Sakoma, kad pinigai laimės neatneša, tačiau tikriausiai nerastume nė vieno, kuris nebūtų bandęs pagauti savo laimės paukštės pirkdamas loterijos bilietus. Tikimybė laimėti milijoną ar bent didįjį prizą yra tokia pati, kaip rasti adatą šieno kupetoje, bet įvairių loterijų ir žaidėjų daugėja. Vien pernai lietuviai loterijos bilietams išleido 58 mln. eurų, nors išmokėta buvo tik 31 mln. eurų.
Sekmadienį „Teleloto“ studijoje 7600 eurų „Auksinio drakono“ žaidime laimėjusi Angelė Kavaliauskienė sako, kad pinigus skirs namui remontuoti ir vaikams.
Pastebima, kad loterijos bilietai itin paklausūs ekonominiu sunkmečiu. Kai kurie vos galą su galu suduriantys piliečiai net atsisako kai kurių būtinų produktų, bet loterijos bilietui pinigų visada sukrapšto.
Savotiška pirkimo banga būna ir kam nors laimėjus įspūdingą sumą pinigų. O panevėžiečius šioje srityje tikrai lydi sėkmė. Vien „Teleloto“ žaidime milijonieriais tapo penki iš jų, o aukso puodą susižėrė net dešimt savo laimę loterijoje bandžiusių miesto ir rajono gyventojų. Įspūdingas sumas panevėžiečiai laimėjo ir kitose loterijose.
Iki šiol bene didžiausias panevėžiečių laimėjimas – prieš kiek daugiau nei trejus metus „Vikingų loto“ išlošti 5,5 milijono litų. Jie atiteko ūkininkų iš Panevėžio rajono šeimai. Atsiimdama laimėjimą moteris pasakojo laimingus skaičius tiesiog susapnavusi ir rytą nuėjusi į parduotuvę įsigijo bilietą. Nors suma įspūdinga, moteris tikino, kad jos tai nenustebino. Mat nuojauta ir vėl neapgavo – prieš kelerius metus po pranašiško sapno ji loterijoje laimėjo 30 tūkst. litų. Laimėjimą moteris lygiomis dalimis padalijo vaikams ir anūkams.
Nors skeptikai sako, kad tikimybė laimėti loterijoje su mistika ar paranormaliomis galiomis niekaip nesusijusi, ne vienas laimėtojas tikino apie savo sėkmę susapnavęs. Štai tryliktasis „Teleloto“ milijonierius – vairuotojas iš Panevėžio rajono – pasakojo, kad iki laimėjimo likus maždaug savaitei jo žmonos sapnas pranašavo didelius pinigus. Šeima tik pasijuokė iš tokio aiškinimo – žmona nedirba, vyras darbo turi tik šiltuoju metų laiku, tad kaip galima praturtėti. Tačiau pranašystė išsipildė. Tikėdamiesi laimėti automobilį, mat jų senučiukas vos važiavo, sutuoktiniai nusipirko porą loterijos bilietų ir išlošė pusantro milijono litų.
Perka kaip būtiniausius dalykus
Sutapimas ar ne, bet prieš keletą metų milijoną litų pasidalijo dvi panevėžietės, gyvenančios gretimose gatvėse. Nors jos abi kiekvieną savaitę įsigydavo nors po vieną bilietą šalia esančiame prekybos centre, prieš Velykas abi nutarė savo laimę išbandyti kitoje prekybos vietoje. Būtent čia pirkti bilietai atnešė abiem moterims sėkmę.
O praėjusį savaitgalį Panevėžyje ir vėl buvo laimėtas įspūdingo dydžio aukso puodas – net 200 013 eurų. Laimingas bilietas pirktas spalio 2-ąją parduotuvėje „Rimi“, Savitiškio g. 61. Laimėtojo vis dar laukiama.
Nors laimėti tokius pinigus pasitaiko ne taip jau ir dažnai, kuklesnėmis sumomis gali pasigirti ne vienas panevėžietis. Vien „Teleloto“ didįjį prizą yra laimėję 165 Aukštaitijos sostinės gyventojai, o mažesnių prizų – tūkstančiai.
Praėjusį sekmadienį studijoje 7600 eurų žaidime „Auksinis drakonas“ laimėjusi Angelė Kavaliauskienė „Sekundei“ teigė, kad iki tol jai ne itin sekdavosi loterijos. Didžiausi laimėjimai būdavo už kampus ar įstrižaines ir siekdavo iki kelių eurų.
