- Laikas padarė tai, ko neįveikė Kultūros ministerija. Taip juokauja valstybinio J. Miltinio dramos teatro kolektyvas, pastaruosius penkerius metus desperatiškai siekęs direktoriaus Romualdo Vikšraičio atstatydinimo. Pasibaigus jo kadencijai Kultūros ministerijos skelbtą konkursą laimėjo ypač spalvingos kūrybinės biografijos režisierius, išmaišęs Europą ir Aziją, kūręs ir vadovavęs užsienio šalių teatrams iš Panevėžio kilęs Linas Marijus Zaikauskas.
- Nors R. Vikšraičio vadovavimo metus ženklina teatrą skandalingai išgarsinusi jo ir kolektyvo priešprieša, direktorius ryžosi siekti galimybės dar penkeriems metams pasilikti šiame poste. R. Vikšraičio dalyvavimas konkurse keistas ne tik teatralams, bet ir pastabų dėl savito vadovavimo stiliaus jam ne kartą išsakiusiai Kultūros ministerijai.
- Dėl J. Miltinio dramos teatro vadovo kėdės taip pat varžėsi to paties teatro aktorius Vytautas Kupšys, koncertinės įstaigos „Panevėžio garsas“ vadovė Zita Bareikienė, viešosios įstaigos „Tiesiog teatras“ vadovas Leonas Blėdis, režisierius Algimantas Pociūnas, menotyrininkas Tomas Jašinskas.
Nepatikėjo antrai kadencijai
Kiekvienam pretendentui komisija skyrė pusvalandį pristatyti penkerių metų teatro veiklos programą ir atsakyti į klausimus.
„Atskirai vertinome kandidatų pateiktą programą ir jų komentarus, kaip dirbtų, kiek žino esamą situaciją teatre, kaip spręstų jo problemas. L. M. Zaikauskas pasirodė geriausiai“, – „Sekundei“ teigė komisijos pirmininkė, kultūros viceministrė Patricija Poderytė.
Anot jos, pretendentai į vadovus įvardijo labai aiškias problemas, su kuriomis susidūręs J. Miltinio teatras: užsitęsusi konfliktinė situacija tarp vadovo ir kolektyvo, į gastroles vykstama nepasiruošus, ne visi darbuotojai atlieka savo funkcijas pagal kompetenciją. Anot P. Poderytės, kad valstybiniame Panevėžio teatre atmosfera nėra gera, mato ir Kultūros ministerija.
„Jei R. Vikšraitis būtų dirbęs labai gerai, būtų patvirtintas antrajai kadencijai, kaip, pavyzdžiui, Nacionalinio dramos teatro vadovas Martynas Budraitis“, – teigė viceministrė.
Iš užsienio scenų – namo
J. Miltinio dramos teatro naujasis vadovas L. M. Zaikauskas yra dirbęs įvairiuose Lietuvos ir užsienio teatruose, pastatęs per 80 spektaklių.
Kaip tikino režisierius, sugrįžimą į gimtąjį miestą lėmė ir asmeniniai motyvai, ir pastarųjų metų užsienio politikos aktualijos. Neseniai mirus tėveliui Panevėžyje viena liko 83-ejų metų režisieriaus mama. Keletą metų Rusijoje kūręs L. M. Zaikauskas pripažįsta rugsėjį lagaminus susikrovęs ir dėl ten susiklosčiusios politinės situacijos.
Kultūros ministerija pripažįsta mačiusi sudėtingą situaciją J. Miltinio dramos teatre, todėl jo vadovui R. Vikšraičiui nebepatikėjo dar vienos kadencijos.
Pastaraisiais metais būdamas laisvu menininku L. M. Zaikauskas pastatydavo po šešis spektaklius per metus įvairiausiuose teatruose – ir ne tik Rusijos. Režisierius kūrė Kazachstano, Ukrainos, Rumunijos, Turkijos, Austrijos, Vokietijos teatrų scenose, kasmet po spektaklį pristatė Lenkijos žiūrovams.
Konkurso laimėtojas turi užmojų ir J. Miltinio teatrą išgarsinti užsienyje.
„Labai norėčiau, kad Panevėžio dramos teatras atgautų savo šlovę, kurios būta anksčiau, kad apie jį žinotų ne tik Lietuva, bet ir užsienis“, – „Sekundei“ tvirtino naujasis vadovas.
