Laiko patikrintas ir visame pasaulyje gerai žinomas miuziklas „Fantazuotojai“ sudrebins ir Juozo Miltinio teatro sceną. Spektaklyje keliamas amžinai visus kamuojantis klausimas, kas yra meilė. Širdis virpinanti istorija žiūrovų abejingų nepaliks.
Spektaklyje žiūrovai išvys jaudinamą jaunuolių meilės istoriją.
Universalus miuziklas
„Fantazuotojai“ laikomas ilgiausiai pasaulyje rodomu miuziklu. Brodvėjaus scenoje jį galima išvysti iki šiol. Šio veikalo premjera įvyko 1960 metais, nuo tada jis buvo pastatytas visose JAV valstijose ir 76 pasaulio šalyse. Juokaujama, kad daugeliui Niujorką aplankančių žmonių šį miuziklą pamatyti taip pat svarbu kaip ir Laisvės statulą.
Garsųjį kūrinį perkelti į Juozo Miltinio dramos teatro sceną ryžosi JAV gyvenantis lietuvių kilmės režisierius, aktorius ir choreografas John Staniunas.
„Šis miuziklas jau buvo pastatytas beveik visame pasaulyje, jo trūko tik Lietuvoje“, – juokavo režisierius.
J. Staniunas pasakoja, kad ėmęsis darbo susidūrė su problema, kaip išversti originalų spektaklio pavadinimą. Kadangi tiesioginio atitikmens rasti nepavyko, jis buvo pavadintas „Fantazuotojais“.
Režisieriaus teigimu, šis miuziklas labai universalus, jame nėra nurodyta konkretaus laiko ar erdvės, todėl jis nesunkiai pritaikomas bet kuriame pasaulio kampelyje, prie bet kokios šalies kultūros ir suteikiama jam savito prieskonio.
„Fantazuotojai“ pasakoja apie meilę, apie jaunuolius, kurie mokosi, auga ir bręsta. Tokią spektaklyje siunčiamą žinutę gali suvokti tiek jaunesnis, tiek vyresnis žiūrovas.
„Meilė nėra fantazija, tai nėra kas nors išgalvoto, tai – tas, ką reikia išgyventi. Visa tai padaro mus stipresnius“, – spektaklio idėją nusakė režisierius.
Darbas su aktoriais – iššūkis
Pagrindinius vaidmenis miuzikle „Fantazuotojai“ atlieka gerai žinomas dainininkas Vaidas Baumila ir aktorius Martynas Vaidotas. Pastarąjį žmonės dažniausiai atpažįsta iš vaidmenų įvairiuose serialuose. Jis pirmą kartą vaidina ir miuzikle, ir J. Miltinio dramos teatro scenoje.
Kartu su jais pasirodys ir jaunoji aktorių karta – mergaitės Luisos vaidmenį atliks Akvilė Vitkūnaitė, o pasakotojo El Gallo – Dovydas Laukys. Aktoriai savo būrį vadina šeima.
V. Baumilos teigimu, šis spektaklis ypatingas tuo, jog kiekviena šalis šį miuziklą prisijaukina ir paverčia savu.
Režisierius papasakojo apie aktorių atranką. Jis teigė pirmiausia ieškantis aktorių, turinčių būdingų kuriamiems personažams bruožų. Todėl galintis išvardyti kiekvieno miuzikle vaidinančiojo unikalumą ar jo bruožą, kuris lėmė, kodėl vienas ar kitas aktorius kuria būtent tą personažą.
„Aktorių atranka, statant miuziklą, kartais yra 90 procentų darbo. Šį spektaklį esu jau kūręs Amerikoje, jame esu ir vaidinęs, todėl labai gerai pažįstu visus personažus“, – tikino J. Staniunas.
Su V. Baumila režisierius yra dirbęs anksčiau. Dainininkas vaidino Vilniaus kameriniame teatre anksčiau rodytame miuzikle. Su kitais jaunaisiais aktoriais susipažino prieš mėnesį, kai buvo pradėtas kurti miuziklas „Fantazuotojai“.
„Aš puikiai žinau Vaido galimybes. Jis puikiai tiko jaunuolio vaidmeniui dėl savo skleidžiamo nekaltumo. Jis labai įtikinamai vaidina Matą“, – tvirtino režisierius.
