Kalėjimų departamento užmojį už grotų vaikučius auginančias nuteistąsias perkelti į jaukų namą Rožyno mikrorajone grasina sustabdyti tokios kaimynystės išgąsdinti gyventojai. Seniūnaitės Romos Šerplienės teigimu, dėl projekto stabdymo parengtas raštas jį finansuojančiam Norvegijos fondui ir net svarstoma kreiptis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo.
Dėl savo pačių ir vaikų saugumo išsigandusius Rožyno gyventojus stebina, kad kalinėms perkamas namas itin tankiai apgyvendintame mikrorajone. U. Mikaliūno nuotr. Sukilo. Kalėjimų departamento nusižiūrėtame name numatyta apgyvendinti iki penkių nuteistųjų su vaikais iki ketverių metų.
Kalėjimų departamentas namą nuteistosioms jau išrinkęs, tačiau pirkimo–pardavimo sutartis dar nėra pasirašyta. Departamento atstovo, šio projekto vadovo Renato Juntoneno teigimu, Centrinė projektų valdymo agentūra jau baigė viešųjų pirkimų procedūros patikrinimą ir pastabų neturėjo. Dabar laukiama jos oficialaus pritarimo.
„Būtų gražu, jei bent keli vaikučiai sutiktų Kalėdas su mamomis labai švariame, jaukiame šiltame name prie eglutės“, – tikisi R. Juntonenas.
Baiminasi dėl vaikų
Kol už namą pinigai nesumokėti, Kalėjimų departamentas neįvardija nei jo kainos, nei adreso. „Sekundės“ žiniomis, nuteistosioms perkamas galbūt Pelkių g. 71A esantis namas.
Jo kaimynystėje įsikūrę žmonės sunerimę dėl savo vaikų saugumo. Nenorintis pavardės viešinti mažamečių vaikų tėvas mano, kad esant tokiai kaimynystei vaikai neišvengiamai matys kalėjimo gyvenimą. Jį stebina, kad tokiam projektui pasirinktas itin tankiai apgyvendintas mikrorajonas.
„Nesuprantame, kodėl ir už ką mūsų nepilnamečiai vaikai turės matyti atvykstančius ir išvykstančius pareigūnus, už įvairius nusikaltimus įkalintus asmenis ir neišvengiamai su jais bendrauti?“ – piktinasi vyras.
Gyventojams kelia nerimą ir tai, kad greta įkurdinus nuteistąsias gali kristi aplinkinių namų vertė.
Į Panevėžį atvykusiam R. Juntonenui teko aiškintis Rožyno gyventojams dėl be jų sutikimo Pelkių g. perkamo namo Pataisos namuose bausmę už įvairius nusikaltimus atliekančioms moterims su vaikais.
Žmones papiktino, kad Kalėjimų departamentas slepią informaciją apie nuteistosioms perkamą namą. Kad kalinės su vaikais gali būti perkraustytos į vieną iš Pelkių g. namų, gyventojai sužinojo tik iš žiniasklaidos.
„Apie projekto vykdymą Rožyne oficialiai nebuvome informuoti, kalinėms numatyta vieta laikoma didžiausioje paslaptyje. Niekas mūsų nuomonės neklausia, neatsižvelgia į mūsų privatumą ir teises. Kaip bus užtikrinta, kad į kiemą išleisti mano mažamečiai vaikai bus saugūs, kad nešlitinės aplinkui įtartini asmenys, bandantys nuteistosioms perduoti kvaišalų?“ – sunerimęs Pelkių g. gyventojas.
Ginklų nesudeda
Rožyno seniūnaitijos iniciatyva surengtas Kalėjimų departamento, Panevėžio pataisos namų vadovų ir gyventojų susitikimas, užuot nuraminęs aistras, tapo akstinu imtis tolesnių žingsnių prieš kalinių kaimynystę.
Seniūnaitės Romos Šerplienės teigimu, gyventojai iš pareigūnų neišgirdo nieko konkretaus, kaip bus užtikrintas jų saugumas. Kalėjimo departamentui neinant į kompromisą ir neieškant nuteistosioms ramesnės, atokesnės vietos gyventojai rankų nesudės.
