Panevėžys su 6000 žiūrovų talpinančia ir kasmet per pusę milijono eurų mokesčių mokėtojams kainuojančia arena nustumtas į krepšinio pasaulio į užribį. Su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) bandanti derėtis miesto valdžia šįkart pinigų už krepšinio asų pasirodymus arenoje nebedrįsta siūlyti.
Gelbėti arenos garbę suskubusiems miesto vadovams LKF atstovai be užuolankų išrėžė, kad šioji krepšininkams esą nėra tokia patraukli, kaip ją bandoma pristatyti. Viena iš esminių kliūčių žaisti krepšini LKF įvardija Panevėžio pasididžiavimą – treką.
2014-ųjų pabaigoje Aukštaitijos sostinėje sužaistos Lietuvos ir Gruzijos rinktinių rungtynės buvo paskutinė LKF Panevėžyje organizuota krepšinio asų kova.
Gelbėti arenos garbę suskubusiems miesto vadovams LKF atstovai be užuolankų išrėžė, kad šioji krepšininkams esą nėra tokia patraukli, kaip ją bandoma pristatyti.
Lietuvos krepšinio federacija (LKF), prokurorų įtariama prieš ketvertą metų galbūt apgaule iš miesto Savivaldybės biudžeto užvaldžiusi beveik 800 tūkst. eurų, Aukštaitijos sostinę lenkia iš tolo. Šiais metais Panevėžio arenoje neįvyko nė vienų Lietuvos krepšinio įvairaus amžiaus žaidėjų rinktinių rungtynių.
„Kol galiojo sutartis, Panevėžyje vyko daug varžybų. Federacijos atstovų nuomone, panevėžiečiai užmigo ant laurų, jei mano, kad rungtynes jiems ir toliau veš. Vertinant iš finansinės pusės, ši sutartis nebuvo patraukli federacijai. Todėl prieš jai pasibaigiant federacija pradėjo ieškoti kitų galimybių Šiauliuose, Kėdainiuose, Alytuje, Utenoje“, – po susitikimo su LKF atstovais teigė Panevėžio vicemeras Aleksas Varna.
Anot jo, Panevėžiui esą koja kiša ir milžiniška arenų, išsidėsčiusių kas keliasdešimt kilometrų, konkurencija.
Atpildas už skandalą
Nors tiesiai nėra įvardijama, kad esminė kliūtis Panevėžyje stebėti krepšinio milžinų kovas veikiausiai yra ketvirtus metus besitęsianti korupcijos byla dėl Savivaldybės LKF sumokėtų 2,7 mln. Lt, akivaizdu, kad federacijai šis sandėris kainavo brangiai. Krepšinio populiarinimo vardu pridengtą finansinę aferą įžvelgę prokurorai įtarimus yra pareiškę net keturiems LKF atstovams ir pačiai federacijai kaip juridiniam asmeniui bei buvusiam Panevėžio merui, jo patarėjui ir dar dviem Panevėžio valdininkams. Jie visi dabar įtariami vienaip ar kitaip prisidėję prie to, kad Panevėžio biudžeto pinigai per LKF galėjo nukeliauti į privačią kišenę – viešbučio „Romantic“ rekonstrukcijai.
T. Inčikas neslepia, kad Panevėžio arenai darosi sunku įveikti Lietuvoje kas keliasdešimt kilometrų pridygusių arenų konkurenciją.
„Prasidėjus toms problemoms dėl viešbučio paskutiniais metais ir Savivaldybės vadovų noro kalbėtis su federacija nebebuvo. Kai viskas į vieną susidėjo, tokį rezultatą ir turime“, – „Sekundei“ teigė A. Varna.
Pasak vicemero, su federacija bus bandoma tartis dėl jos Panevėžyje organizuojamų varžybų kitąmet. Ką krepšinio vadams dabar pasiūlys Savivaldybė, esą dar svarstoma. A. Varna patikina, jog šįkart apie finansinį atlygį už krepšinio populiarinimą nė nekalbama.
„Federaciją domina Panevėžio sporto gimnazijos galimybės, jaunų, talentingų būsimų krepšininkų paieška ir ugdymas“, – aiškino mero pavaduotojas.
Krepšininkus atbaido trekas
Viena iš priežasčių, kodėl krepšininkai aplenkia Panevėžio areną, LKF atstovai įvardija jos pasididžiavimą – treką. Esą trekas atskiria krepšinio aikštelę nuo žiūrovų ir apsunkina varžybų žiūrėjimą.
