Panevėžio bažnyčias ir su jomis susijusias religines organizacijas iš biudžeto parėmusi per 140 tūkst. Eur ir kelis tūkstančius padalijusi gyventojų bendruomenėms, Savivaldybė jas įstūmė į kampą. Suplanavusios paramą išleisti remontui, vaizdo kameroms šventoriuje įrengti, garso aparatūrai vienuolynui pirkti, kanceliarinėms išlaidoms dengti ir kitiems reikalams dabar bendruomenės baiminasi likti prie suskilusios geldos.
Savivaldybės paskirstytos paramos laukiančios bendruomenės tik pasirašiusias sutartį sužinojo, kad pinigai joms gali išskristi kaip lapai vėjyje. U. Mikaliūno nuotr.
Nemenką sumą paskirsčiusi Savivaldybės taryba bendruomenėms iškrėtė kiaulystę – parengė vadinamąją kompensavimo sutartį. Ją pasirašę bendruomenių atstovai suprato, kad privalės Savivaldybei atsiskaityti už kiekvieną išleistą centą. Tačiau viską pakeitė jau pasirašius sutartį Savivaldybės specialisto bendruomenėms brūkštelėtas vieno sakinio elektroninis laiškas – paaiškinimas, kad pinigus gaus tik pateikusios sąskaitas ir apmokėjimo dokumentus. Kitaip tariant, Savivaldybė kompensuos tai, už ką bendruomenės bus pačios sumokėjusios.
Daugeliui jų tokia tvarka atėmė amą. Mat paramos prašiusiųjų sąskaitose švilpauja vėjai. Pasiskolinti pinigų tam, kad turėtų už ką sumokėti už planuotus remontus ir pirkinius, jos irgi bijo. Mat Tarybos patvirtintoje tvarkoje aiškiai parašyta, kad Savivaldybės parama negali būti panaudojama skoloms padengti.
Savivaldybės administracija, pripažinusi, kad sutartis dviprasmiška, pastarosiomis dienomis atlieka konsultantų darbą – išsigandusioms bendruomenėms aiškina, kaip apeiti nelogiškas joms iškeltas sąlygas.
Dviprasmiškumai stulbina
„Tai yra teisinis nihilizmas“, – nustebęs Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys. Šios parapijos bendruomenei miesto Taryba skyrė 20 tūkst. Eur. Už šiuos pinigus numatyta suremontuoti dėl prastos būklės nenaudojamą parapijos namų skliautinį rūsį. Klebonas sumanęs jame įrengti jaunimo traukos centrą netgi su kino sale. Remonto darbai jau pradėti – atkasti ir tvirtinami pamatai, nes per juos į rūsį pliaupdavo vanduo.
R. Zdanys nėra tikras, ar jo idėją pavyks įgyvendinti. Mat atliekamų 20 tūkst. Eur bažnyčia neturi, kad galėtų pati statybininkams sumokėti už darbus, o jau tada laukti Savivaldybės kompensacijos.
„Dešimt tūkstančių eurų esu atidėjęs šildymo sezonui, galėčiau surizikuoti ir juos atiduoti už dalį darbų. Bet jei po savaitės ar dviejų atsiųs laišką, kad nebeduos pinigų?“ – nepatiklus dvasininkas.
R. Zdanys sutiktų skolintis, bet nuo tokio žingsnio jį stabdo perspėjimas, kad Savivaldybė skolų nedengs.
Sutartis, anot dvasininko, pilna nesuprantamų prieštaravimų. Paskelbusi, kad pinigus perves tik gavusi apmokėjimo dokumentus, Savivaldybė įrašė ir punktą, jog nepanaudotus iki gruodžio 31-osios pinigus privaloma grąžinti.
„Mes įpareigoti grąžinti nepanaudotus pinigus, bet neturime ko panaudoti, nes tų pinigų negauname. Gerbiu Savivaldybę ir tikrai dėkingas už galimybę gauti paramą, bet kam taip juokauti?“ – valdininkų gudrūs ėjimai mįslė dvasininkui.
Anot jo, problemų kilo ir kitoms miesto bažnyčioms. Didžiausios, 47 tūkst. Eur, paramos Sielovados centrui remontuoti sulaukusi Panevėžio vyskupijos kurija rami. Jai apyvartinių lėšų pakanka sumokėti rangovams.
Savivaldybės parengtą prieštaravimų pilną sutartį R. Zdanys įvertino kaip teisinį nihilizmą.
Pakeista melodija griauna planus
Kristaus Karaliaus katedrai iš miesto biudžeto teko 15 tūkst. Eur lauko tualetui sutvarkyti ir vaizdo kameroms bažnyčioje bei šventoriuje įrengti.
„Savivaldybės pakeista melodija apsunkino mūsų planus. Kol sutartys nebuvo pasirašytos, galėjo nors ir penkis kartus keisti sąlygas. Jei bendruomenės būtų žinojusios, kad bus mokama tik atlikus darbus, gal būtų teikusios kitokius projektus“, – sako katedros klebonas Eugenijus Troickis.
Anot jo, jei paramos būtų prašyta „pravalgymui“, jau būtų galvojama, ar verta tiek vargti. Dabar dvasininkas nusiteikęs verstis per galvą ir surinkti reikalingą sumą.
„Kai yra tokia parama, norisi ją panaudoti. Juk pinigai skirti ilgalaikiam turtui“, – suktis iš padėties galvoja E. Troickis.
Klebonas planuoja prašyti Savivaldybės pervesti bent avansą, kad galėtų sumokėti rangovams.
„Jei jie brūkštelėjo laiškutį, kad keičia sąlygas, tai gal užteks ir mums parašyti, kad skirtų avansą? Prašysiu, bet abejoju, ar nesakys: duokit sąskaitą, įrodančią mokėjimą“ – svarsto E. Troickis.
Remontui gresia nuplaukti
Patalpų remontui 10 tūkst. Eur iš Savivaldybės laukianti nevyriausybinė organizacija „Caritas“ irgi guodžiasi neturinti atliekamų pinigų. Jo vadovės Gražinos Kacevičienės teigimu, „Caritas“ iš rėmėjų lėšų prašo tik veiklai vykdyti: Vaikų dienos centrui, darbui su šeimomis, vienišiems seniems žmonėms lankyti, paremti buvusius kalinius, pagelbėti prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukoms, neįgaliesiems.
Pasak G. Kacevičienės, sovietmečiu buvusioje šaudykloje Upytės g. prieš 25-erius metus įkurto „Carito“ patalpos du dešimtmečius neremontuotos. Kaip pasinaudoti Savivaldybės pažadėtais pinigais, vadovė dar suka galvą.
„Ieškome išeičių ir stebimės, kodėl atsirado būtent tokia tvarka. Paprastai pinigai pervedami projektui vykdyti. Liko vos porą mėnesių jiems panaudoti, o dar tokių kliūčių iškilo“, – nerimauja G. Kacevičienė.
Moko gudrybių
Viena ranka pinigus atkišusios, o kita juos atimančios Savivaldybės administracijos vadovas Tomas Jukna pripažįsta, kad bendruomenėms duota pasirašyti sutartis – netobula ir tikrai dviprasmiška. Direktorius teisinasi, kad paramos vietos bendruomenėms ir religinėms organizacijoms tvarka ir sutartis parengtos dar praėjusios kadencijos Tarybos. Kaltę pirmtakams verčiantys dabartiniai valdantieji klaidų vis dėlto nepuolė taisyti.
„Ir taip tas klausimas dėl paramos paskirstymo buvo toks jautrus, plačiai nuskambėjęs. Mes tikrai bijome jį bejudinti, nes gali atsirasti interpretacijų, gal bendruomenėms apskritai pinigų neskirti“, – patvirtino T. Jukna.
Anot jo, sutarties rengėjai motyvavo, kad toks variantas, kai Savivaldybė kompensuoja jau išleistus pinigus, pasirinktas nerimaujant, jog bendruomenės, iš anksto gavusios pinigus, neskubės už juos atsiskaityti, bus sunku išreikalauti finansinių dokumentų.
Dėl painios tvarkos direktoriui dabar tenka būti konsultantu ir dėl dviprasmiškumo sutrikusioms bendruomenėms aiškinti, ką daryti, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus.
„Bandome situaciją spręsti, kad bendruomenėms nesusidarytų didelių problemų. Yra būdas, pavyzdžiui, įnešti į bendruomenės sąskaitą pasiskolinus ar asmeninių lėšų ir, gavus iš Savivaldybės, paskui jas susigrąžinti. Pasistengsim kuo operatyviau pervesti pinigus, bent per dvi tris dienas, ir galės skolą atiduoti“, – moko T. Jukna.
Tokie finansiniai piruetai, direktoriaus teigimu, negali būti traktuojami kaip paramos panaudojimas skoloms atiduoti. Anot jo, tuo punktu norėta pasakyti, kad Savivaldybė neapmokės skolų, besitęsiančių ilgiau nei mėnesį.
„Sutartis surašyta tikriausiai iš dviejų sutarčių ir prie jos specialistams reikėjo ilgiau pasėdėti, kad ji būtų tinkamai sudaryta“, – sutinka T. Jukna.
Jo teigimu, netobulumai praslydo ne tik Savivaldybės specialistams. Sutartį matė ir Tarybos nariai, bet pastabų neturėjo.
„Keista, bet tada niekam nekilo abejonių. Kai rašiausi, man atrodė, kad tokia sutartis logiška ir saugi garantija, jog bendruomenės išleis pinigus tikrai tam, kam prašė. O dabar matau, kad jos susidūrė su problemomis“, – teigia administracijos vadovas.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