„Jau surašytas kreipimasis į Norvegijoje projektą koordinuojančius asmenis. Tikiu, kad jie turės klausimų Lietuvos kalėjimų departamentui, nes negalima tokių projektų įgyvendinti kuriant priešpriešą su bendruomene. Žmonės baiminasi dėl savo, vaikų ir materialinio turto saugumo, dėl galimo kvaišalų platinimo“, – teigia R. Šerplienė.
Anot seniūnaitės, svarstoma netgi kreiptis į teismą dėl projekto sustabdymo – laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Tokiu atveju namo pirkimas įstrigtų.
Po namo – ir žaidimų aikštelė
Projekto vadovas R. Juntonenas tikina, esą priešiškai nusiteikę vos keli asmenys, bet ne visa bendruomenė. Pasak jo, tarp Rožyno gyventojų yra ir neprieštaraujančių nuteistųjų kaimynystei.
Kilus ažiotažui Kalėjimų departamentas dabar žada nebe vieną susitikimą su bendruomene. Pirmąjį susitikimą su gyventojais R. Juntonenas pavadino aštroku, anot jo, antrasis bus švelnesnis, o trečiajame tikisi rasti kompromisą.
„Labai daug ažiotažo kilo dėl to, kad kažkas bando sukelti bangas ir neteisingai įvardija, jog Rožyne iškils kalėjimas. Tai netiesa. Ten nebus jokių spygliuotų tvorų, apsaugos bokštelių, moterys su vaikais gyvens normalų, civilizuotą gyvenimą“, – tvirtina projekto vadovas.
Nors nuteistosios name gyvens prižiūrimos pareigūnų, į miestą išeiti negalės kada panorėjusios ir be prižiūrėtojo palydos, R. Juntonenas nesutinka tokio būsto vadinti įkalinimo įstaiga.
„Bandysime įtikinti, kad būsime naudingi bendruomenei. Projektas nesibaigs namo nupirkimu. Mūsų vizija – dirbti ir toliau, ieškoti rėmėjų įrengti rajone bendrą vaikų žaidimų aikštelę. Jei sugebėsime ne už įkalinimo įstaigos vartų, o namų aplinkoje sustiprinti mamos meilę vaikui, jis užaugs kitoks“, – į besipriešinančius gyventojus apeliuoja R. Juntonenas.
Šašlykų kieme nekeps
Kalėjimų departamento atstovų tikinimu, numatyta nemažai saugiklių, kad nuteistųjų kaimynai jaustųsi ramūs. Name nakčiai su nuteistosiomis pasiliks vienas pareigūnas, dieną saugumą užtikrins du trys. Jie atliks ne tik prižiūrėtojų, bet ir socialinių darbuotojų funkciją. Nors namo nejuos spygliuota tvora, tačiau bendro naudojimo patalpos bus stebimos vaizdo kameromis, languose įrengta signalizacija. Dėl vaizdo kamerų įrengimo kieme būtų tariamasi su kaimynais.
Panevėžio pataisos namų direktoriaus Edvardo Norvaišo teigimu, nors moterims bus sukurta namų aplinka, tačiau nuteistosios turės nemažai apribojimų.
„Jos net šašlykų kieme negalės išsikepti ar iškylos ant pievelės surengti, kad nekeltų kaimynams kokio nors nepatogumo. Ten tikrai vyraus tvarka, jokios muzikos, jokio triukšmo, jokių įtartinų asmenų. Tai bus labai rami kaimynystė, nevyks nieko, kas galėtų erzinti kaimynus“, – tikina E. Norvaišas.
Namas bus pritaikytas gyventi iki penkių nuteistųjų su vaikais. Kiekvienai jų su atžalomis bus skirta po atskirą kambarį, vaikams įrengtas bendras žaidimų kambarys.
Moteris buityje reikalingomis priemonėmis, maistu aprūpins Pataisos namai.
Tačiau esant būtinybei joms bus leidžiama išvykti apsipirkti į miestą. Tiesa, tik lydint prižiūrėtojui.
„Svarbiausias saugiklis, jog ten apsigyvensiančios pačios moterys bus suinteresuotos, kad būtų ramu ir nesišlaistytų aplink įtartini asmenys. Tikrai jos nenorės rizikuoti iš tokios aplinkos sugrįžti į Pataisos namus“, – įsitikinęs R. Juntonenas.
