Psichikos sutrikimų turintis, teistas jaunas vyras valandą niekieno netrukdomas blaškėsi po miestą plūsdamasis ir grasindamas nužudyti, kol dviejose mokyklose vaikų akivaizdoje sumušęs moteris tik grįžęs namo buvo sulaikytas policijos. Agresyviai nusiteikusio ligonio smurtą patyrę pedagogai dėkoja likimui, jog nestabilios psichikos ir peilį turintis vyras nepuolė įbaugintų mokinių.
„Ąžuolo“ progimnazijos kieme, po direktoriaus kabineto langais maždaug dešimties vaikų akivaizdoje nestabilios psichikos agresyvus ligonis grasindamas išžudyti visus mokytojus trenkė pedagogei ir parbloškė ant žemės. U. Mikaliūno nuotr.
Po ganėtinai laimingai pasibaigusios dramos mokyklų direktoriai skambina pavojaus varpais: kol palaikėmis tvoromis aptverti švietimo įstaigų kiemai bus atviri prašalaičiams, pedagogams užtikrinti vaikų saugumą – sunkiai įmanoma.
Pirmojo pranešimo policija sulaukė penktadienio popietę, apie 13.40 val. vieno Danutės g. daugiabučio 63-ejų gyventoja pranešė, kad jai būnant namuose nepažįstamas vyriškis išdaužė jos virtuvės lango stiklą ir apgadino rėmą.
„Situacija visiškai neturi paaiškinimo. Tiesiog jam kažkas nepatiko ir kas pakliuvo po ranka sviedė į langą“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė spaudai Rasa Černauskaitė.
Po kelių minučių įsiaudrinęs vyriškis tame pačiame kieme užpuolė visiškai atsitiktinai pro šalį ėjusią 52-ejų moterį. Išplūdęs keiksmažodžiais praeivei trenkė kumščiu į veidą.
Rizikuodama gynė vaikus
Agresyviai nusiteikęs vyras iš Danutės g. pasuko link „Ąžuolo“ progimnazijos Žvaigždžių g. Kaip tik tuo metu buvo pasibaigusios pamokos ir į kiemą išvirtęs būrys 5–7 klasių mokinių. Maždaug dešimties vaikų kompanija, neskubėdama į namus, mokyklos teritorijoje dar šūkaudama žaidė, kai prie jų prisistatė nepažįstamasis.
„Iš pradžių dar nesupratau, kodėl vaikai staiga nustojo žaisti. Mačiau, kad kažkoks vyras priešais juos skeryčiojasi ir šaukia“, – „Sekundei“ pasakojo pradinių klasių mokytoja.
Pasak A. Paberžio, mokyklų teritorijos visiškai nepritaikytos užtikrinti vaikų saugumui. Netgi atvirkščiai: švietimo įstaigos integruotos į gyvenamuosius mikrorajonus taip, kad į jų kiemus bet kada galėtų patekti kas tik nori.
Pedagogė, įtardama negera, suskubo prie mokinių būrelio. Mokytoja iš karto perprato, kad vaikams grasina psichikos ligonis. Bandydama atitraukti jo dėmesį nuo persigandusių moksleivių, pedagogė pareiškė iškviesianti policiją. Šaukdamas, kad išžudys visus mokytojus, ir plūsdamasis peiliu ginkluotas užpuolikas vaikų akivaizdoje metėsi prie pedagogės. Laimė, peilio jis neišsitraukė – mokytojai trenkė kumščiu į veidą. Nuo smūgio moteris pargriuvo.
„Man buvo toks šokas, kad net nemačiau, kas mane pakėlė“, – tvirtino po incidento besigydanti mokytoja.
Nuo smūgio jai prakirsta lūpa, išjudinti dantys, krisdama ant grindinio moteris susitrenkė galvą. Mokyklos administracija tuojau pat iškvietė po pamokų jau namo susiruošusią psichologę. Jai teko nuraminti šoko ištiktus, psichikos ligonio siautėjimą stebėjusius vaikus.
