Jau kelias dienas miesto centre zujantys darbininkai rodo, kad nenumaldomai artėja Kalėdos. Vyrai šventinėmis dekoracijomis puošia gatvių apšvietimo stulpus. Netrukus spalvotomis girliandomis pasidabins ir medžiai, o jau kitą savaitę į Laisvės aikštę bus atgabenta panevėžiečių dovanota žaliaskarė.
Miestui žaliaskarę dovanojęs V. Gaidelionis tikisi, kad su meile užaugęs medis džiugins kiekvieno širdį.
Šiais metais miestiečius džiugins keturiasdešimtmetė sidabrinė eglė. Šią gražuolę padovanojo Radastų gatvėje įsikūrusių panevėžiečių Valentino ir Bronislavos Gaidelionių šeima.
Garbaus amžiaus sutuoktinių pora šiuo metu gyvena sodyboje Zarasų rajone ir tik retkarčiais užsuka į senuosius savo namus. Todėl medžio dovanojimo organizaciniais reikalais užsiima Gaidelionių anūkas Tadas Kuriazovas. Jis „Sekundei“ papasakojo žaliaskarės istoriją.
Anot Tado, eglė kilusi iš Rokiškio rajono Juodupės miškų. Seneliai jauną medį atsivežė į Panevėžį 1974 metais. Pradėję nuosavo namo statybas ją pasodino kieme.
Eglė yra mačiusi ne vienas Naujųjų metų ir Kalėdų šventės sutiktuves. Anksčiau, kai eglė buvo maža, ją per šventes puošdavo visi šeimos nariai. Skoningai padabintas medis džiugindavo ir praeivius, ir kaimynus ir, žinoma, namų šeimininkus.
Šiuo metu eglė tokia didelė, kad ją papuošti be specialios technikos būtų sudėtinga, todėl pastaruosius metus papuošimai mirgėdavo tik medžio apačioje. Eglė dabar siekia daugiau nei 25 metrus.
„Seneliai jau kelerius metus svarstė, kad jų gražuolė galėtų būti viso miesto pagrindinė puošmena kalėdiniu laikotarpiu, bet tik šiemet iki galo įvykdėm savo užduotį. Seneliai eglutę miestui dovanoja , nes ji jau brandaus amžiaus, graži, tačiau užaugusi tokia didele, kad net užgožia namo langus. Be to, augdama šalia elektros laidų kelia ir pavojų“, – teigė T. Kuriazovas.
Kaip pasakojo pašnekovas, abu seneliai labai myli gamtą, šiuo metu daugiausia gyvena ežerų ir miškų krašte Zarasų rajone – apsupti nuostabios regioninio parko gamtos ir toliau ją puoselėdami. Senelis vis dar sodina mišką, močiutė augina keletą gyvūnėlių, tačiau nepamiršta apsilankyti ir čia – savo namuose Radastų gatvėje. Šiemet jie planuoja grįžti į Panevėžį visam laikui.
T. Kuriazovas tikisi, kad senelių dovanota žaliaskarė sukurs mieste puikią šventinę nuotaiką.
„Visa mūsų giminė siunčia kuo gražiausią nuotaiką ir nuoširdumą, nes ši eglutė užauginta su meile. Ji augo kartu su miestu ir jo gyventojais.Todėl labai tikiuosi, kad savo žėrinčiomis sidabrinėmis šakomis pradžiugins kiekvieno širdį“, – sako T. Kuriazovas.
Šventės be butaforijos
Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros skyriaus vyriausiojo dizaino specialisto Romualdo Lukšo duomenimis, į prašymą dovanoti miestui kalėdinę eglę atsiliepė ne viena šeima. Iš viso gauta septyni pasiūlymai ne tik iš Panevėžio miesto, bet ir rajono.
Eglę siūlėsi dovanoti net ir Anykščių rajono gyventojai. Tačiau Radastų gatvėje auganti žaliaskarė specialistams pasirodė pati gražiausia.
Jau kitos savaitės pradžioje eglė turėtų būti pastatyta įprastoje vietoje – Laisvės aikštėje, šalia J. Miltinio dramos teatro. Netrukus pasipuoš ir Kalėdų atributika.