Ažiotažas Rožyne
Šiuo metu Panevėžio įkalinimo įstaigoje iš 247-ių bausmę atliekančių moterų tik septynios augina vaikučius iki trejų metų. Manoma iš pradžių į namą Pelkių g. perkelti tik dvi. Pareigūnai teigia atidžiai stebintys nuteistąsias. Kurios taps naujakurėmis, spręs atrankos komisija. Ji įvertins psichologų išvadas, nuteistųjų motyvaciją. Pasak R. Juntoneno, į atranką planuojama pakviesti ir prieš tokią kaimynystę sukilusios bendruomenės atstovus.
„Pasigimdyti vaiką dar nereiškia patekti į tą namą. Geriau ten apgyvendinti vieną ar dvi, bet to vertas ir atitinkančias visus saugumo kriterijus“, – tvirtina projekto vadovas.
Paskelbęs Panevėžyje perkantis namą nuteistosioms Kalėjimų departamentas sulaukė 12-os pasiūlymų, iš jų net 8-i – Rožyno mikrorajone. Viena iš sąlygų namui – ne didesnis nei penkių kilometrų atstumas nuo miesto centro.
„Kokia gali būti žmonių integracija apgyvendinus vienkiemy? Praėjo tie laikai, kai nuteistuosius veždavo kuo toliau. Mes kaip tik norime klaidą padariusias moteris sugrąžinti į visuomenę, parodyti, kad jos gali gyventi tarp mūsų“, – pabrėžė R. Juntonenas.
Kalėjimų departamento atstovas sako negalintis nesistebėti dėl kelių moterų su vaikais, dargi stebimų pareigūnų, keliamo ažiotažo, kai laisvėje vaikšto šimtai lygtinę bausmę atliekančių asmenų. Vien Panevėžyje šiuo metu tokių yra apie 270, o iš jų Rožyno kvartale gyvena apie 60.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Petras Narkevičius, Seimo narys
Į mane kreipėsi Rožyno bendruomenės žmonės, nesuprasdami, kokį slaptą projektą jų mikrorajone vykdo Kalėjimų departamentas. Apie Pelkių g. galbūt perkamą namą penkioms Panevėžio pataisos namų nuteistosioms su vaikučiais gyventojai sužinojo tik iš žiniasklaidos. Man pradėjus domėtis situacija, apstulbino Kalėjimų departamento atstovų pareiškimas, kad prie šio projekto dirbama jau porą metų. Šitiek laiko, o žmonės apie jį sužino atsitiktinai!
Rožyno bendruomenės iniciatyva įvykusiame susitikime su Kalėjimo departamento atstovais gyventojai buvo raminami, esą bus užtikrintas jų saugumas. Tačiau į žmonių klausimą, kodėl toks svarbus žingsnis nebuvo su jais derintas, projekto vadovas atsakė labai keistai: ar perkant namą reikia kaimynų atsiklausti dėl jo pirkimo? Toks Kalėjimų departamento elgesys parodo, kaip negalima dirbti su bendruomenėmis, nes be susitarimo su jomis negalimi jokie projektai. Todėl aš visuomet palaikysiu bendruomenę, tuo labiau kad esu šios bendruomenės narys.
Gyventojų nuomonės ignoruoti negalima, ypač vykdant tokį svarbų, Norvegijos fondų remiamą projektą. Jį reikėjo pradėti nuo darbo su bendruomene ir tik gavus jos sutikimą skelbti namo nuteistosioms viešuosius pirkimus. Žmonėms svarbu žinoti, kaip bus vykdoma nuteistųjų priežiūra, kodėl pasirinktas būtent šis namas, kodėl nebuvo galima projekto įgyvendinti kitoje, atokesnėje nuo gyvenamųjų namų, vietoje. Atsakymų negavę žmonės nesijaučia saugiai ir jų nuogąstavimai yra logiški bei teisingi.
Negalima įgyvendinti projekto stojant prieš bendruomenę ir taip, užuot nuteistąsias integravus į visuomenę, tik dar labiau sukiršinant su ja.
Kalėjimų departamentas prašomas tą klausimą atidėti.
Idėja integruoti nuteistąsias į visuomenę ir sudaryti sąlygas jų vaikučiams augti kartu su mamomis yra labai puiki. Tačiau apie tai reikėtų galvoti kur kas plačiau – kaip integruoti į visuomenę visus nuteistuosius už nesunkius nusikaltimus, užuot pirkus vieną namą penkioms bausmę atliekančioms moterims.
