Kaip ir kiekvieną rudenį, mieste styro krūvos lapų, o šalia jų auga ir buitinių atliekų kalnai. „Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė Judita Vingilytė sako, kad bendrovės darbuotojai ne tik nuolat ištuština konteinerius, bet išveža ir tai, kas nelegaliai sukrauta šalia. Kitu atveju miestas virstų sąvartynu.
Miesto gatvėse auga ne tik lapų krūvos, bet ir šiukšlių kalnai. U. Mikaliūno nuotr.
Jos teigimu, žmonės suverčia tokias krūvas, kad kartais nebesimato ir pačių konteinerių. Mat atliekų šalia bendrojo naudojimo konteinerių nevengia krauti tiek daugiabučių, tiek privačių namų gyventojai.
Nors taisyklėse nurodyta, kad šalia konteinerių draudžiama krauti bet kokias atliekas, pasak J. Vingilytės, gyventojai tiesiog nesivargina nuvežti atliekas ten, kur jos priimamos, arba taikyti kitus siūlomus sprendimus. Pavyzdžiui, mieste yra kelios aikštelės, kur galima nuvežti biologiškai skaidžias arba žaliąsias atliekas – Pilėnų gatvėje, Savitiškio ir Senamiesčio gatvių stambiagabaričių atliekų aikštelės, šalia Ukmergės ir Staniūnų gatvių sankryžos stovi specialus konteineris.
„Deja, daugelis nepaiso taisyklių. Žmonės taip įpratę, labai sunku pakeisti požiūrį“, – sako Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkė.
Nuo konteinerių surenkamų atliekų kiekis yra labai įvairus. Sekmadienį šalia konteinerių surinkta apie 18 tonų biologiškai skaidžių arba žaliųjų atliekų ir apie 7 tonas mišrių. Spalio mėnesį surinkta apie 100 tonų žaliųjų atliekų ir apie 170 tonų mišrių, o į dvi aikšteles – Pilėnų gatvėje ir Ukmergės bei Staniūnų gatvių sankirtoje – suvežta apie 180 tonų žaliųjų atliekų.
Pasak V. Vingilytės, gyventojai neturėtų krauti šių atliekų ten, kur kiekvienam norisi ar patogiau. Tuo labiau kai galima šias atliekas tvarkyti civilizuotai.
Ji tikisi, kad laikui bėgant ši problema išsispręs ir bus rastas kompromisas, nes ir įmonei surinkti ne vietoje paliktas atliekas kainuoja. Jei atliekos stipriai sumaišytos su bendromis, Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centre priimamos kaip mišrios ir už toną tenka mokėti apie 20 eurų.
Kelios galimybės
Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Rosita Baltutytė sako, kad šiuo metu yra keturi būdai, kaip mieste galima tvarkyti lapus. Juos galima dėti į plastiko maišus, nors šie gana nepigiai kainuoja. Be to, galima užsakyti konteinerį lapams. Jis kainuotų mažiau nei maišai.
Pasak R. Baltutytės, lapus galima ir patiems atvežti į nurodytas vietas. Gyventojams siūlomas ir ketvirtas būdas. Tos bendrijos, kurios tvarko ir šalia esantį valstybinės žemės plotą, o ne vien priskirtą teritoriją, gali paskambinti į Miesto ūkio skyrių, sutarti konkrečią vietą, kur krauti lapus, ir jie bus išvežti nemokamai.
R. Baltutytės teigimu, reidai mieste organizuojami kasdien ir kol kas didelių pažeidimų neužfiksuota. Jos manymu, žmonės tampa sąmoningesni, mažiau daro sąvartynų. Per pirmąją lapkričio savaitę nė vienas ne vietoje atsikratęs atliekomis žmogus nebuvo nubaustas. Gaudant pažeidėjus gelbsti mobiliosios kameros, tačiau juos pričiupti nebūna paprasta. Pasak R. Baltutytės, dažniausiai įkliūna privačių namų gyventojai, kaip vėliau paaiškėja, jie ne visada būna sudarę sutartis dėl atliekų išvežimo.
Savivaldybės Miesto ūkio skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Gylienė sako, kad šiemet lapai nukrito labai greitai. Dabar jie vežami daugiausia iš pagrindinių gatvių. Ji taip pat priminė, kad yra kelios galimybės, kaip tinkamai atsikratyti žaliosiomis atliekomis, ir bendrijos jomis naudojasi. Yra nemažai besinaudojančiųjų ir galimybe vieną kartą nemokamai išvežti lapus, jei bendrija tvarko didesnį, nei jai priklauso, plotą. Pasak V. Gylienės, tokių namų mieste gana daug.
Jos pastebėjimu, kai mieste pastatomi konteineriai lapams ir jų niekas nepriežiūri, nieko gero neišeina. Aplinkiniai gyventojai nebūna patenkinti, nes konteineriai sparčiai užpildomi. Be to, žmonės dažnai į juos primeta pačių įvairiausių atliekų.
Padangų mažėja, bet…
Lapkričio pradžia – padangų keitimo metas, tad ne vienoje vietoje galima išvysti jas paliktas prie konteinerių. Tiesa, galbūt dėl to, kad šiemet gana šilti orai, kol kas masiškai jos nekraunamos.
Pasak „Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkės J. Vingilytės, šalia bendrojo naudojimo konteinerių ar nuošalesnėse vietose padangos kraunamos ištisus metus, tačiau atėjus padangų keitimo metui šis procesas tampa dar aktyvesnis. Kita vertus, jau ne vienerius metus padangų surenkama mažiau. Spėjama, kad tam įtakos turi ir mažėjantis gyventojų skaičius.
Nepaisant to, žmonės dar neįprato tinkamai atsikratyti padangomis. Pasak J. Vingilytės, maždaug pusė padangų atvežama į specialias aikšteles, o kitos surenkamos mieste nuo konteinerių. Dažniausiai daugiau padangų paliekama nuošalesnėse vietose, prie įvažiavimų į miestą, Ateities, Ramygalos gatvėse prie garažų. Pernai panašiu laiku buvo surinktos 105 tonos padangų, šiemet – apie 100 tonų.
Daiva SAVICKIENĖ
U. Mikaliūno nuotr.
