Panevėžyje gyventi blogiau nei Šiauliuose, Klaipėdoje ir Vilniuje, tačiau geriau nei Kaune ir Alytuje. Iš 54-ių mažųjų savivaldybių Panevėžio rajonas –15-ioliktas. Tokias išvadas remdamasis praėjusių metų duomenimis paskelbė savivaldybių indeksą sudaręs Laisvosios rinkos institutas.
Laisvosios rinkos instituto ekspertai guodžia, kad Panevėžyje bent pernai gyventi buvo geriau nei Alytuje ar Kaune.
Šįmet iš šešių didžiųjų miestų ketvirtoje vietoje likusi Aukštaitijos sostinė iš galimų 100 balų nesurinko nė pusės – 43,3. Reitingo viršūnėje karūnuotam Vilniui ekspertai skyrė 72,8 balo.
Ekspertai Panevėžio savivaldybėje geriausiai įvertino biudžeto, turto valdymo ir šiuo metu ketinamą pertvarkyti švietimo sritis. Savivaldybę žemyn nutempė komunalinės paslaugos, stringanti plėtra ir investicijų pritraukimas bei pats Savivaldybės valdymas, tai yra reorganizacijai rengiama administracija.
Pagirta už vienintelį aukcioną
LLRI prezidento Žilvino Šilėno teigimu, Panevėžiui balų pridėjo mažesnė nei vidutinė biudžeto skola, siekianti 38,4 proc. Savivaldybės surenkamų pajamų. Tuo metu didžiųjų savivaldybių skolos vidurkis siekia net 59 proc. jų biudžeto.
„Be to, Panevėžio savivaldybei priklausantis turtas buvo išparduodamas greičiausiai“, – pažymėjo Ž. Šilėnas.
Tokių pagyrų sulaukusiai Savivaldybei praėjusiais metais iš tiesų pavyko parduoti vieninteles buvusios Baltoskandijos akademijos 264,7 kv. m patalpas Vasario 16-osios g. 14-ą kartą skelbtame aukcione patalpos pačiame miesto centre nupirktas už 99 tūks. Lt. Naujasis savininkas jose įrengia butus.
Šįmet Panevėžio savivaldybė rengiasi dar vieno akmeniu jai po kaklu virtusio objekto – nebaigtos statyti mokyklos Alanto g. – aukcionui. 7800 kv. m pastatą su 3 ha sklypu turto vertintojai yra įvertinę 404 tūkst. Eur. Šiuo metu pastatui saugoti iš miesto biudžeto per mėnesį išleidžiama per 2000 Eur.
LLRI pagirtos kaip gebančios efektyviai atsikratyti nereikalingu nekilnojamuoju turtu Savivaldybės gėda – nuniokotas buvusios „Verdenės“ mokyklos pastatas. Nors mokykla uždaryta prieš dvejus metus, Savivaldybė per tiek laiko nesugebėjo apsispręsti, ką daryti su nebereikalingu 6400 kv. m pastatu. Tuščio, išdaužytais langais ir aprašinėtomis sienomis statinio minimalus šildymas ir apsauga mokesčių mokėtojams per metus kainuoja 45 tūkst. Eur.
Mokyklos pustuštės
Ž. Šilėno teigimu, tarp savivaldybių reitingų lentelėje Panevėžį labiausiai aukštyn timptelėjo pernai mažėjusi biudžeto skola ir miesto abiturientų pasiekimai.
Švietimo srityje geru pasiekimu LLRI ekspertai įvardijo geriau nei kituose didžiuosiuose miestuose abiturientų išlaikytus valstybinius brandos egzaminus ir esą gana gerai išnaudojamą mokyklų infrastruktūrą. Tačiau būtent šis rodiklis Panevėžyje pastaruoju metu kelia daugiausia aistrų.
Aukštaitijos sostinė kasmet netenka maždaug 1000 mokinių. Švietimo specialistai tiesmuki: pagal mokinių skaičių ir demografines tendencijas Aukštaitijos sostinėje dviem trimis mokyklomis per daug. Švietimo įstaigos, pagal dabartines higienos normas galinčios sutalpinti bent po 800 vaikų, moko vidutiniškai po 454-is. Kai kurios mokyklos labai džiaugtųsi nors tiek surinkusios. „Nevėžio“, „Aušros“ pagrindinėse mokinių skaičius nebesiekia nė 300, Skaistakalnio pagrindinėje, Rožyno ir A. Lipniūno progimnazijose – nuo 330 iki 370 vaikų, tai yra per pusę mažiau, nei jose galėtų tilpti.
