Ištuštėjęs Panevėžio centras, menkai teatgyjantis net vasaros renginių metu, regis, galėtų sulaukti esminių permainų. Panevėžio kolegijos vadovas Egidijus Žukauskas šiandien miesto Tarybos posėdyje rengiasi paviešinti istorinio perkraustymo idėją – dabartinį Savivaldybės pastatą atiduoti pašonėje veikiančiai kolegijai, o valdininkus įkurdinti kadaise miestą reprezentavusio trylikos aukštų bankrutavusio viešbučio pastate.
Savivaldybės patalpas perleidus Panevėžio kolegijai, apmiręs centras pavirstų akademinės visuomenės traukos vieta, čia susiformuotų Aukštaitijos sostinės, kaip senjorų miesto, įvaizdį galintis pakeisti studentų miestelis. U. Mikaliūno nuotr.
Direktorius teigia matantis visapusišką tokių mainų naudą. Kolegijai savo patalpas sutelkus centre, čia atsirastų akademinės visuomenės traukos vieta ir susiformuotų studentų miestelis, o rekonstruotame trylikaaukštyje sutilptų ir šiuo metu po miestą išblaškyti Savivaldybės skyriai.
Mainais už dabartinį Savivaldybės pastatą Panevėžio kolegija sutiktų valstybei grąžinti jai panaudos būdu patikėtus daugiaaukščius Klaipėdos g. 29 ir Klaipėdos g. 31.
Pirmajame veikia Biomedicinos bei Socialinių mokslų katedros. Dalyje dvylikaaukščio įrengtas kolegijos studentų bendrabutis, tame pačiame pastate butus yra išsipirkę ir miesto gyventojai.
Kaip bendrabutis statytas ir Klaipėdos g. 29 penkiaaukštis.
„Nors daug metų pastatą šiltinom, atnaujinom, kad sovietinį bendrabutį paverstume aukštąja mokykla, bet į kolegiją atvažiuojantys užsienio ekspertai labai nustemba išvydę, kokiame pastate įrengtos laboratorijas. Juos stebina, kad tokioje aplinkoje vyksta studijos ir atliekami taikomieji tyrimai“, – „Sekundei“ teigė E. Žukauskas.
Užpildytų miesto centrą
Jei kolegijai būtų patikėtas Savivaldybės pastatas Laisvės a. 20, jame ketinama įrengti biomedicinos bei kitas laboratorijas, įsikurtų švietimo įstaigos administracija. Kolegijos vadovas turi sumanymą ten pat įsteigti Regioninį informacinių technologijų centrą, atvirą aukštųjų studentams, taip pat gimnazijų, profesinių technikos mokyklų moksleiviams.
Valdininkų kabinetus pritaikyti akademinei veiklai, E. Žukausko nuomone, pakaktų minimaliai rekonstruoti dabartinės Savivaldybės vidaus erdves.
„Sukoncentravus centre visus kolegijos pastatus, sukurtume uždarą akademinį kiemelį, galėtume vykdyti ne tik studijų programą, bet ir kitus akademinius, kultūrinius darbus, reikalingus Panevėžio krašto gyventojams. Miesto centrą užpildytų studentai, dėstytojai, moksleiviai“, – viziją turi direktorius.
Išloštų ir Savivaldybė
Mainais už patalpas Laisvės a. valstybei grąžinus dabartinį bendrabutį, rūpestį, kur apgyvendinti kolegijos studentus, E. Žukauskas planuoja spręsti kartu su verslo bendruomene, Švietimo ir mokslo ministerija, kolegijos partneriais – miesto profesinėmis mokyklomis bei Kauno technologijos universiteto Panevėžio fakultetu.
Šiuo metu Klaipėdos g. 31 bendrabutyje įsikūrę apie 160 studentų. Tai yra vos 10 proc. studijuojančiųjų. Direktorius abejoja, ar ateityje bendrabučio poreikis augtų.
„Šiandienos studentas kitoks nei prieš penketą metų. Yra tipiniai, tai yra 18–20 metų, atėjusieji iš gimnazijų, vidurinių ar profesinių mokyklų, ir dirbantys studentai, vyresni nei 24-erių. Dažnas iš jų siekia jau antro, trečio aukštojo mokslo diplomo. Tokių studentų turime apie 30–40 proc. iš 1600 ir, tikėtina, dėl išorinės ir vidinės migracijos jų gretos dar augs“, – tendencijas mato E. Žukauskas.
Jis neabejoja, kad iš tokių mainų išloštų ir Savivaldybė. Šiuo metu dalis jos skyrių išblaškyti po miestą: Vaiko teisių apsaugos tarnyba įsitaisiusi „Sodros“ patalpose Vasario 16-osios g., Švietimo, Sporto skyriai, jaunimo reikalų specialistas – apgailėtinos būklės pastate išpuvusiomis grindimis Topolių al., Civilinės saugos skyrius veikia Sietyno g., Civilinės metrikacijos skyrius – Santuokų rūmuose Respublikos g.
Be to, buvusio viešbučio pastatui priklauso maždaug pusės hektaro sklypas, tinkamas moderniai automobilių aikštelei įrengti.
Nulems vietos politikai
Kolegijos vadovas teigia idėja pasidalijęs su įstaigos kuratorės Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais.
„Turiu ministerijos vidurinės grandies specialistų ir net dalies vadovų pritarimą tuo klausimu šnekėti ir jį pristatyti“, – tvirtina E. Žukauskas.