Dvi mergaites į „Ąžuolo“ mokyklą leidžianti panevėžietė sako išgyvenusi siaubą, kai paskambinusi dukra papasakojo, kaip peilį turintis nestabilios psichikos vyras parbloškė mokytoją, o ji pati nežinanti, kur galėtų būti mažoji sesutė.
Užpuolė mokyklos koridoriuje
Išgąsdinęs vaikus ir sužalojęs pedagogę užpuolikas iš „Ąžuolo“ mokyklos pasuko link Dariaus ir Girėno g. esančios M. Karkos progimnazijos.
Jaunam žmogui įveikti kelią tarp šių mokyklų užtruktų apie 15–20 minučių. Nors „Ąžuolo“ pedagogai teigia pranešę policijai, agresyviai nusiteikęs psichikos ligonis nestabdomas spėjo nukulniuoti iki M. Karkos progimnazijos.
Jos direktoriaus Alfredo Paberžio teigimu, vyriškis mokykloje nesukėlė jokių įtarimų. Budėtojui kultūringai prisistatęs – pasisakęs, kas esąs ir einantis pas vieną iš mokytojų, vyriškis buvo lengvai įleistas į mokyklos patalpas.
Ieškomos mokytojos neradęs kabinete, ligonis įširdo ir užpuolė koridoriuje pirmą pasitaikiusią sutiktąją – po pamokų pasiimti vaiko atvažiavusią mamą. Nieko nenutuokiančiai 38-erių moteriai smogė kumščiu į veidą, spyrė į nugarą ir nesulaikytas išėjo iš mokyklos.
„Viskas įvyko žaibiškai. Buvau tame pačiame koridoriuje, tik už kampo ir net nespėjau pamatyti. Įvertinus, kad tokios būsenos žmonės fiziškai būna stiprūs, kažin ar dar būčiau ir įveikęs“, – abejoja A. Paberžis.
Pedagogai puolė skambinti bendruoju pagalbos telefonu. Į mokyklą kartu su policijos pareigūnais atlėkė ir greitosios medicinos pagalbos ekipažas. Sumuštai ir šoką patyrusiai moteriai prireikė gydytojų pagalbos.
Savęs nekontroliuojantis agresyvus jaunas vyras į policijos rankas pateko jau pasiekęs savo namus.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovės spaudai Rasos Černauskaitės teigimu, pareigūnams buvo akivaizdu, kad jaunuoliui reikia medikų pagalbos. Iškviesti greitosios medikai jį pristatė Respublikinės Panevėžio ligoninės psichiatrams. Vyriškis paguldytas gydyti į Psichosomatinį skyrių.
Pasak R. Černauskaitės, įtariamasis 32-ejų M. T. policijai žinomas dėl ankstesnių nusikaltimų. Vyriškis yra teistas už vagystes.
Paklausta, kaip nutiko, kad pavojų keliantis žmogus visą valandą blaškėsi po miestą, policijos atstovė aiškina, esą pranešimai apie vieną po kitos užpultas moteris policiją pasiekę vienu metu – skambučiai pasipylė jau po 14 val.
Kiemai – pavojaus zona
Psichikos sutrikimų turinčiam ligoniui nesukliudytam patekus į mokyklas ir jose pasišvaisčius kumščiais švietimo įstaigų vadovai prabilo apie seniai jų eskaluojamą, bet nesprendžiamą mokinių saugumo problemą.
Pasak A. Paberžio, mokyklų teritorijos visiškai nepritaikytos vaikams apsaugoti. Netgi atvirkščiai: švietimo įstaigos integruotos į gyvenamuosius mikrorajonus taip, kad į jų kiemus bet kada galėtų patekti kas tik nori. Kontroliuojami tik įėjimai į pačius mokyklų pastatus, tačiau jų pereinami kiemai yra bet kam atviri.
„Pedagogų atsakomybė – užtikrinti mokinių saugumą. Bet kaip tą padaryti? Absoliučiai jokių realių galimybių nėra. Vaikų nepririšime, mokyklos neužrakinsime. Bet jei kas atsitinka, mokykla kalta“, – situacijos absurdiškumą iškėlė M. Karkos mokyklos direktorius.
