Metų naštos ir ligų prislėgti žmonės – vienas silpniausių ir pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių. Ne visus savarankiškai gyventi nebegalinčiuosius apsupa artimųjų rūpestis ir dėmesys. Kai kuriems sunkiam metui atėjus tenka atverti socialinės globos namų duris.
Kaip tuose namuose gyvena seneliai, ar nepažeidžiamos jų teisės, ar jie gali gyvenimo saulėlydį sutikti oriai, nepatirti nepatogumų, domėjosi Seimo kontrolierių tarnyba.
Gegužės–spalio mėnesiais kontrolieriai tikrino Kauno ir Panevėžio apskrities globos įstaigas. Kai kuriose įstaigose buvo nustatyta žmogaus teisių pažeidimų.
Kaip teigia Seimo kontrolierių įstaigos atstovas Vytautas Valentinavičius, duomenys apie padėtį Kauno apskrities globos įstaigose jau apibendrintos ir viešinamos. Panevėžio apskrities globos įstaigoms priekaištų kol kas neišsakyta – išvados bus pateiktos vėliau.
Teisė į privatumą
Seimo kontrolieriaus Augustino Normanto įsitikinimu, žmogaus teisės turi būti gerbiamos – žmogus su amžiumi nepraranda orumo, bet tai supranta ne visi globos įstaigų vadovai.
„Daugelio globos namų darbuotojai prieš įeidami į senelių kambarius nesibeldžia, apiprausia juos ar keičia sauskelnes kitų kambario gyventojų akivaizdoje – nenaudoja širmų, -“ teigia kontrolieriai.
Itin aktuali problema – laiptai.
„Kai kuriose įstaigose jie tokie statūs, kad gyventojai dėl savo silpnos sveikatos ar neįgalumo, kilus gaisrui, nespėtų evakuotis“, – pažymima išvadose.
Taip pat primenama, kad žmogų rišti, suvaržyti galima tik kraštutiniais atvejais, tokių priemonių naudojimas turi būti išimtis, o ne kasdienybė.
Socialinės globos namuose kontrolieriai atkreipė dėmesį, kad ne visur organizuojamos gyventojų užimtumo programos, nėra žaidimų ir fizinės veiklos, kuri skatintų juos judėti, menkai plėtojami gyventojų socialiniai įgūdžiai.
Nustatyta ir tokių faktų, kad kai kuriose įstaigose drabužiai skalbiami rečiau nei kartą per savaitę.
Seimo kontrolierius įvardijo esmines žmogaus teisių problemas globos įstaigose, tarp jų – švaros ir higienos trūkumas, asmens orumo ir privatumo pažeidimai.
Šv. Juozapo globos namų direktorius Patrikas Skrudupis sako, kad darbas su pagyvenusiais žmonėmis turi savo specifiką, tad darbuotojai turi pasižymėti tam tikromis asmeninėmis savybėmis.
Dėmesys kiekvienam
Vieninteliuose Panevėžyje Švento Juozapo senelių globos namuose šiuo metu gyvena 85 žmonės, dauguma jų turi slaugos poreikį.
„Nuo pat namų įkūrimo, vos pradėję organizuoti socialines paslaugas, orientavomės į asmens privatumo, jo orumo ir individualumo vertybes. Juk kiekvienas žmogus – šventa istorija, o mūsų pareiga jam pasitarnauti, pagal esamas galimybes – padėti“, – „Sekundei“ teigė Šv. Juozapo senelių globos namų direktorius Patrikas Skrudupis.
Globos namų gyventojams stengiamasi sudaryti tokias sąlygas, kad jie jaustųsi saugūs ir orūs. Darbuotojai, prieš eidami į kambarius, beldžiasi, yra įrengtos širmos ir kt.
Šv. Juozapo globos namuose nepamirštas ir vienas pagrindinių socialinės globos teikimo principų – kiekvienas gyventojas turi dalyvauti sprendžiant globos organizavimo ir teikimo klausimus. Gyventojai ir jų artimieji įtraukiami į individualaus globos plano sudarymą, yra įkurta taryba, joje – ir globotiniai, ir jų artimieji, ir personalo atstovai.
Globos namuose yra skundų dėžutė, taigi skundus, pageidavimus, nepasitenkinimą galima pareikšti anonimiškai.
Ne paslaptis, kad senelių namuose tenka ir lovą užtverti, kad žmogus neiškristų, ar imtis kitų priemonių, kad jis nesižalotų, nesidraskytų. Tokiais atvejais, pasak direktoriaus, visuomet stengiamasi ieškoti etiškiausios išeities, tariamasi su artimaisiais.
Sava specifika
Šv. Juozapo globos namai taip pat buvo sulaukę Seimo kontrolierių vizito. Rekomendacijų kol kas negauta.
P. Skrudupio nuomone, iš šalies kartais geriau matyti, ką dar galima keisti, tobulinti, kad žmonės globos įstaigoje jaustųsi patogiai, gerai. Įsigilinusieji į socialinio darbo specifiką, suprantantieji jo paskirtį ir galimybes gali pateikti išmintingų rekomendacijų.
Direktorius sako, kad Europoje pagyvenusių žmonių teisės įtvirtintos Europos socialinėje chartijoje. Joje akcentuojama, kad būtina užtikrinti senyvo amžiaus žmonėms galimybes apsigyventi atitinkamose globos įstaigose.
„Kokybiškų paslaugų samprata apima įvairius dalykus, tokius kaip pakankamas maitinimas, normalios buities sąlygos, taip pat žmogaus orumas, teisės į privatumą užtikrinimas. Globos įstaigų personalas daug lemia, kad tos kokybiškos paslaugos ir būtų teikiamos“, – kalbėjo P. Skrudupis .
Nuo personalo elgesio, profesionalumo labai daug priklauso, kaip klientas suvokia ir vertina paslaugos kokybę. Todėl renkantis personalą labai svarbu atsižvelgti į žmogaus asmenines savybes, į vertybių sistemą, į motyvaciją dirbti su seneliais.
Darbas su pagyvenusiais žmonėmis turi savo specifiką, kuri reikalauja atitinkamų asmeninių savybių – tolerancijos, pagarbos, nuoširdumo, geranoriškumo.
Įgyvendinta svajonė
Panevėžio rajone globos reikalingiems žmonėms yra įsteigti Jotainių socialinės globos namai bei Ramygaloje įkurtas ir tris padalinius turintis Panevėžio socialinių paslaugų centras.
Vienas iš naujausių ir moderniausių šio centro padalinių – Krekenavos socialinės globos namai. Dabar šiuos namus, kaip teigia jų vadovė Lina Hall, galima vadinti įgyvendinta svajone.
Iki rekonstrukcijos didžiausia problema buvo vietos stoka, seneliai gyveno susigrūdę, po kelis kambariuose, nepatogiomis sąlygomis.
Dabar šiuose namuose globojama 15 žmonių, jauniausiam iš jų – 62 metai. Globos namuose yra tik vienas dvivietis kambarys, visi kiti vienviečiai. Gyventojams juose sudarytos puikios sąlygos.
Dabar, pasak vadovės, svarbiausia – išspręsti etatų problemą. Ji viliasi, kad greitai personalo bus tiek, kiek reikia.
Krekenavos socialinės globos namuose dirbti geriau ir personalui.
„Tačiau tobulėjimui ribų nėra“, – sako įstaigos vadovė ir svarsto, kokių dar permainų reikėtų imtis, kad globotiniams būtų užtikrintas ramus ir orus gyvenimas.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ








