Beveik prieš metus pradėję naudoti eurus lietuviai vėl susiduria su iššūkiu. Vakar aštuoniolikoje euro zonos šalių, tarp jų ir Lietuvoje, į rinką išleistas naujasis 20 eurų banknotas, o gyventojai perspėjami būti budriais ir nepasiduoti sukčių vilionėms keisti pinigus.
Nuo trečiadienio euro zonoje pradėjo cirkuliuoti nauji 20 eurų banknotai. Gyventojai perspėjami, kad pinigų keisti nereikia – galios ir naujieji, ir anksčiau išleistieji.
20 eurų banknotas – jau trečiasis „Europos“ serijos banknotas. Ši serija sukurta atnaujinus ir patobulinus banknotų apsaugos priemones, siekiant iki minimumo sumažinti pinigų padirbimo galimybes. Senieji banknotai taip pat lieka apyvartoje, todėl pinigų keisti nereikia. Naujuosius banknotus žmonės gaus bankomatuose, bankuose ar tiesiog kaip grąžą prekybos vietose.
Serija pavadinta „Europa“, nes banknotų apsaugos priemonėse naudojamas graikų mitologijos dievaitės Europos, iš kurios vardo kilo žemyno pavadinimas, portretas. Teigiama, kad naujosios serijos banknotai patvaresni ir juos reikės rečiau keisti.
Lietuvos bankas skelbia, kad pirmą kartą šios serijos banknoto apsaugai naudojamas langelis su portretu hologramoje. Laikant prieš šviesą, langelis tampa skaidrus ir jame išryškėja Europos portretas, matomas iš abiejų banknoto pusių. Jį pakreipus, langelyje su portretu matyti nominalo skaičius ir jį juosiančios vaivorykštės spalvų linijos. Žiūrint į langelį iš banknoto antrosios pusės, jame matyti vaivorykštės spalvų nominalo skaičiai.
Naujieji pinigai pasižymi ir kitokiu vandens ženklu. Pažvelgus į banknotą prieš šviesą, išryškėja dar ir Europos portretas. Dabar apyvartoje esančiame 20 eurų banknote matoma arka. Yra ir smaragdo spalvos nominalo skaičius. Kreipiant banknotą, blizga skaičiaus viršutinė arba apatinė dalis. Skaičiaus spalva, vartant banknotą, kinta iš ryškiai žalios į sodriai mėlyną.
Ši banknotų serija dar labiau pritaikyta sutrikusio regėjimo asmenims. Palei naujojo 20 eurų banknoto dešinįjį ir kairįjį kraštus galima apčiuopti spausdinto paviršiaus nelygumų. Nominalo skaičius – didelis, paryškintas, skaitmenys iškilę, juos lengva apčiuopti. Naujojo banknoto dominuojanti spalva yra mėlyna, bet ji sodresnė, nei išleistojo anksčiau.
Naujieji 5 eurų banknotai į apyvartą išleisti 2013 metų gegužę, o naujieji 10 eurų banknotai – 2014 metų rugsėjį. Dabar į apyvartą išleistas naujasis 20 eurų banknotas. Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos direktorius Mindaugas Vilkelis sako, kad kitas naujas banknotas bus 50 eurų, bet dar nėra nustatyta oficiali jo išleidimo į apyvartą data. Pasak jo, pamažu bus atnaujinti visų nominalų banknotai.
Ragina būti budrius
Dėl naujųjų pinigų gali kilti ir šiokios tokios sumaišties. Bus sudėtingiau ir prekybininkams, ir pirkėjams. Pastariesiems gali kilti klausimų, ar pinigai tikri. Tikėtina, kad atsiras ir sukčių, bandančių pasinaudoti padėtimi.
Panevėžio apskrities VPK Komunikacijos grupės vyresnioji specialistė Rasa Černauskaitė sako, kad policija ragina gyventojus būti budrius ir pasisaugoti apgavikų bandančių išvilioti pinigus. Sukčiai gali apsimesti valstybės institucijų pareigūnais, bankų tarnautojais ir telefonu arba tiesiogiai siūlyti pakeisti senos serijos eurų banknotus į naujos serijos, prašyti elektroninės bankininkystės duomenų ir pan.
Ji priminė, kad anksčiau išleistieji pinigai galios lygiai taip pat kaip ir naujieji. Tad jų keisti nereikia.
„Nauji pinigai apyvartoje įsimaišys į senus. Jokio skirtumo, kokiais bus atsiskaitoma – galios ir tie, ir tie“, – perspėja gyventojus, kad neužkibtų ant sukčių kabliuko, R. Černauskaitė.
Pasak jos, įvedus eurą, šiek tiek pagausėjo sukčiavimo atvejų, tačiau ypatingo šuolio nebuvo. Sukčiavimo schemos buvo panašios tiek su litais, tiek su eurais. Paprastai išsakomi įtarimai, esą per žmogaus sąskaitą „plaunami“ pinigai, ar ateinama į namus patikrinti, ar banknotai nepadirbti. Apgavikai pasako: išsineš, patikrins ir vėl atneš. Galiausiai žmogus suvokia buvęs apgautas. Policija primena, kad valstybės ar bankų darbuotojai niekada nesiūlo nei gatvėje, nei namuose pakeisti eurų; niekas nesurašinėja pinigų numerių ar jų sumų; valstybinės institucijos ar bankai niekada telefonu ar tiesiogiai neprašo atskleisti elektroninės bankininkystės duomenų ar mokėjimo kortelių kodų.
Tikimybė maža
Lietuvos banko duomenimis, vertinant pagal banko grynąją nacionalinę emisiją, 20 eurų banknotas yra antras pagal populiarumą mūsų šalyje, o populiariausias – 50 eurų banknotas.
Lietuvos banko Grynųjų pinigų tarnybos direktorius Mindaugas Vilkelis sako, kad duomenys apie padirbtus eurų banknotus pagal atskiras euro zonos valstybes nėra skelbiami. Šių metų pirmojo pusmečio duomenimis, 54,7 procento padirbtų banknotų visoje euro zonoje sudarė 20 eurų nominalo. Antras pagal padirbimo mastą – 50 eurų banknotas (31,3 procento padirbtų banknotų).
Per pusmetį iš apyvartos visoje euro zonoje išimta 454 tūkst. netikrų eurų banknotų. M. Vilkelio teigimu, palyginti su vis didėjančiu apyvartoje cirkuliuojančių tikrų euro banknotų skaičiumi, padirbtų banknotų yra labai mažai – pirmąjį šių metų pusmetį apyvartoje buvo daugiau kaip 17 mlrd. tikrų banknotų.
„Mūsų ekspertų skaičiavimais, vienam padirbtam eurų banknotui tenka 37 tūkstančiai vienetų, esančių apyvartoje. Taigi tikimybė gauti padirbtą banknotą labai maža“, – tvirtino M. Vilkelis.
Daiva SAVICKIENĖ
