Kasmet užsienyje miršta ar žūsta ne vienas lietuvis. Jų palaikų pargabenimas artimiesiems tampa tikru galvos skausmu. Tai – ne tik begalė rūpesčių, bet ir brangu, tad ne kiekvienas gali susimokėti. Yra numatyta tvarka, kokiais atvejais ir kam skiriama parama, tačiau ją norima kiek pataisyti.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybės nutarimu reglamentuojamas nuostatas perkelti į Paramos mirties atveju įstatymą. Numatoma, kad ir toliau parama palaikams parvežti būtų teikiama bendrai gyvenantiems žmonėms arba vienam gyvenančiajam, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 306 eurai ir jeigu šie žmonės turėjo išlaidų parvežant į Lietuvą palaikus. Paramos palaikams parvežti dydis būtų lygus faktinėms patirtoms išlaidoms, bet šiuo metu neturi viršyti 2 052 eurų.
Ministerija siūlo nustatyti 12 mėnesių terminą dėl paramos mirties atveju kreipimosi. Šiuo metu įstatymu įtvirtintas 6 mėnesių laikotarpis, per kurį žmonės gali kreiptis dėl laidojimo pašalpos. Be to, siūloma į įstatymą įtraukti naują subjektų grupę – ES valstybės narės piliečius ir jų šeimos narius, kuriems mirus būtų mokama laidojimo pašalpa. Taigi jiems, kaip ir Lietuvos piliečiams, sudaryti sąlygas šią paramą gauti.
Panevėžio miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Ragėnienė sako, kad tai nenauja paramos rūšis. Ji skiriama vadovaujantis 2003 metų Vyriausybės patvirtintomis taisyklėmis, o parama teikiama iš valstybės lėšų. Pasak jos, taisyklėmis reglamentuotas valstybės lėšų panaudojimas buvo kritikuotas, tad ministerijai pavesta tokios paramos teikimą įteisinti įstatymu.
Z. Ragėnienės teigimu, taisyklėse nebuvo nustatytas kreipimosi dėl paramos terminas, o dabar – numatomas. Jos manymu, siūlomų 12 mėnesių turėtų užtekti pateikti reikiamus dokumentus ir prašymą. Be to, įstatymo projekte nepalikta sąlyga, kad parama teikiama tik išsiaiškinus, ar mirusysis buvo apdraustas draudimu, kuris padengtų pargabenimo išlaidas, todėl labai sutrumpėja prašymo nagrinėjimo trukmė.
Miesto Savivaldybė per metus gaudavo iki 10 prašymų skirti tokią paramą. Pernai ji buvo skirta septynis kartus, o šiemet – keturis. Palaikai dažniausiai pargabenami iš Norvegijos ir Anglijos.
Galbūt vertėtų padidinti ribą?
Panevėžio rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė sako, kad mirus Lietuvos piliečiui užsienyje palaikų pargabenimo išlaidos gali būti kompensuojamos jo artimam žmogui – vyrui, žmonai, tėvams ir pan.
Tačiau yra tam tikrų sąlygų. Asmuo turi būti nedraustas arba miręs nedraudiminio įvykio metu. Be to, atsižvelgiama, kokios artimųjų pajamos.
Rajone per metus tokios paramos prireikia keturis penkis kartus. Šiemet kol kas toks atvejis vienas. Jau surinkti dokumentai, kad būtų suteikta parama Lenkijoje mirusio žmogaus palaikams atvežti į Lietuvą. Palaikai dažniausiai pargabenami iš šalių, kuriose gyvena daugiausia lietuvių, – Airijos, Anglijos, Norvegijos, Švedijos. Buvo, kai gabenta iš Ispanijos.
Pasak A. Paškevičienės, būna įvairių atvejų – vieniems užtenka skiriamos paramos, kitiems ne. Tad pasakyti, kokių atvejų daugiausia, sunku. Jei patiriama mažiau išlaidų nei maksimali paramos suma, tai sumokama tiek, kiek turėta išlaidų.
Vedėjos teigimu, buvo atvejų, kai palaikai parvežti iš toli ir paramos nepakako. Kartais būna, kad kelionė netolima, tačiau jei žmogus žuvo, užtrunka procedūros, tai kainuoja brangiau.
„Esame susidūrę su atvejais, kai pajamos buvo tik šiek tiek didesnės ir negalėjome skirti paramos“, – A. Paškevičienė svarsto, kad galbūt vertėtų kiek pakeisti maksimalią artimųjų pajamų ribą.
Jos manymu, metų terminas žmonėms turėtų būti naudingas, nes kartais būna įvairių trukdžių. Pavyzdžiui, rajone buvo atvejis, kai žmogus ilgokai negalėjo iš užsienio gauti mirties liudijimo. Be to, kai žmogaus žūties aplinkybės neaiškios, vyksta tyrimas, o tai užima laiko.
„Gyvenime visko būna. Kas žmogui į naudą, visada pritariame. Pagalba tokiais atvejais būtina – tokie dalykai labai brangiai kainuoja“, – sako A. Paškevičienė.
Daiva SAVICKIENĖ