Panevėžio arenos vadovas Tomas Inčikas kategoriškai nesutinka, kad krepšininkams trekas būtų kliūtis rungtyniauti. Jis tikina iš LKF neišgirdęs nė vienos argumentuotos priežasties, dėl ko Panevėžio arena krepšiniui nepatraukli.
„Federacijos atstovų nuomone, trekas sukuria nejaukumą. Aš, kaip arenos vadovas ir krepšinio aistruolis, nepriimu šito argumento. O daugiau motyvų, kodėl arena netinkama, neišgirdau, ir jų negali būti“, – tvirtina T. Inčikas.
Anot jo, universali Panevėžio arena atitinka aukščiausius europinius standartus, krepšinio aikštelė įrengta pritaikius šiuolaikines technologijas. Kalbos, kad arena netinkama krepšinio varžyboms, pasak T. Inčiko, laužtos iš piršto. Juolab kad per penkerius metus, kol truko federacijos ir Savivaldybės sutartis, arenos direktorius tikina iš LKF girdėjęs tik gerus atsiliepimus.
Pralaimi konkurencinę kovą
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės rungtynės – vienintelė galimybė Panevėžio arenai surinkti pilnas tribūnas žiūrovų. Daugiau nė vienas joje vykstantis renginys nesulaukia tokio populiarumo.
Panevėžio arenoje stebėti krepšinio rungtynių gali tilpti per 5000 žiūrovų. 2011-aisiais į Panevėžyje vykusias Europos vyrų krepšinio čempionato atrankos varžybas susirinkdavo beveik 6000 krepšinio sirgalių. Tačiau į „menkesnio kalibro“ paskutinį kartą prieš metus LKF surengtas Lietuvos ir Gruzijos rungtynes parduota kur kas mažiau – apie 4000 bilietų.
„Natūralu, kad visada norisi daugiau žiūrovų, bet jų gausą lemia įvairūs dalykai. Gruzija, aišku, nėra pats idealiausias varžovas populiarumo prasme“, – sumenkusias žiūrovų gretas aiškina T. Inčikas.
Jis sako netikintis, kad federacija kelius į Panevėžį pamiršo dėl per menko panevėžiečių domėjimosi krepšiniu. LKF neaplenkia Kėdainių, nors jų arena už Panevėžio mažesnė. Šiaulių ir Alytaus arenos talpina tiek pat žiūrovų, kaip ir Aukštaitijos sostinės.
„Tiesiog yra konkretus varžybų kiekis ir didelė arenų konkurencija. Ji didžiausia Europoje. Tiek ir tokio lygio arenų kaip Lietuvoje nė vienoje šalyje nėra“, – sako T. Inčikas.
Anot jo, Savivaldybė ir arenos valdytojai darė visus žingsnius, kad penkerius metus galiojusi sutartis tęstųsi ir 2015 m., bet federacija pasirinko kitus miestus.
Kodėl konkurencinėje kovoje dėl krepšinio Panevėžys pralaimi, T. Inčikas priežasčių neįvardija.
„Panevėžio arena niekada nekainuos brangiau nei Šiaulių ar Klaipėdos, nekalbant apie Vilniaus ar Kauno. Arena tikrai nėra per brangi, o daugiau kiekvienas savo reikalus skaičiuoja“, – teigia T. Inčikas.
LKF pozicija ignoruoti Aukštaitijos sostinę gana skausminga žiūrovų gausa renginiuose negalinčiai pasigirti Panevėžio arenai. Mokesčių mokėtojams kainavusi apie 800 tūkst. Eur federacijos ir Savivaldybės sutartis arenai penkerius metus užtikrino žiūrovų srautus. Kol galiojo sutartis, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė Panevėžyje per metus sužaisdavo bent vienerias dvejas varžybas, dar kelias – moterų rinktinė, vykdavo jaunimo turnyrai.
Panevėžys nešė nuostolius
Kodėl penkerius metus krepšiniu lepintas Panevėžys išsviestas į užribį, LKF atstovų paaiškinimo nepavyko gauti. Po susitikimo su miesto vadovais federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Špokas į telefono skambučius neatsiliepė.
Anksčiau LKF yra išsakiusi poziciją, kad Panevėžio arena jai tiesiog per brangi.
„Netenkino finansinės sąlygos. Pernai Panevėžyje Lietuvos vyrų rinktinės kontrolinės rungtynės mums buvo nuostolingos. Šįmet nebenorėjome patirti nuostolių“, – „Sekundei“ yra teigęs federacijos atstovas spaudai Rytis Sabas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ





