Nuo kitų metų vasario 1 dienos Lietuvoje pradėsianti veikti gėrimų pakuočių užstato sistema leis sumažinti į sąvartynus patenkančių atliekų kiekį, o gyventojus įpratins ne išmesti tarą, bet grąžinti ją perdirbėjams. Už kiekvieną tokią pakuotę žmogus susigrąžins 10 euro centų, kuriuos bus sumokėjęs pirkdamas.
Įmetęs tuščią pakuotę į taromatą žmogus gaus čekį ir parduotuvėje galės susigrąžinti užstatą.
Aplinkos ministerija skelbia, kad toks užstatas bus taikomas visoms vienkartinėms pakuotėms nuo 0,1 litro iki 3 litrų talpos, į kurias bus išpilstyti visi vidaus rinkai tiekiami gėrimai: alus ar jo kokteiliai, sidras, vaisių vynas arba jo kokteiliai ar gėrimai, kiti fermentuoti gėrimai, alkoholiniai kokteiliai, nealkoholiniai gėrimai (gaivieji gėrimai, vanduo, gira), natūralus, šaltinio ar geriamasis vanduo, sultys, nektaras.
Užstatą pirkėjas galės susigrąžinti pristatęs pakuotę į parduotuvę. Išimtys bus taikomos mažoms, iki 300 kvadratinių metrų prekybos plotą turinčioms parduotuvėms (išimtis netaikoma kaimo parduotuvėms), kioskams, prekyvietėms, degalinėms ir viešojo maitinimo įstaigoms.
Grąžinama pakuotė turės būti pažymėta užstato ženklu, brūkšniniu kodu. Ji turės būti tuščia ir nepakitusios formos, kad būtų galima identifikuoti. Dalį tokios taros priims specialūs taromatai. Įmetęs į tokį automatą tuščią pakuotę, žmogus gaus čekį ir jį padavęs parduotuvės kasininkui galės susigrąžinti užstatą.
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ generalinis direktorius Gintaras Varnas sako, kad tokie taromatai stovės maždaug tūkstantyje parduotuvių arba prie jų. Kaimo parduotuvėse atitinkamą tarą priims pardavėjos.
G. Varno teigimu, per metus bus surenkama labai daug pakuočių. Viešosios įstaigos vadovo duomenimis, jų būna apie 600 milijonų. Planuojama, kad įsigaliojus užstato sistemai, per ją bus surenkama apie 85 procentai tokių pakuočių – PET, metalinės ir stiklinės.
Dabar žmonės tokią tarą išmeta į šalia namų esančius antrinių žaliavų konteinerius. Nors teks paėjėti iki parduotuvės, G. Varno manymu, užstato sistema bus patogi.
Pasak jo, apskaičiuota, kad dabar grąžinama apie 85 procentus stiklo butelių. O naujoji sistema bus modernesnė ir patogesnė. Neturėtų kilti bėdų ir dėl taromatų perpildymo – parduotuvės darbuotojas tiesiog pakeis specialų maišą.
Poveikis neaiškus
Naujoji sistema neišvengiamai paveiks dabar atliekas surenkančias įmones. Koks bus poveikis, priklausys nuo jos efektyvumo.
Pasak „Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkės Juditos Vingilytės, kol kas labai sunku pasakyti, koks bus efektas. Dabar daugelis gyventojų PET ir kitą tarą sumeta į rūšiavimo konteinerius, o kitąmet daugumą pakuočių atneš į parduotuves. Jos manymu, efektyvumas priklausys ir nuo to, ar žmonėms bus patogu kaupti tuščią tarą namuose ir paskui atiduoti.
„Nežinoma, kiek žmonių naudosis nauja sistema. Šiandien labai sunku tai prognozuoti. Aiškiau bus įpusėjus kitiems metams arba į jų pabaigą“, – sako J. Vingilytė.
Įmonė kitais metais planuoja surinkti 100 tonų PET taros – skaidrių ir spalvotų butelių – ir iki 10 tonų metalinės taros. Tiesa, kuriant tokį planą, neįvertintas užstato sistemos rezultatas. Surinktą ir išrūšiuotą tarą bendrovė paprastai parduoda, tad gali mažėti pajamos. J. Vingilytės tikinimu, antrinių žaliavų rinka nėra stabili, tad vieną mėnesį kaina vienokia, kitą – kitokia. PET tara rinkoje turi bene didžiausią kainą.
Šiemet bendrovė miesto privačių valdų savininkams dalijo rūšiavimo konteinerius. Tad daliai rūšiuojamų atliekų kitais metams patenkant į užstato sistemą, nerimaujama, kad žmonės neturės ko dėti į tuos konteinerius. Pasak Atliekų tvarkymo skyriaus viršininkės, privačių valdų gyventojai į rūšiavimo konteinerius meta ne vien PET tarą. Ten keliauja polietileno plėvelė, storasieniai indeliai, kita tara. Tetrapakai, J. Vingilytės teigimu, taip pat neįtraukti į užstato sistemą. Be to, daug kas priklauso nuo šeimos įpročių. Kai kurios šeimos per metus išmeta tik maždaug dešimt PET butelių.
„Ras, ką dėti į konteinerius. Tikrai nemanau, kad didžiąją dalį atliekų sudaro PET pakuotės“, – sako J. Vingilytė.
Be to, įmonė yra dariusi atliekų analizę. Paaiškėjo, kad didžiąją dalį taros konteineriuose sudaro traškios konditerijos, kulinarijos gaminių, sūrių, dešrų pakuotės ir pan. O PET atliekų gana nedaug.
Daiva SAVICKIENĖ
