Kilus skandalui dėl Panevėžio savivaldybės administracijos sprendimo cenzūruoti ir filtruoti žiniasklaidai pateikiamą informaciją, jos vadovas Tomas Jukna puolė gelbėti pašlijusį įvaizdį.
Kilus skandalui dėl sprendimo cenzūruoti žiniasklaidai pateikiamą informaciją, judėjimo „Kartu“, viešai deklaravusio atvirumo visuomenei, tarpusavio pasitikėjimo principus, atstovas T. Jukna neišdrįso pripažinti perlenkęs lazdą. U.Mikaliūno nuotr.
Po to, kai „Sekundėje“ pasirodė straipsnis „Valdžia griebėsi cenzūros“, administracijos direktorius išplatino pranešimą, kuriame teigia, jog viešojoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl darbuotojų bendravimo su žiniasklaida nėra tiksli. Esą jis niekada nei raštu, nei žodžiu nedraudė bendrauti su žurnalistais, tik skyrių vedėjų prašė, kad su žiniasklaida bendrautų kompetentingiausi specialistai ir pateiktų tik tikslią informaciją.
Toks T. Juknos pareiškimas nustebino žiniasklaidos atstovus, matyt, ir jo pavaldinius. Ir vieni, ir kiti mokslų daktaro laipsnį turinčio administracijos direktoriaus draudimą jiems tiesiogiai bendrauti su žurnalistais išgirdo būtent taip – nuo šiol bendravimas vyks per tarpininkus, t. y. Ryšių su visuomene skyrių.
Dienraščio „Sekundė“ ir savaitraščio „Panevėžio balsas“ žurnalistai įsitikino, kad T. Juknos pavaldiniai skrupulingai vykdo jo nurodymą nepraverti burnos, kol nebus duotas leidimas.
Straipsnį apie smogo keliamą pavojų gyventojų sveikatai rengusi „Sekundės“ žurnalistė, paskambinusi į miesto Ekologijos skyrių, kurio kompetentingi specialistai visuomet operatyviai suteikdavo reikalingą informaciją, išgirdo, kad be Ryšių su visuomene skyriaus leidimo jie negali bendrauti su žiniasklaida.
Po poros dienų, rengdami straipsnį apie savivaldybių pasirengimą priimti pabėgėlius, iš karto kreipėmės į Savivaldybės viešųjų ryšių specialistes. Pastarosios pažadėjo išsiaiškinti, kas galėtų suteikti dominamą informaciją, ir suderinti pokalbio laiką.
Paprašėme ryte, o atsakymą, kad kalbėti gali Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka, gavome 14 valandą.
„Tačiau vedėjas dabar išėjęs į posėdį ir nežinia, kada galės kalbėti. Atsiųskite klausimus raštu“, – pasiūlė Ryšių su visuomene skyriaus darbuotoja.
Nusiuntėme. Kol laukėme atsakymų, prisiskambinome ir vedėjui. Buvo jau darbo pabaiga.
„Sekundė“ rengė ir straipsnį apie paramą užsienyje mirusių lietuvių palaikams pervežti į gimtinę. Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė, kurios kompetencija niekada nekėlė abejonių, sutriko. Ji pasitarė su skyriaus vedėju, ar gali teikti informaciją žurnalistams.
„Kreipkitės į Ryšių su visuomene skyrių“, – netrukus išgirdome.
Klausimus nusiuntėme 14 val., atsakymus gavome likus 4 minutėms iki 17 val. Perskaičius atsakymą kilo daugiau klausimų, norėjome išsamiau informuoti skaitytojus. Deja, specialistės tiesiogiai paklausti negalėjome, Savivaldybės darbo laikas buvo pasibaigęs.
Atsiuntė įsakymus
Žurnalistei, rengusiai straipsnį apie tai, kaip Savivaldybė reaguos į Vyriausybės atstovės Rasos Šošič teikimą Tarybai dėl Miesto tvarkymo ir švaros taisyklių kai kurių punktų pakeitimo, Savivaldybė pateikė akibrokštą.