Tačiau istorinio perkraustymo plano generavimas galimas tik gavus Savivaldybės pastatu disponuojančios miesto Tarybos atsakymą, ar iš esmės jai būtų įdomu, kad Vyriausybė pateiktų suremontuotą, pritaikytą savivaldos reikmėms pastatą.
Kolegijos direktorius svarsto, jog nuo idėjos pristatymo iki jos įgyvendinimo praeitų nuo 3-ejų iki 5-erių metų. Tiek galėtų užtrukti leidimų derinimai, viešbučio pastato išpirkimas, projektavimo ir rekonstrukcijos darbai.
E. Žukauskas neabejoja, kad jo idėja naudinga visoms pusėms. Kolegija sukoncentruotų savo veiklą vienoje vietoje, o rekonstruotame trylikaaukštyje sutilptų visi Savivaldybės skyriai.
Lietuvos Respublikos įstatymai turto mainų nenumato. Todėl istorinis perkraustymas įmanomas tik tuomet, jei Vyriausybė, turėdama Panevėžio tarybos pritarimą, rastų lėšų nupirkti Panevėžio statybos trestui priklausantį buvusio viešbučio pastatą ir jį rekonstruotų pritaikant savivaldos reikmėms.
Vyriausybė kitų metų valstybės biudžeto gaires pradeda dėlioti pavasarį. Taigi kad investicijos šiam planui įgyvendinti būtų įtrauktos į 2017 m. biudžetą, Panevėžio savivaldybė Vyriausybei atsakymą turi pateikti vėliausiai iki 2016-ųjų balandžio.
Panevėžio meras Rytis Račkauskas teigia neturintis aiškios nuomonės apie didžiojo kraustymosi idėją, kol šioji nėra išsamiai pristatyta. Tačiau iš to, kaip ją pateikė kolegijos direktorius, pasak mero, ketinimai logiški ir svarstytini.
„Žinoma, kad racionalu būtų visus Savivaldybės skyrius sutelkti vienoje vietoje. Turime Vilniaus pavyzdį. Panevėžio partneris Liūnenas jau nuo 1960 m. miesto centre turi aiškiai išsiskiriantį aukštą Savivaldybės pastatą. Idėja įdomi, bet realizavimas būtų sudėtinga procedūra ir kol kas nesiimčiau jos vertinti“, – sako R. Račkauskas.
Strategiją dar kuria
Kolegijos direktoriaus vizijoje Savivaldybei numatytą viešbučio Laisvės a. pastatą dar vasarą varžytinėse įsigijo statybos įmonė Panevėžio statybos trestas, inicijavęs viešbutį valdžiusios bendrovės „Panevėžys“ bankrotą.
Pastaroji priklausė Panevėžio verslininkams Gvidui Drobužui, Remigijui Juodviršiui bei būreliui smulkiųjų akcininkų. R. Juodviršis yra ir viešbutį nupirkusio PST valdybos pirmininkas.
Bankroto administratorius iš pradžių tikėjosi viešbutį parduoti už 1,8 mln. Eur, tačiau už tokią sumą pirkėjų neatsirado. Vėliau pardavimo kaina buvo mažinama iki 1,12 mln. eurų, kol po aštuonerių nesėkmingų varžytinių jų maratoną užbaigė PST.
„Įsigijome tik dėl to, kad kaina buvo gera. Turime keletą variantų, ką daryti su pastatu – parduoti, įrengti butus, jei rastume užsakovą, galėtume įrengti jame didelį biurą. Sukurti strategiją ir paleisti kryptį užtrunka laiko“, – aiškino R. Juodviršis.
Verslininkas neprieštarautų leistis į derybas dėl pastato pardavimo valstybei.
Šiuo metu iš trylikos aukštų iki galo rekonstruoti tik du. Tačiau, pasak R. Juodviršio, kitoje pastato dalyje atlikti būtiniausi rekonstrukcijos darbai – įvestas šildymas, atnaujinti vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai, įrengta apsauga, užtikrinanti elektros tiekimą avariniu atveju.
Pasak R. Juodviršio, šis pastatas seniai jau virtęs savotišku simboliu, iš kurio atpažįstamas Panevėžys.
„Paimkime bet kurią miestą pristatančią knygą, visose šitas viešbutis matyti. Savivaldybė savo leidinukuose jį eksploatuoja nė neatsiklaususi savininkų“, – pretenzijų turi pastato strategiją tebekuriantis verslininkas.
Apsaugotų viešumas
Valstybės investicijos į privatų verslą Panevėžį kartą jau išgarsino. Lietuvos krepšinio federacija ir aštuoni fiziniai asmenys, tarp jų ir buvęs miesto meras, yra įtariamieji korupcijos byloje dėl Savivaldybės federacijai pervestų 2,5 mln. Lt. Šioji kaltinama juos panaudojusi privačiam verslui remti – „Romantic“ viešbučiui rekonstruoti.
Valstybei investuoti į privatų pastatą ir jį perleisti Savivaldybei siūlantis
E. Žukauskas, suinteresuotas Panevėžio centrą atgaivinti paverčiant jį studentų miesteliu, mano, jog viešbučio pirkimo idėja, kad būtų išvengta nesusipratimų, turėtų būti generuojama ne vietos lygmeniu, o Vyriausybės institucijų ir žinybų.
„Pirmiausia turi būti viskas ypač vieša“, – įsitikinęs direktorius.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
