Gruodžio 4–11 dienomis neturtingai gyvenantys panevėžiečiai bus pakviesti į šiais metais paskutinę maisto iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPF) dalijimo akciją. Daugiau kaip puspenkto kilogramo sveriančius maisto produktų paketus tomis dienomis gaus per 11 tūkstančių miesto bei kai kurių rajono seniūnijų gyventojų.
Maisto produktų pakete šį kartą bus žirnių, ryžių, cukraus, rapsų aliejaus, mėsos konservų, konservuotų pupelių, sausainių, sutirštinto pieno ir pakelis kavos.
Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ Panevėžio regioninio padalinio vadovė Asta Čeponienė sako, kad per šeštąją šiais metais akciją kiekviena šeima gaus ir 250 gramų kavos pakelį.
Maisto produktų pakete šį kartą bus žirnių, ryžių, cukraus, rapsų aliejaus, mėsos konservų, konservuotų pupelių, sausainių, sutirštinto pieno. Po pakuotę visų minėtų produktų gaus kiekvienas šeimos narys. Tik kavos pakelis bus skiriamas vienas – nesvarbu, ar šeimoje penki, ar du, ar vienas žmogus.
Panevėžio mieste „Maisto banko“ labdara pasiekia beveik 2300 šeimų.
Be iš EPF skiriamos paramos, papildoma labdara iš kitų šaltinių šiemet skiriama jau antrą kartą. Pirmą sykį nepasiturinčių žmonių stalui buvo skirta morkų. Rusijai paskelbus embargą ir nebeįsileidžiant daržovių, ūkininkai morkų nesunaikino, o perdavė jas „Maisto bankui“. Jis ir aprūpino alkstančiuosius šiomis daržovėmis.
Šį kartą papildoma labdara pirmą kartą atkeliavo iš muitinės sandėlio. Dar vasarą pasirašyta „Maisto banko“ ir Muitinės departamento bendradarbiavimo sutartis leido nuo sunaikinimo išgelbėti prabangos prekėmis laikomas kavą ir arbatą. Gali būti, kad kavos po pakelį bus skiriama ir ateinančiais metais dalijant produktus. Baiminantis, kad kava nepatektų į antrinę rinką, šia preke dideliais kiekiais neaprūpinama.
Kava į Panevėžio „Maisto banko“ sandėlį bus atvežta kitą savaitę.
Rūpintis tokiu didžiuliu kavos kiekiu rimtas iššūkis. Teks padirbėti didžiuliam būriui savanorių – reikės ne tik vežti, skirstyti, krauti, dalyti, bet ir kiekvieną kavos pakelį paženklinti, užklijuoti užrašus valstybine kalba. Tikimasi, kad muitininkų perduotos kavos ir arbatos Lietuvoje gaus apie 100 tūkstančių mažas pajamas gaunančių asmenų.
Surado pavogtą
Muitininkų konfiskuotos 39 tonų kavos ir arbatos vertė – milijonas eurų. Kaip sako „Maisto banko“ direktorės pavaduotoja Kristina Tylaitė, gauta tona arbatos bei dalis kavos bus išskirstyta per socialinių organizacijų tinklą: bus išdalinta Lietuvoje esančioms labdaros valgykloms, dienos centrams, neįgaliųjų organizacijoms.
Kita dalis kavos pasieks paramą iš „Maisto bankę“ atsiimančius žmones.
K. Tylaitė pasakoja, kad šie produktai – pavogtos prekės, kurias rado ir sulaikė Lietuvos muitinės pareigūnai. Tonos kavos prieš porą metų dingo vežant iš Šveicarijos į Prancūziją. Ir tik šiemet produktai atsitiktinai surasti Kaune.
Tikrinant asmenų, sulaikytų įtarus neteisėtu tabako disponavimu, sandėlius, pareigūnų dėmesį patraukė kalnai neapskaitytos ir nedeklaruotos kavos ir arbatos. Patikrinus prekių kodus paaiškėjo, kad lietuvių sandėliuose aptikta kava yra dalis Prancūzijoje dingusio krovinio.
Muitininkų konfiskuotos maisto prekės paprastai būna sunaikinamos, tačiau šį kartą buvo priimtas sprendimas kavą išdalyti vargstantiesiems.
Sprendimas perduoti kavą labdarai nebuvo paprastas. Vyko ilgos diskusijos, konfiskuoto turto likimą lėmė teismai, į procesą įsitraukė įvairios institucijos.
Teko pasitelkti ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, nes pasibaigė kavos kokybės garantiją žymintis terminas. Žinoma, kad praėjus nustatytam laikui šių produktų kokybė gali keistis, bet, tinkamai laikius ir nepažeidus pakuotės, ją vartoti saugu ir ilgiau.
Dar pavasarį „Maisto bankas“ gavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą nepasiturintiesiems maitinti tiekti duonos gaminius, kurių rekomenduojamas vartojimo terminas jau buvo pasibaigęs.
„Tai leido išsaugoti ir skurdžiau besiverčiantiems patiekti tūkstančius kilogramų duonos gaminių“, – sako direktoriaus pavaduotoja K. Tylaitė. Europos Komisija siūlo visai nebežymėti tinkamumo vartoti termino ilgai galiojantiems maisto produktams, kurių vartojimo terminas ilgesnis nei dveji metai, – ryžiams, kavai, arbatai ir pan. Viena to priežasčių – vartotojai pernelyg dažnai išmeta dar tinkamą vartoti maistą, pasibaigus jo nurodytam vartojimo terminui „Geriausias iki…“
Maisto švaistymo bėda
- Pastaruoju metu vis didesnis dėmesys atkreipiamas į maisto švaistymą.
- Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje kasmet išmetama 581 tūkstantis tonų maisto atliekų.
- Vienam šalies gyventojui per metus tenka 171 kilogramas išmetamo maisto. Duona yra vienas iš dažniausiai išmetamų maisto produktų.
- „Maisto banko“ tyrimo duomenimis, duoną dažniau ar rečiau į šiukšliadėžes išmeta pusė visų Lietuvos gyventojų.
- Tačiau maisto švaistymas ne tik Lietuvos problema. Europoje per metus iššvaistoma 89 milijonai tonų maisto, nors milijonai Europos Sąjungos piliečių gyvena žemiau skurdo ribos.
- Europos Parlamentas nurodė ES šalims imtis priemonių, kad iki 2025 metų būtų per pusę sumažintas maisto švaistymas.
- Maisto švaistymas neigiamai veikia ir aplinką – sąvartynuose pūvantys kalnai produktų išskiria nuodingas dujas.
- Europos Parlamento ir kituose valdžios koridoriuose vis garsiau kalbama apie privalomo maisto atliekų audito ar didesnio maisto atliekų apmokestinimo būtinybę.