Anot jo, psichikos ligonio siautėjimas – nebe pirmas incidentas mokykloje, kai rizikuojama mokinių saugumu. Pačiam A. Paberžiui su mokytojais yra tekę iš įstaigos kiemo išvaryti į mokyklą bandžiusių patekti įžūlių ir agresyviai nusiteikusių nepažįstamų jaunuolių kompaniją. Tąkart vaikinai pakluso pedagogų reikalavimams, tačiau išeidami juos spėjo apmėtyti akmenimis.
„O kiek kartų iš teritorijos tenka išnešti nugriuvusių girtuoklių. Mokyklos teritorija yra pereinamas kiemas, tad ko daugiau norėti. Mokyklų saugumo klausimas dabar numestas į šalį“, – konstatuoja direktorius.
A. Paberžis įsitikinęs, kad Lietuvoje jau pribrendo laikas net ir dienos metu rakinti mokyklų teritorijas, automatizuoti patekimą į jas naudojant bekontaktes magnetines korteles arba pirštų atspaudus.
„Nesiskaitymas, jaunimo požiūris į suaugusį žmogų dabar kitoks, nei buvo prieš dešimtmetį. Dabar jau nieko nereiškia mokytoją pasiųsti su keiksmais. Jaunų žmonių elgsena, laikysena darosi grėsmingesnė ir įžūlesnė, o tokios nuostatos gimdo ir tam tikrus veiksmus. Nenoriu apokaliptinės nuotaikos skleisti, bet ar pradėsime apie tai kalbėti, kai kas nors atsitiks?“ – perspėja pedagogas.
Kontroliuoja vaikus
Panevėžyje dalis mokyklų neturi net tvorų. Tačiau, „Ąžuolo“ progimnazijos direktoriaus Remigijaus Glinskio nuomone, tokia apsauga irgi tik simbolinė.
„Tvoros saugo nebent nuo gyvūnų, bet agresyviai nusiteikusių asmenų jos tikrai nesustabdys“, – pripažįsta R. Glinskis.
Anot jo, mokyklose veikiančios vaizdo stebėjimo kameros praverčia irgi nebent nustatant įvykio aplinkybes.
Mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio skyriaus vadovo Romualdo Grilausko teigimu, mokyklose vaikų saugumas užtikrinamas tik iš dalies. Jo vadovaujamoje „Žemynos“ progimnazijoje kontroliuojama, kad vaikai, neturintys tėvų sutikimo, per pertraukas neišeitų iš įstaigos teritorijos. Ko pedagogai griebiasi, kad per pertraukas mokiniai nesiblaškytų po miestą, direktorius teigė nenorintis atskleisti. Tačiau, anot jo, tik 57-i tėvai yra pasirašę sutikimus, kad jų vaikai būtų išleidžiami į namus papietauti.
Saugos tarnybų rankose
R. Grilauskas pripažįsta abejojantis, ar verta mokyklų kiemus apjuosti aukštomis tvoromis ir diegti patekimą į juos ribojančias magnetines juosteles. Jo nuomone,
uždara teritorija reikalinga specializuotoms, bet ne bendrojo ugdymo įstaigoms. „Visiškai izoliuoti ir uždaryti mokyklą nuo bendruomenės nemanau, kad reikia. Ar neatsitinka panašių atvejų šeimose? Ne vienas tėvas ir mama susirgę visko yra pridarę. Nuo kiekvieno tokio atvejo visuomenės neapsaugosime. Ir nemanau, kad demokratinėje valstybėje reikia tą daryti“, – svarsto R. Grilauskas.
Šiuo metu 2016–2020 m. švietimo tinklo pertvarkos gaires dėliojanti Panevėžio savivaldybė skelbia turinti planų griežtinti ir patekimo į mokyklas kontrolę. Administracijos direktoriaus Tomo Juknos teigimu, svarstoma, kad švietimo įstaigas ištisą parą stebėtų saugos tarnybos. Esą Savivaldybė sieks, jog bet kurioje mokykloje ar lopšelyje-darželyje paspaudus pavojaus mygtuką saugos tarnybos ekipažas prisistatytų per 7 min.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