Viename interviu L. M. Zaikauskas save yra pavadinęs režisieriumi diktatoriumi, kurio valdžia palaikoma ne baime, o pagarba ir meile. Menininkas svarsto, kad teisingiausiai jį, kaip vadovą, apibūdintų tie, kuriems teko su juo dirbti. L. M. Zaikauskas 1992–1999 m. vadovavo Lietuvos rusų dramos teatrui.
„Dar Napoleonas yra pasakęs, kad demokratijos negali būti armijoje ir teatre. Jei nori ką nors padaryti, menininkas turi būti diktatorius, bet – gerąja prasme. J. Miltinis buvo meno diktatorius. Ir mados pasaulyje yra savi diktatoriai, einantys priekyje. Jei zuikis muša būgną, o meškinas šoka, žmogus gali padaryti absoliučiai viską, tik tam būtinos dvi sąlygos: didžiulis noras ir laikas“, – teigė L. M. Zaikauskas.
Grąžins J. Miltinio teatrą
J. Miltinio dramos teatro penkerių metų perspektyvinės kūrybinės veiklos programoje L. Zaikauskas pabrėžia, kad tai turėtų būti teatras, kurio veiklos pagrindas pirmiausia būtų žymūs literatūros kūriniai, žavintis stipriu aktorių kolektyvu, būtų atviras kūrybiniams eksperimentams. Tačiau tuo pačiu metu nepamirštų repertuarinio teatro pareigų.
„Norėsiu grąžinti teatrui vienos iš svarbiausių Lietuvos scenų, kurioje vyksta svarbūs, plačiai aptariami meniniai renginiai, vardą“, – nusiteikęs būsimasis direktorius.
L. M. Zaikauskas teigia išanalizavęs dviejų dešimtmečių teatro repertuarą ir mato ryškų nusigręžimą nuo jo įkūrėjo Juozo Miltinio teatro supratimo, noro nenusileisti iki provincialaus meno supratimo ir meninio skonio lygio.
Anot V. Kupšio, atėjus naujam vadovui gali būti, kad teatre nebeliks ir profesinių sąjungų. I.Žilėnaitės nuotr.
Teatre surengė totalizatorių
Kol Vilniuje Kultūros ministerijoje sprendėsi J. Miltinio teatro ateinančių penkerių metų gyvenimas, jo kolektyvas Panevėžyje ūžė. Panevėžio teatralai originaliai pažymėjo jau nueinančio direktoriaus R. Vikšraičio kadencijos pabaigą.
„Pažemintieji ir nuskriaustieji linksminasi kaip gali“, – ironizavo teatro darbuotojai, surengę linksmą totalizatorių.
Mažiausias statymas už pretendentą į direktoriaus vietą siekė 2 eurus. Totalizatoriuje kandidatų pavardes slėpė šmaikštūs slapyvardžiai, suprantami kolektyvui, bet išlaikantys intrigą nesusijusiesiems su Panevėžio teatru: Makaras, Zaika, Makaronas, Kirminas ir kt.
Totalizatorius sėkmę žadėjo vienodai statymų sulaukusiems L. M. Zaikauskui ir L. Blėdžiui. Vieną pavaldinių balsą užsitikrino ir R. Vikšraitis. Labiausiai Panevėžio teatralai netikėjo Z. Bareikienės sėkme. Surizikavusiųjų už ją pastatyti 2 Eur neatsirado.
Senkantį R. Vikšraičio kadencijos laiką J. Miltinio teatralai skaičiuoja raudonais kryžiais braukydami dienas juokais adventiniu pavadintame kalendoriuje. Su kadenciją baigusiu direktoriumi Panevėžio teatralai atsisveikins lapkričio 11-ąją.
Vienos iš teatre veikiančių trijų profesinių sąjungų lyderis V. Kupšys tikina iš konkurso grįžtantis geros nuotaikos, nors komisijos ir nepavyko palenkti į savo pusę.
„Į konkursą ėjau sukandęs dantis. Tiesiog tai, ką dariau būdamas profesinės sąjungos pirmininku, neturėjau galimybės iki galo įgyvendinti būdamas aktoriumi“, – aiškino V. Kupšys.
Anot menininko, atėjus naujam vadovui gali būti, kad teatre nebeliks ir profesinių sąjungų.
„Jei teatre kuriasi profesinės sąjungos, tikrai ten nėra gerai. Su naujuoju vadovu, tikimės, galima bus bendrauti ne profesinių sąjungų keliais“, – teigia aktorius.
Paskutines dienas J. Miltinio teatro vadovo kėdėje skaičiuojantis R. Vikšraitis po konkurso korespondentei teisinosi vairuojantis, todėl negalintis kalbėti telefonu.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ






