Sovietmečiu niekam nerūpėję vandens telkiniai dabar aukso vertės. Dėl jų pešasi ir miesto, ir kaimo gyventojai. Apribotas priėjimas prie upės sukiršino ir sodininkus. Kodėl sodininkų bendrijos „Merkurijus“ nariai, ne vieną dešimtmetį gyvenę santarvėje, dabar vienas kitą vadina „besarmačiais“?
Susirinkę žmonės karščiavosi – vieni palaikė Jurgaičius, kiti jais piktinosi.
Nemaloni staigmena
Panevėžio rajono Šeškų kaime esanti sodininkų bendrija „Merkurijus“ rudenį ištuštėjo. Čia liko tik nuolatiniai gyventojai, o kiti atvažiuoja trumpam ir vis rečiau. Tačiau visi netruko pastebėti, kad daugiau kaip 30 metų į upę vedęs takelis, ribojęs „Merkurijų“ nuo „Piniavos“ sodininkų bendrijos, rugsėjį tapo savotišku aklagatviu ir juo iki upės jau nebenueisi.
Juo įpratę vaikščioti sodininkai išvydo tvorą su užrašu „Privati valda“. Žmonės netruko išsiaiškinti, kad ją surentė Virginijus ir Vida Jurgaičiai, kurių gyvenamojo namo valdos ribojasi su upės pakrante.
Netoliese jų sodo namą turinti Dalė Pranculienė priblokšta.
„Aš čia sodą turiu jau daugiau kaip 30 metų. Su Jurgaičiais kaimynai esame daugiau kaip 20 metų. Ir aš, ir kiti sodininkai prie upės visada eidavome tuo takeliu. Normaliai sutarėme su Jurgaičiais. Virginijus dar pajuokaudavo nušienaujantis takelį, kad mums patogiau būtų. Nesuprantu, kas jiems pasidarė, kad šitaip elgiasi“, – „Sekundei“ pasakojo D. Pranculienė.
Panevėžietė norėjo pasikalbėti su kaimynais, kodėl jie užtvėrė priėjimą prie upės, tačiau negalėjo patekti į jų valdą – vartai užrakinti, skambučio nėra. D. Pranculienė pradėjo domėtis, gal kitiems bendrijos nariams Jurgaičiai paaiškino tvoros atsiradimo priežastį.
„Viena su jais anksčiau gana artimai bendravusi sodininkė papasakojo, kad Jurgaičiai esą jai prieš nosį pamojavę kažkokiais popieriais ir pareiškę takelį privatizavę. Tačiau kaip galima privatizuoti bendrą priėjimą, kuriuo naudojosi dvidešimt sodo namelių savininkų?“ – stebėjosi D. Pranculienė.
Pasijuto paupio šeimininkais
D. Pranculienės teigimu, jeigu nori patekti prie upės, dabar turi eiti per kieno nors valdas. Beje, Jurgaičiai ne tik užtvėrė takelį, bet ir pasistatė lentelę savo žemėje prie upės, įspėjančią, kad čia privati valda.
Vida Jurgaitienė ir jos vyras Virginijus teigė, kad 20 metų sodininkams geranoriškai leido vaikščioti per savo sklypą, tačiau šiemet jų gera valia ir kantrybė baigėsi.
„Eitume kita puse, tačiau prie upės seną pastatą nusipirkę ir jį rekonstravę į namą naujakuriai pasistatė užkardą, suarė, išpureno žemę“, – vedžiodama žurnalistus po sodininkų bendriją pasakojo moteris.
Pasak jos, užtvėrę prie upės vedantį takelį Jurgaičiai pasijuto paupio šeimininkais: išvalė pakrantę, traktoriumi pagilino upę ties naujai įsirengta maudykla. Laužavietėje prie upės kūreno šakas.
Pasipiktinę sodininkai kreipėsi į Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentą.
Tačiau aplinkosaugininkai jokių pažeidimų nenustatė.
„Sako, reikėjo skambinti, kai jų atvarytas traktorius upės dugną kasė. Negi mes turėjome budėti prie upės?“– tokiu aplinkos apsaugos specialistų atsakymu stebėjosi sodininkų bendrijos „Merkurijus“ senbuvė.
D. Pranculienė kreipėsi pagalbos į Seimo narį Antaną Matulą, nors kai kurie jos sodo kaimynai mojo ranką, sakydami, kad neverta. Esą vis tiek šiais laikais viską valdo pinigai. Tačiau moteris taip nemano.
„Bent jau noriu tikėti, kad nepriklausomoje Lietuvoje visi prieš įstatymus esame lygūs“, – pabrėžė ji.
Seimo narys gautą skundą peradresavo rajono Savivaldybei, ši – Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriui. Vakar žemėtvarkininkai vyko į bendriją aiškintis situacijos. Buvo pakviesti abiejų sodininkų bendrijų pirmininkai ir suinteresuoti nariai.
Sutuoktiniai jaučiasi teisūs
D. Pranculienė sako, kad šiuo takeliu į paupį sodininkai vaikščiojo 30 metų ir tik šį rudenį Jurgaičiai užtvėrė priėjimą. U. Mikaliūno nuotr.
Darganotą penktadienio rytą sodininkų bendrijoje „Merkurijus“ virė aistros. žmonės pasidalijo į dvi stovyklas – vienoje Jurgaičiai ir juos palaikantys, daugiausia kraštinių, prie upės esančių sodų valdų savininkai, kitoje – ne tokiose gerose vietose esančių sodų savininkai, kaltinantys Jurgaičius bendro naudojimo žemės uzurpavimu.
V. Jurgaitienė ir jos vyras rodė brėžinius ir dokumentus, kurie esą patvirtina, kad takelį užtvėrė teisėtai, nes jis visada buvo jų sodo sklype, kuris yra 9 arų, didesnis nei įprasti.
Jie aiškino savo valdos dokumentus susitvarkę dar 1998 metais. Tačiau geranoriškai leido tuo takeliu visiems vaikščioti. Maža to, jų valdoje, prie upės, stovėjo sūpuoklės, krepšinio stovas, ir jais naudojosi visų netoliese įsikūrusių sodininkų vaikai.
V. Jurgaitienė teigė, kad ir toliau būtų leidę takeliu vaikščioti sodininkams, tačiau trūko kantrybė. Maža to, kad per jų valdą upės link vaikščiodavo visokie „baliavotojai“, sodo kaimynai atsisakė prisidėti prie pakrantės tvarkymo.
„Sako, mums nereikia, čia ne mūsų, o sodininkų bendrijos „Piniava“ teritorija. Ir visada taip – kaip nori, taip pasuka kepurę. Kai reikia įsileisti Lėlių vežimo teatrą, tada jau mūsų teritorija, kai tvarkyti – ne mūsų. Beje, Lėlių vežimo teatras pasirodymus rengė mūsų valdoje“, – kalbėjo V. Jurgaitienė. Ji Seimo nariui ir žemėtvarkininkams skundžiančius kaimynus išvadino „besarmačiais“.
Jos vyras piktinosi, kad bendrijos pirmininko Virginijaus Gutpetrio šuo, kai šis su juo traukdavo per sklypą, apšlapindavo medelius. Ir apskritai V. Jurgaičiui būdavo vienas vargas pjauti šunų išmatomis „užminuotą“ žolę.
Sutuoktiniai sakė, kad sodininkams niekas nedraudžia patekti prie upės servitutiniu keliu, tai yra aplink, o ne tiesiai, kaip buvo įpratę.
„Mes pakrantės neprivatizavome, penki metrai nuo upės yra visų“, – aiškino vyras ir žmona. Jie du kartus atstatė savo sudegusį namą ir dabar susikūrė gražią sodybą ant upės kranto.
Sodininkų bendrijos „Merkurijus“ nariai santykius aiškinosi pasitelkę brėžinius.
Negalėtų privažiuoti ugniagesiai
Žemėtvarkininkams su susirinkusiais sodininkais sunkiai sekėsi aiškintis, kam kažkada priklausė į upę vedantis takelis. Juolab kad vienos sodininkų bendrijos dokumentai rodo, jog čia turėjo eiti 4 metro pločio griovys, kitos – kad jokio griovio nėra. Pasak žemėtvarkininkų, anuomet nustatant sodų valdų ribas buvo atsižvelgiama į bendrijų pirmininkų pateiktus duomenis.
„Merkurijaus“ nariai iš karto prisiminė, kad V. Jurgaitis buvo pirmininku, bet neprisiminė, kelintais metais tapo ir kiek laiko vadovavo bendrijai. Jis pats irgi negalėjo tiksliai pasakyti.
Sodininkų bendrijos „Piniava“ pirmininkas jaudinosi, kad šioje sodų pusėje nebeliko jokio privažiavo ugniagesių automobiliams. Pasak jo, kažkada buvo padaryta klaida ir leista privatizuoti žaliąją zoną.
Žemėtvarkininkai neįžvelgia kriminalo
Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėja Vida Balčiūnienė sako, kad jų specialistai dar aiškinsis situaciją, tačiau, sprendžiant iš dokumentų, minėtas takelis niekada nėra buvęs bendras, o jo dalis, kurią atitvėrė Jurgaičiai, yra jų valdoje.
„Tarp bendrijų „Merkurijus“ ir „Piniava“ nėra palikta jokio tarpo. Visa žemė privatizuota vienos ar kitos sodininkų bendrijos narių. Jurgaičiai privatizavę 20 kvadratinių metrų mažesnį plotą, nei galėjo“, – „Sekundei“ teigė vedėja.
V. Balčiūnienė patvirtino, kad tiesiai prie upės nebegalintys eiti „Merkurijaus“ sodininkai gali prie jos patekti keliu, kuris numatytas dokumentuose ir iš tiesų niekur nedingęs.
Žemėtvarkininkų teigimu, nėra tos dienos, kad iš sodininkų bendrijų negautų skundų, prašymų dėl bendro naudojimo žemės, sklypų ribų nustatymo ir panašiai.
„Dabar daug kas sodus nori parduoti, tikslina jų ribas. Tarp naujų kaimynų kyla įvairių nesutarimų“, – paaiškino V. Balčiūnienė.
Inga SMALSKIENĖ
