Penkios Pataisos namuose bausmę atliekančios mamos su vaikučiais dar iki Naujųjų išsikraustys į naują būstą. Kalėjimų departamentas jau tvarko gyvenamojo namo pirkimo dokumentus. „Sekundės“ žiniomis, nuteistosios įsikurs individualių namų Rožyno kvartale, Pelkių g.
Net tris konkursus namui pirkti skelbęs Kalėjimų departamentas nusižiūrėjo parduodamą Pelkių g. Planuojama, kad penkios nuteistosios su savo mažyliais čia įsikraustys dar iki Naujųjų. U. Mikaliūno nuotr.
Bausmę atliekančioms motinoms su vaikais namą perkančiam Kalėjimų departamentui prireikė skelbti net tris konkursus. Paskutiniame namas išsirinktas iš keturių pasiūlytųjų.
„Tinkamiausias surastas, Centrinei projektų valdymo agentūrai pateikti dokumentai dėl pirkimo įvertinimo. Tikimės, ten mamos su vaikais apsigyvens dar iki Naujųjų metų“, – „Sekundei“ teigė Lietuvoje analogų neturinčio projekto vadovas Renatas Juntonenas.
Anot jo, kol nepasirašyta pirkimo–pardavimo sutartis, neviešinama, kurioje miesto dalyje Kalėjimų departamentas nusižiūrėjo būstą nuteistosioms. R. Juntonenas pripažįsta, kad baiminasi ir visuomenės negatyvios reakcijos išgirdus, kas apsigyvens kaimynystėje.
„Mes nežinome, kaip reaguos visuomenė, tik numatome, kad reakcijų gali būti visokių. Jei bus besipriešinančiųjų, su jais kalbėsime. Esu ne kartą buvęs Panevėžio pataisos namuose. Kai ateini ir vaikučiai į svetimą žmogų tiesia rankas prašydami dėmesio, yra tikrai jautru. Mes parodysime, kokiomis sąlygomis jie dabar gyvena, ir tai, ką norime jiems suteikti, irgi parodysime“, – teigia departamento atstovas.
Anot jo, projektas turi nemažai šalininkų. Idėją nuteistąsias iš kalėjimo aplinkos perkelti į jaukius namus palaiko religinės organizacijos, „Caritas“, Vaiko teisių apsaugos tarnyba.
Name apsigyvenusios kalinės turės teisę pačios vežti vaikus į lopšelį-darželį, būrelius, apsipirkti mieste. Tačiau moterys privalės nešioti elektronines stebėjimo apyrankes, kad bet kuriuo metu Pataisos namų darbuotojai galėtų matyti, kur jos yra.
Nuteistąsias pratins šeimininkauti
R. Juntoneno teigimu, nemažai panevėžiečių pateiktų pasiūlymų pirkti namus teko atmesti, nes jie neatitiko reikalavimų. Pasak jo, ieškota naujos statybos arba suremontuoto namo, pritaikyto gyventi penkioms moterims su vaikais iki ketverių metų.
Kiekvienai mamai su atžalėle bus skirtas ne mažesnis nei 10 kvadratinių metrų nepereinamas kambarys. Vaikams įrengtas ne mažesnis nei 20 kv. m žaidimų kambarys. Namo ieškota su dviem sanitariniais mazgais, erdvia virtuve, taip pat patalpa, tinkama įsikurti Pataisos namų darbuotojui.
Namo gyventojos nebus paliekamos vienos – visą parą su jomis gyvens prižiūrėtojas. Tačiau jis skirsis nuo tas pačias pareigas einančių Pataisos namų kolegų. Pasak projekto vadovo, name dirbsiantys prižiūrėtojai nebus uniformuoti, neturės ginklo ir ne tik užtikrins apsaugą, bet ir atliks socialinio darbuotojo funkcijas.
R. Juntoneno teigimu, renkantis namą daugiausia dėmesio buvo skiriama, kiek jis patogus augti vaikams.
„Namas perkamas pirmiausia vaikams. Svarbiausia, kad jie nenukristų, nesusižalotų. Jei name bus aštrių kampų, o laiptai – be turėklų, koks gali būti vaikų saugumas?“ – teigė projekto vadovas.
Anot jo, esminis projekto tikslas – sukurti nuteistųjų vaikams tokias sąlygas, kokias turi jų bendraamžiai, augantys normaliose šeimose. Name apsigyvenusios kalinės turės teisę pačios vežti vaikus į lopšelį-darželį, būrelius, apsipirkti mieste. Tačiau moterys privalės nešioti elektronines stebėjimo apyrankes, kad bet kuriuo metu Pataisos namų darbuotojai galėtų matyti, kur jos yra.
Pasak R. Juntoneno, namo ieškota su iki 10-ies arų sklypu, kad jame apsigyvenusios moterys turėtų galimybę pačios užsiauginti daržovių, prižiūrėti sodą.
Iš septynių atrinks penkias
Panevėžio pataisos namuose šiuo metu bausmę atlieka 261-a moteris. Iš jų tėra septynios mamos, auginančios vaikučius iki trejų metų. Jos gyvena Vaiko ir moters skyriuje. Jame yra virtuvė, svetainė, vaikų žaidimų kambarys.
R. Juntoneno teigimu, šiuo metu atliekama atranka, kurioms penkioms nusišypsos laimė išsikraustyti iš kalėjimo. Nors tvirtinama, kad projektas pirmiausia orientuotas į vaikus, jo vadovas tikina, kad vien mažylis nebus nuteistosios bilietas į laisvesnį gyvenimą atliekant bausmę.
„Vienas iš esminių kriterijų – įsitikinti, kad perkelta į namą moteris rūpinsis vaiku. Mūsų tikslas – ne mamos, o jų atžalos. Jie už savo motinų klaidas neturi atlikti bausmės Pataisos namuose. Tačiau šitame name negalės būti apgyvendintos visos norinčiosios. Į jį moterys bus atrenkamos itin kruopščiai, remiantis psichologų išvadomis, atsižvelgus, ar atliekančiosios bausmę neturi drausmės pažeidimų. Ten apsigyventi galės tik pelniusios pasitikėjimą moterys“, – kalbėjo departamento atstovas.
Anot jo, individualus gyvenamasis namas nuteistosioms bus šuolis į laisvę. R. Juntonenas įsitikinęs, kad tokią galimybę pelniusios moterys nerizikuos vėl nusižengti ir būti sugrąžintos į kalėjimą.
„Tokiame name apgyvendintos mamos turės dvi alternatyvas: rūpintis vaiku, užsiimti veikla arba grįžti į Pataisos namus. Manau, nė vienas blaiviai mąstantis žmogus taip nerizikuos“, – gyventojus ramina projekto vadovas.
Anot jo, bus užtikrinta tokia tvarka ir ramybė, kad nežinantieji nė neįtars, kokią praeitį turinčios moterys gyvena jų kaimynystėje.
Seka norvegais
Namo nuteistosioms su vaikais idėja į Lietuvą atėjo iš Norvegijos. Tai yra viena iš penkių Norvegijos finansuojamo projekto dalių.
Remiantis Norvegijos patirtimi, 4 vietose – Vilniuje, Marijampolėje, Alytuje ir Kaišiadorių rajone, Pravieniškėse, – bus įsteigti vadinamieji pusiaukelės namai, kuriuose gyvens po 20 netrukus į laisvę išeisiančių nuteistųjų. Juose dirbs po keturis socialinius, apsaugos darbuotojus ir ūkio dalies vedėjus.
R. Juntoneno teigimu, nuteistiesiems bus sudarytos sąlygos pamažu sugrįžti į visuomenę. Gyvendami pusiaukelės namuose jie turės dirbti arba mokytis, bet nustatytu laiku privalės grįžti į namus. Juose numatyta apgyvendinti nuteistuosius, kuriems iki lygtinio paleidimo liko nuo mėnesio iki pusės metų.
Pasak R. Juntoneno, tokie pusiaukelės namai jau seniai veikia Norvegijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV, bet Lietuvoje šita idėja vos užgimusi sulaukė visuomenės pasipriešinimo.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