Ekspertų pagyrimo kaip tinkamai besitvarkanti švietimo srityje sulaukusi Panevėžio savivaldybė šiuo metu rengia švietimo tinklo pertvarkos planą.
Ž. Šilėnas sutinka, kad laikyti pustuščius pastatus nėra ūkiška – užuot skyrus pinigus mokinių ugdymui, pinigai išleidžiami per kaminą patalpoms šildyti. Tačiau, pasak eksperto, su ta pačia problema susiduria beveik visos šalies savivaldybės, išskyrus augančiu gyventojų skaičiumi galintis didžiuotis Vilnius.
„Kitose savivaldybėse dar blogiau nei Panevėžyje, nes jos nesiima nieko. Gali būti, kad jei Panevėžiui pavyks teisingai sudėlioti švietimo tinklo pertvarkos planą, savivaldybės rodikliai kitąmet bus dar geresni“, – „Sekundei“ teigė Ž. Šilėnas.
Šildymas prabanga
Reitingų lentelėje Panevėžį žemyn smukdė komunalinių paslaugų sritis, konkrečiai – išaugusi šilumos kaina. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, per metus Klaipėdoje šilumos kaina mažėjo 26 proc., Vilniuje – 11 proc., Šiauliuose – 9 proc., Kaune – 4 proc., tačiau Panevėžyje didėjo 6 proc.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, per centralizuotai besišildančių panevėžiečių pinigines kirto didelis gamtinių dujų, reikalingų termofikacinei kūrenti, suvartojimo kiekis. Tai įvardijama esmine priežastimi, kodėl „Panevėžio energija“ negali visiškai pereiti prie šildymo daug pigesniu biokuru.
Savivaldybes lyginę LLRI ekspertai atkreipia dėmesį, jog Panevėžio poziciją reitinge žemyn tempia tai, kad 2013 m. Savivaldybės materialinių
investicijų lygis buvo vienas mažiausių: 1459 Eur gyventojui, šalies vidurkis – 1875 Eur. Taip pat gerokai mažiau nei didmiesčių gyventojams panevėžiečiams teko užsienio investicijų: 2554 Eur gyventojui, didžiųjų miestų vidurkis – 4516 Eur.
Remtinųjų miestas
Aukštaitijos sostinė tarp didmiesčių ir toliau išlaiko socialiai remtinųjų miesto statusą. Pasak Ž. Šilėno, Panevėžyje pašalpų gavėjų procentas didžiausias iš didžiųjų miestų – 6 proc.
Savivaldybės administracijos direktorius T. Jukna viliasi, jog pašalpų gavėjų gretas išretins naujas kontrolės mechanizmas – gaunančiųjų daugiau nei 20 Eur pašalpą nuo lapkričio 1-osios prašoma 40 val. per mėnesį padirbėti visuomenės labui.
Ž. Šilėno teigimu, vertinant administracijos darbą prie prastesnio įvertinimo prisidėjo pagal bendruosius reikalavimus blogiau įvertinta Savivaldybės internetinė svetainė. Taip pat Panevėžyje vienam valdininkui tenka perpus mažiau gyventojų nei Vilniaus savivaldybės darbuotojams.
Panevėžio valdžia skelbia pradėjusi administracijos reorganizavimo procesą, turintį valdininkų skaičių sumažinti bent 10 proc. Tačiau šis planas veikiausiai liks neįgyvendintas, nes dėl jo nesutaria net valdančiojoje daugumoje esančios partijos.
Iš didžiųjų savivaldybių ekspertai geriausiai įvertino Vilniaus miestą. Mažųjų savivaldybių lyderės dvi: Kauno ir Klaipėdos rajonai – abi savivaldybės surinko vienodai balų. Pasak Ž. Šilėno, jos sugebėjo efektyviausiai išnaudoti turimus resursus – privilioti užsienio investicijas, skatinti vietinį verslą.
Savivaldybių indekso sudarytojai pabrėžia, kad vis dėlto pernai bendra situacija savivaldybėse gerėjo: šalyje šiek tiek krito nedarbas; socialines pašalpas gaunančių gyventojų dalis sumažėjo beveik trečdaliu; beveik 8 proc. padidėjo veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų; 1,3 proc. padidėjo išduodamų statybos leidimų skaičius 1000 gyventojų; 13 proc. padaugėjo gyventojų, įsigijusių verslo liudijimą.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
