Nuo ateinančių metų degalinių parduotuvėse bus draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Tokį verdiktą vakar joms paskelbė Seimas, atmetęs Kontrolės įstatymo pataisą, kurioje buvo siūloma šį draudimą atidėti iki 2019 metų. Už tai balsavo 50 Seimo narių, prieš buvo 9, susilaikė 16 politikų.
Nuo kitų metų sausio degalinių parduotuvėse draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. U.Mikaliūno nuotr.
Degalinių atstovai ne tik gąsdina padidinti bedarbių skaičių, bet ir dėl pažeistų lygių konkurencijos teisių svarsto kreiptis į Konstitucinį Teismą ar į atitinkamas Europos Sąjungos institucijas. Degalinėse parduodama tik apie 1,9 proc. viso šalyje parduodamo alkoholio. Per metus tai sudaro apie 1,5 mln. eurų. Tačiau degalinių savininkai neslepia, kad prekyba alkoholiu sudaro nemažą dalį jų pelno.
Jau nuo 2011 metų pabaigos buvo žinoma, jog šie metai gali būti paskutiniai, kai degalinėms leidžiama prekyba alkoholiniais gėrimais. 2011 metais buvo priimtas nutarimas drausti prekyba alkoholiu nuo 2016 metų sausio 1 dienos, bet duotas 4 metų pereinamasis laikotarpis.
Terminui einant į pabaigą vilties degalinėms suteikė grupė Seimo socialdemokratų. Andrius Palionis, Eduardas Šablinskas ir Juras Požela pasiūlė, kad draudimas alkoholiu prekiauti degalinių parduotuvėse įsigaliotų ne nuo 2016-ųjų, o nuo 2019 metų sausio 1 dienos. Tokio siūlymo nesukritikavo netgi didysis blaivybės propaguotojas, Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkės pavaduotojas Antanas Matulas, pareiškęs, kad tuomet buvo kita situacija.
Dabar esą tai neduos jokio efekto, nes netoli degalinių pristeigta prekybos centrų, ten žmonės ir eis pirkti alkoholio. Parlamentaro nuomone, pratęsus terminą dar trejiems metams, per tą laiką būtų galima parengti pataisas, pagal kurias tiek degalinėse, tiek ir parduotuvių specializuotuose skyriuose būtų galima prekiauti ne stipresniais nei 15 laipsnių alkoholiniais gėrimais. Stipresnių gėrimų būtų galima įsigyti tik specializuotose parduotuvėse. Anot jo, vertėtų sutrumpinti prekybos alkoholiu laiką.
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys įstatymų leidėjams siūlo atsimerkti. Pasak jo, tarp jaunimo kvaišalai populiaresni nei alkoholis.
Tačiau vakar, pristatydamas Seimo sveikatos reikalų komiteto argumentus, kodėl nereikėtų pratęsti termino, A. Matulas sakė, kad reikia mažinti alkoholio vartojimą ir prieinamumą.
Apklausė savo klientus
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys sako, jog prieš termino pratęsimą balsavę Seimo nariai, manydami, kad jų populistiniai sprendimai padės įsiteikti visuomenei prieš artėjančius rinkimus, klysta.
„Visuomenė yra sąmoninga. Daug žmonių supranta, kad sovietiniais metodais – draudimais – nieko nepasieksime, tik padidinsime kontrabandinių svaigalų, „pilstuko“ vartojimą“, – „Sekundei“ teigė V. Šukys.
Sąjunga per savaitę surinko daugiau kaip 8000 degalinių klientų parašų, nepritariančių, kad degalinėms būtų uždrausta prekiauti alkoholiniais gėrimais. Parašai buvo renkami įvairiuose miestuose ir rajonuose esančiose Lietuviškų degalinių sąjungos degalinėse: Alytuje, Druskininkuose, Kaune, Palangoje, Vilniuje, Utenoje ir kt. Į šį netrumpą degalinių sąrašą Panevėžys ir rajonas nepateko.
Pasak V. Šukio, gyventojai baiminasi, kad dalis kaimiškų degalinių bus uždarytos, didės nedarbas. Jie praras vieninteles legalias prekybos vietas, nes dažnai kaimuose, be degalinės parduotuvės, daugiau parduotuvių nėra.
Valdžiai svarstant, pratęsti ar ne leidimą degalinėms prekiauti alkoholiniais gėrimais, jų atstovai įspėjo, kad nepratęsus teks atleisti apie 30 proc. darbuotojų. V. Šukys nesiėmė prognozuoti, ar degalinės taip ir pasielgs. Pasak jo, kiekviena degalinė spręs, kaip jai ekonomiškiau – atleisti dalį darbuotojų, trumpinti darbo laiką, nedirbti naktimis.
Pašnekovo teigimu, sąjunga neatmeta degalinių teisę vienodomis sąlygomis konkuruoti su kitais ūkio subjektais ginti teismuose. Kita vertus, V. Šukys svarsto, kad už grupės įstatymų leidėjų klaidas turėtų mokėti visi mokesčių mokėtojai, o tai, jo nuomone, neteisinga.
Juolab kad visuomenė nepritaria dirbtiniams prekybos alkoholiu ribojimams. Taip tvirtinantis V. Šukys remiasi vienos rinkos tyrimų bendrovės atlikta reprezentatyvia šalies gyventojų apklausa. Pasak jo, net 94 proc. gyventojų nurodo, kad uždraudus degalinėms prekiauti alkoholiu jų alkoholio vartojimo įpročiai nesikeis.
Nesupranta, ko siekia
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentės Daivos Jokšienės teigimu, degalinių alkoholinių gėrimų pirkėjai yra lygiai tokie pat, kaip parduotuvių.
„Nereikia manyti, kad į degalines alkoholinių gėrimų eina ar atvažiuoja tik tam tikras visuomenės sluoksnis“, – pabrėžė asociacijos prezidentė.
Pasak D. Jokšienės, nors degalinėms draudimas prekiauti alkoholiu nuo 2016 metų nebuvo naujiena, jos tikėjosi, kad valdžia atsižvelgs į pasikeitusias aplinkybes.
„Mums neaišku, kokių tikslų siekiama. Jeigu tikslas yra mažinti alkoholio suvartojimą, tai jis nebus pasiektas. Jeigu norima vieną ūkio subjektą išskirti iš kitų ir jį diskriminuoti, tada labai keista. Mes pritarėme atidėti draudimą dar trejiems metams ir pasisakėme už kompleksines priemones mažinant alkoholio vartojimą ir jo prieinamumą“, – kalbėjo D. Jokšienė.
Inga SMALSKIENĖ
