais KKRSF fondą sudaro 6,1 mln. eurų – tai beveik ketvirtadalis viso valstybės šalies sportui skiriamo biudžeto.

Šiemet „Žemynos“ progimnazijos futbolo aikštėje dažnai virė futbolo mėgėjų kovos, tačiau ateityje sutvarkius stadioną ketinama čia perkelti dalį R. Sargūno sporto gimnazijos bei Futbolo akademijos auklėtinių treniruočių: vieninteliame dirbtinės dangos Futbolo akademijos stadione Smėlynės g. visiems tikrai per ankšta.

Treniruokliai beviltiškai pasenę

Panevėžio „Žemynos“ progimnazija pagal sporto rėmimo fondo programą norėtų atnaujinti baseino treniruoklių salę, joje riogsantys gelžgaliai gali pretenduoti nebent į sporto istorijos muziejų. „Žemynos“ plaukikai, kurių gretose olimpinį kelialapį užsitikrinęs Danas Rapšys ir pasaulio jaunimo čempionas Andrius Šidlauskas, sporto salėje mankštinasi su 9-ojo dešimtmečio treniruokliais.

„Mes rengiame plaukikus Lietuvos rinktinei, svarbiausiems startams. Treniruokliai beviltiškai pasenę, kai kurie jų – nuo 1980-ųjų. Teikėme projektą, žiūrėsim, ar svarstys, ar gausim finansavimą. Iš karto visų treniruoklių neatnaujintume, tą padarytume per kelis etapus. Pirmajam etapui reikėtų apie 40 tūkstančių eurų“, – „Sekundei“ teigė „Žemynos“ progimnazijos direktorius Romualdas Grilauskas.

Mokykla teikė projektą ir dėl sintetinės futbolo aikštės dangos įrengimo. Tai jungtinis šios švietimo įstaigos, KKSD, Švietimo ministerijos, Lietuvos futbolo federacijos (LFF) ir Panevėžio savivaldybės projektas. Progimnazija pretenduoja į maždaug 200 tūkstančių eurų.

Dirbtine danga pasirūpintų Futbolo federacija. Aikštės įrengimo sąmata – apie 600 tūkstančių Eur. Jei projektui būtų skirtas visas finansavimas, stadionas su kelių šimtų vietų tribūnomis galėtų atsirasti iki kitų metų pabaigos.

Turi karčios patirties

Tačiau ankstesnė patirtis progimnazijos vadovo R. Grilausko optimistiškai nenuteikia.

„Projektus teikiame trejus metus. Kažkuriais metais buvome padarę pertrauką. Bet niekada jokios paramos iš KKSRF negavome. Mums keista, nežinome, kodėl mūsų paraiškos atmetamos, ar jos apskritai buvo svarstomos, gal iškart atmestos ir nevertintos, gal darome klaidų? Niekas nekomentuoja. Tą sakėme ir KKSD vadovui Edžiui Urbonavičiui. Ko gero, ir šiemet nesulauksime jokių pastabų dėl pateiktų projektų“, – svarstė R. Grilauskas.

Direktorius mano, kad jei projektų teikėjai gautų kokių nors komentarų, būtų objektyviau. Tačiau fondo tarybos nariai nėra įsipareigoję teikti informaciją.

„Projektų daug, tad niekas ir nekalba apie atmestus projektus. Mes žinome tik nuostatus, reikalavimus, jais vadovaujamės ir stengiamės parengti pagal numatytą tvarką“, – teigė progimnazijos vadovas.

Tačiau ne jis vienas pasigenda aiškumo skirstant sporto rėmimo fondo lėšas. Panevėžio triatlono klubo vadovas Vidmantas Urbonas ne kartą rašė projektus vildamasis sporto rėmimo fondo paramos. Šie metai – ne išimtis: klubas pateikė dvi paraiškas.

„Iš visos fondo veiklos čia vienintelis momentas, kur trūksta aiškumo. Norėtųsi gauti atsakymą, kodėl projektas negavo finansavimo“, – „Sekundei“ teigė V. Urbonas.

Pasak jo, pagal vieną paraišką tikimasi lėšų pasaulio triatlono čempionatui Panevėžyje, pagal kitą – ketinama įsigyti sportinį dviratį. Triatlono specialistas stebėjosi, kad keletą metų Panevėžio sporto bendruomenė gana vangiai teikdavo projektus – vos po kelis per metus.

Baseinas prašosi kapitalinio remonto

Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras (KKSC) šiemet sporto rėmimo fondui teikė dvi paraiškas: pagal vieną jų ketinama bent iš dalies renovuoti „Aukštaitijos“ sporto centro senutėlį baseiną, pagal kitą – įsigyti sporto inventoriaus ir įrangos. KKSC vadovas Saulius Raziūnas apgailestavo, kad pagal šio fondo programą vis nesiseka gauti paramos.

„Kadaise gavome, bet jau senokai. Gana reguliariai finansuojamos dviračių sporto organizacijos, kita vertus, juk čia ugdomi aukšto meistriškumo sportininkai“, – kalbėjo S. Raziūnas.

Anot jo, baseinas prašosi kapitalinio remonto, o už KKSRF lėšas būtų pakeisti langai, sutvarkyta ventiliacijos sistema. KKSC vadovas nedramatizuoja sporto vyrų rietenų: nėra namų be dūmų. „Nesame prieš, kad projektų turinys būtų kiek nors viešinamas, juk ir patys kasmet pretenduojame į fondo lėšas. Žinoma, būna daug nusivylimo, kai negauni jokio finansavimo“, – kalbėjo S. Raziūnas.

Šiemet iš viso fondui pateiktos 748 paraiškos, keliolika jų iš Panevėžio. Aktyvi Panevėžio dviračių sporto bendruomenė pateikė 4 projektus pasirengti ir dalyvauti varžybose bei atnaujinti sportinį inventorių.

Taip pat paraiškas teikė R. Sargūno sporto gimnazija, Panevėžio sunkiosios atletikos klubas „Jėga“, Panevėžio bokso federacija bei miesto Savivaldybės administracija.

Departamentui – kritikos strėlės

Rimantas Kveselaitis, Lietuvos sporto federacijų sąjungos vadovas

„Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondas visada galėjo ir gali paraiškų teikėjams komentuoti, argumentuoti savo sprendimus. Tarybai vadovavo buvęs jos pirmininkas Edis Urbonavičius. Prasta fondo veikla atspindi jo darbo kokybę. Tik dėl jo kompetencijos stokos trūko viešumo. Todėl turėjome jį nušalinti nuo pirmininko pareigų.

Kadangi Kūno kultūros ir sporto departamentas neskiria pinigų aukšto meistriškumo sportininkams ugdyti, nefinansuoja federacijų, liūto dalį tenka skirti jiems. Kūno kultūros ir sporto departamentas dirba blogai, nesugeba „pramušti“ sportui asignavimų, dėl to mes ir pykstame ant KKSD vadovo. Ko gero, situacija taip greitai neišsispręs.

Pernai iš 21 milijono litų 13-a skyrėme aukšto meistriškumo sportininkams. Šiemet situacija panaši. Iš daugiau nei 6 milijonų eurų maždaug 3,5 skirsime federacijų veiklai. 2016-ieji – olimpiniai metai, o departamentas federacijoms neskiria arba skiria labai mažai pinigų.

Sporto rėmimo fondo prioritetus nustato penkios kryptys: sporto infrastruktūros finansavimas, sportas visiems kryptis, aukšto sportinio meistriškumo ugdymas, kvalifikacijos kėlimo išlaidos, sporto inventoriaus įsigijimas. Tad organizacijos, klubai gali pretenduoti į šias 5-ias sritis. Rekomenduojama šioms kryptims skirti lėšų lygiomis dalimis, kiekvienai po 20 procentų. Tačiau rekomendacija nėra įstatymas.

Po Naujųjų metų paaiškės, kurie projektai sulauks fondo paramos. Negavusieji pinigų galės kreiptis, mielai pakomentuosime, paaiškinsime, kodėl sporto rėmimo fonde neliko pinigų konkrečiai paraiškai.“

Linas JOCIUS