S. Staniunas teigė, kad dirbti su aktoriais jam buvo iššūkis, nes Lietuvoje, kitaip nei Amerikoje, šios srities atstovai nėra rengiami vaidinti miuzikle. Miuziklo tradicija Amerikoje labai gili, vaikai tokio tipo veikaluose pradeda vaidinti jau mokyklose.
„Lietuvos aktoriai labai smalsūs, jie nori viską kuo greičiau išmokti, todėl nevengia dirbti savarankiškai“, – komplimentų negailėjo režisierius.
Scenografijos netikėtumai
Scenografas ir kostiumų dailininkas Kristijonas Siparis prieš imdamasis kurti miuziklo „Fantazuotojai“ scenografiją pirmiausia peržiūrėjo kitų šalių pastatymus. Jaunasis kūrėjas teigia, kad šis spektaklis išsiskiria tuo, jog jį galima atlikti bet kokioje erdvėje, esant bet kokiomis dekoracijomis ar netgi be jų.
Kūrybinė grupė nekantriai laukia miuziklo „Fantazuotojai“ premjeros.
„Norėjosi sulaužyti įprastą tvarką ir sukurti įdomią erdvę. Scenoje pastatyta simbolinė siena sukurs įspūdį, kad ji tarsi yra, tarsi jos nėra. Ji simbolizuos mūsų pačių susikurtą vidinę sieną“, – paaiškino K. Siparis.
Susidūrė su sunkumais
J. Staniunui sunkiausia buvo dirbti dėl kalbos, nes miuziklas parašytas angliškai, todėl ir kūrinio ritmika pritaikyta būtent tai kalbai. Režisierius baiminosi, kad verčiant tekstą gali pakisti jo prasmė, nes miuzikle, kitaip nei operoje, yra itin svarbus kiekvienas žodis. Pažodžiui į lietuvių kalbą išvertė Vilija Klėmanienė, tačiau tekstą adaptavo patys aktoriai.
„Mums teko beveik visas dainas sudėlioti taip, kad jos lietuvių kalba skambėtų muzikaliai, kad būtų priimtinos ir suprantamos lietuvio ausiai“, – kalbėjo V. Baumila.
Nelengva užduotis buvo tinkamai perteikti miuzikle vyraujantį amerikietišką humorą. Režisierius baiminosi, kad dėl mentaliteto skirtumų Lietuvos žiūrovai gali tiesiog nesuvokti humoro, todėl jis pritaikytas lietuviška auditorijai.
„Amerikiečiai nebijo pasijuokti nei iš savęs, nei iš savo kultūros. Jie dėl to neįsižeidžia. O lietuviai labai užgaulūs, jie labiau mėgsta pasišaipyti iš kitų“, – apie skirtumus pasakojo dainininkas.
Sąsajos su Lietuva
„Fantazuotojai“ – tai jau ketvirtasis Lietuvoje statomas J. Staniuno miuziklas. Per visą savo karjerą įvairiuose teatruose jis yra pastatęs 125 spektaklius, daugiau nei 100 iš jų yra miuziklai.
Režisieriaus ryšys su Panevėžiu prasidėjo prieš 14 metų, kai Kanzaso universitete susipažino su buvusiu Juozo Miltinio dramos teatro direktoriumi Romualdu Vikšraičiu.
„Pasiūliau Romualdui Brodvėjaus muzikiniame teatre pažiūrėti muziklą „The Fantastics“, jam labai patiko. Taip ir kilo mintis kada nors Lietuvoje pastatyti šį miuziklą“, – sakė režisierius.
J. Staniunas pirmą kartą į Lietuvą atvyko 2005 metais. Jis dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dirbo Kauno valstybiniame muzikiniame teatre.
J. Staniuną su Lietuva sieja ne tik čia statomi miuziklai, bet ir kilmė. Gyvenimo aplinkybės lėmė, kad režisieriaus seneliai 1917 metais pabėgo į Ameriką.
Nors šeima didžiavosi savo lietuviškomis šaknimis, ilgą laiką Lietuvoje lankytis negalėjo, nes šalis priklausė Sovietų Sąjungai. Tik atgavus Nepriklausomybę J. Staniunas atvyko į Lietuvą, nes norėjo pažinti šalies kultūrą, žmones.
„Eidamas gatve matau lietuvius ir jaučiu panašumą su jais. Jie kreipiasi į mane lietuviškai, nes turbūt mano, kad esu lietuvis. Deja, jiems sakau, kad lietuviškai nekalbu“, – apgailestavo režisierius.
Audinga SATKŪNAITĖ