„Šiemet visuose šalies miestuose plinta butaforijos manija. Bet mes po ilgų svarstymų nusprendėme išlaikyti gyvą švenčių dvasią. Džiaugiuosi, kad puošime tikrą, ne dirbtinę eglę, tačiau kaip bus ateityje, neaišku. Bijau, kad sulauksime naujos kartos vaikų, kurie nebežinos, kas yra tikroji – gyva eglė“, – „Sekundei“ teigė dizaineris.
R. Lukšas pažymi, kad puošti gyvą eglę kur kas sudėtingiau nei butaforinę. Specialistas sako, kad gražiausia išrinkta eglė nusipelno ir būti skoningai papuošta. Kaip ji iš tiesų atrodys – lieka intriga. Žinoma tiek, kad žaliaskarės puošyboje vyraus ir šaltos, ir šiltos spalvos.
Šiemet, kaip ir pernai, kalėdinei eglei ir miestui papuošti Panevėžio miesto savivaldybė skyrė apie 19 tūkstančių eurų. Anot specialisto, miesto puošimo principas per kelerius metus pasiteisino. Todėl ir vėl bus puošiamos Vilniaus, J. Basanavičiaus, Elektros, Vasario 16-osios gatvės, žinoma, ir pati Laisvės aikštė.
„Nors pats papuošimo principas nesikeičia, tačiau tiek eglės, tiek gatvių dekoracijos bus kitokios nei pernai. Kadangi aikštėje liepos jau senos, nebenorim jų kankinti papildomais girliandų svoriais, šiemet duosime joms pailsėti. O vietoj to bus kitų naujovių. Jau pradėta puošti J. Basanavičiaus gatvės apšvietimo stulpus. Ant jų atsiras įvairių dekoracijų. Būtinai akcentuosime ir didžiuosius centrinėje Laisvės aikštės dalyje augančius medžius“, – sako R. Lukšas.
Pasirodys besmegeniai
Kaip ir kiekvienais metais, kalėdinės eglės įžiebimo ceremonija vyks gruodžio pirmąjį penktadienį 18 valandą. Ją organizuoja teatro „Menas“ kolektyvas. Šį kartą pagrindinių darbų ėmėsi aktorės-režisierės Elona Karoblytė ir Sandra Juzėnienė.
Kadangi 2016 -ieji paskelbti Vietos bendruomenių metais, be darbo ir pramogų neliks didžioji gyventojų dalis. Aktoriai ir teatro bitutės nusprendė išjudinti kiekvieną miesto kampelį. Mat per eglės įžiebimą didžiojoje scenoje pasirodys visų bendruomenių nariai.
„Čia vyks trumpi jų pasirodymai. Girdėjau, kad kai kurie jau siuvasi specialius drabužius. Kiti mokosi dainų ir šokių. Tai bus savotiškas vaidinimas, kuris sujungs bendruomenes“, – sako teatro „Menas“ kultūrinės veiklos vadybininkė Neringa Stašytė.
Šiemet nebus apsieita ir be jaunųjų šokėjų, dainų, ir, žinoma, linksmų besmegenių. Scenoje pasirodys modernių šokių grupės, įvairūs ansambliai, dainuos Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų auklėtiniai.
„Visada kviečiame mūsų miesto kolektyvus, nes norime parodyti, kiek turime talentingų ir kūrybingų vaikų, puikių vadovų. Sieksime žiūrovus išjudinti ne tik dainomis, bet ir šokiais“, – sako N. Stašytė.
Kalėdinės eglės įžiebimo šventėje vyks ir kalėdinė prekyba. Savanoriai panevėžiečius vaišins šilta arbata, kava, sausainiais ar pyragaičiais. Po renginio vaikus vežios Nausodės žirgai.
Kas įžiebs kalėdinę eglę, organizatoriai laiko paslaptyje. Gali būti, kad į Panevėžį atvyks ir pats Kalėdų Senelis. Šventės pabaigoje nušvis spalvingi fejerverkai.
Dovilė BARVIČIŪTĖ