Ryte pasiskambinusi geriausiai miesto tvarkymo ypatumus išmanantiems Miesto ūkio skyriaus specialistams, žurnalistė išgirdo atsiprašymą ir siūlymą kreiptis į Ryšių su visuomene skyrių arba administracijos direktoriaus pavaduotoją Ramūną Vyžintą.
Gyvas pokalbis su valdininku visada geriau, nei sausi atsakymai. Tačiau nei prieš pietus, nei po pietų susisiekti su R. Vyžintu nepavyko.
Viešųjų ryšių specialistės paaiškino, kad pavaduotojas posėdžiauja, ir pasiūlė atsiųsti klausimus raštu.
Kelios minutės po 17 valandos į elektroninį paštą atskriejo Savivaldybės laiškas. Tik jame ne atsakymai į klausimus, o buvusios administracijos direktorės įsakymas dėl mechanizuotai valomų teritorijų bei valomų gatvių sąrašas. Esą iš daugybės punktų išsirinkite labiausiai patinkamus. Tačiau akivaizdu, kad be specialistų paaiškinimų tų punktų esmės nesuprastų ir patys Savivaldybės vadovai.
Darbuotojų kompetencija kelia abejonių
Daugiau kaip prieš savaitę kalbėdamas su „Sekunde“ apie į viešumą patenkančios informacijos ribojimą, T. Jukna buvo tiesmukas.
„Yra temų, apie kurias neleisiu kalbėti, pavyzdžiui, jei klausimas, kuriuo domimasi, dar tik sprendžiamas“, – valdininkas aiškiai pasakė, kad visuomenė neturi žinoti, kas vyksta Savivaldybės kabinetuose.
Bendravimas per viešųjų ryšių specialistus nėra naujiena ir iš esmės tai nėra blogai. Daugelyje institucijų jie padeda žurnalistams greičiau gauti dominančią informaciją – nukreipia pas reikalingus specialistu, patys stengiasi operatyviai surinkti ir pateikti faktus.
Tačiau Panevėžio savivaldybė su žiniasklaida žaidė sugedusį telefoną, taip apsunkindama jos darbą informuoti visuomenę. Tad pagrįstai kyla abejonių, ar Ryšių su visuomene skyriuje dirba kompetentingi, patirties su žiniasklaida turintys specialistai?
Sulaukė reakcijos
Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovui Dainiui Radzevičiui, sužinojusiam apie Panevėžio valdžios bendravimo su visuomenės informavimo priemonėmis ypatumus, susidarė įspūdis, kad Savivaldybės administracija nepasitiki savo darbuotojais ir bijo, kad bus atskleisti dalykai, galbūt vykstantys ne visai taip, kaip turėtų.
Atsitiktinumas ar ne, tačiau T. Jukna susirūpino keisti nusistovėjusias bendravimo su žiniasklaida tradicijas po to, kai „Sekundė“ visuomenę informavo apie valdančiųjų „cementukes“ užmiestyje. O kai išspausdino straipsnį „Revoliucijos planą braižo pogrindyje“, kuriuo atskleidė slaptus miesto valdžios planus atleisti dalį darbuotojų, administracijos direktorius pratrūko. Jau po poros dienų Savivaldybės darbuotojai žurnalistus pradėjo siųsti į Ryšių su visuomenę skyrių.
Kilus pasipiktinimui judėjimo „Kartu“, viešai deklaravusio atvirumo visuomenei, tarpusavio pasitikėjimo principus, atstovas T. Jukna neišdrįso pripažinti perlenkęs lazdą.
Taryboje dirbančių politinių partijų: socialdemokratų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Liberalų sąjūdžio atstovai, nepartinis Gintaras Šileikis, reaguodami į „Sekundės“ straipsnius apie informacijos žiniasklaidai ribojimą ir suprasdami politinių dividendų svarbą, pareiškė, kad visuomenės neturi pasiekti tik ta informacija, kuri naudinga miesto valdžiai.
Inga SMALSKIENĖ