Mykolo Romerio universiteto profesoriaus, psichologo Gedimino Navaičio teigimu, daugelis loterijos bilietus perka norėdami be jokių pastangų pakeisti gyvenimą, tačiau nėra garantijos, kad laimėję įspūdingą sumą taps laimingesnis.
„Jei ne aš, tai vyras kiekvieną savaitę nusiperkame po kelis bilietus. Tai tarsi priedas prie kasdienių pirkinių, smagi savaitgalio atrakcija“, – tvirtino stiklo gamykloje dirbanti moteris.
Ir praėjusį savaitgalį į studiją ji atvyko nieko nesitikėdama, tačiau buvo pakviesta į žaidimą. Nors galėjo rizikuoti ir laimėti dar daugiau, ji sustojo ties 7200 eurų suma.
Kaip tikino panevėžietė, nors ji ir vyras gauna šiek tiek daugiau nei minimalus atlyginimas, bet tokia suma jų šeimai itin didelė. Tiesa, kad per vieną vakarą savo sąskaitą papildė nemenka suma, žaidėja suprato tik grįžusi namo, kai nuslūgo jaudulys ir emocijos.
„Tikrai nebuvo jokios nuojautos ar pranašiškų sapnų, kad nusišypsos tokia sėkmė. O ir žaisti nuėjau per daug nesitikėdama sėkme, gal todėl tas laimėjimas toks netikėtas“, – paaiškino A. Kavaliauskienė.
Su namiškiais ji jau nusprendė, kad už šiuos pinigus pirmiausia suremontuos namus, dalį sumos skirs vaikams.
Moka už svajonę
Statistika rodo, kad per dešimt metų loterijos bilietams pirkti išleidžiama suma padvigubėjo. Nors ekonomistai teigia, kad tai – pati prasčiausia investicija, kai kuriems žmonėms toks būdas atrodo kaip vienintelė galimybė ištrūkti iš skurdo gniaužtų. Tiesa, kai kurie loterijos bilietus perka dėl pramogos, kad išleidę vieną kitą eurą bent galėtų pasvajoti, ką darytų, jeigu staiga laimėtų gyvenimą iš pagrindų pakeisiančią sumą.
Pasak Mykolo Romerio universiteto profesoriaus, psichologo Gedimino Navaičio, pirkti loterijos bilietus labiausiai skatina viltis, kad, neįdėjus jokių pastangų, pavyks pakeisti savo gyvenimą. Bet taip tarsi patenkama į užburtą ratą – žmogus niekada neturės pinigų, jeigu juos visus investuos į loterijos bilietus.
„Tai tikrai ne atrakcija, tai viena iš priklausomybės rūšių. Įvairių loterijų reklamos mums bando įteigti, kad tai labai nekalta pramoga, galinti atnešti milžiniškus turtus. Bet nueikite į bet kurį kazino ir iš ten lošiančiųjų veidų suprasite, kad tai net nepanašu į pramogą“, – tvirtino G. Navaitis.
Be to, ne vienas tyrimas įrodė, kad loterijoje laimėtas milijonas laimės neatneša. Tiesa, tokie tyrimai dar nebuvo atlikti Lietuvoje. Bet Amerikoje apklausus kelis šimtus respondentų, laimėjusių didžiules sumas, pasirodė, kad po metų jų laimės lygis buvo gerokai mažesnis nei prieš laimėjimą.
„Po metų pinigai jau būna išleisti ir ne bet kam, o vartojimui. Realiai esminių pokyčių žmogaus gyvenime neįvyksta, bet jis pasijunta dar blogiau, nes nebegali sau leisti tiek vartoti, kiek galėjo išlošęs. O tikimybė laimėti antrą kartą yra niekingai maža“, – pagrindines nusivylimo priežastis įvardijo psichologas.
Matematika ar mistika
Apskaičiuoti, kokius šansus turi laimėti, anot profesoriaus, gali kiekvienas bilieto pirkėjas. Tam nereikia būti nei matematiku, nei statistiku. Jeigu aukso puode yra 100 tūkst. eurų, vadinasi, 100 tūkst. žmonių turi sunešti po vieną eurą – nusipirkti po bilietą. Kadangi dar reikia nemažai investicijų reklamai ir darbuotojų atlyginimams bei mokesčiams, dalis tų žmonių turi nusipirkti ir ne po vieną bilietą.
„Vadinasi, tikimybė turėti laimingą bilietą yra viena iš maždaug 120 tūkst. O jeigu piniginis prizas dar didesnis, tikimybė mažesnė. Taigi gali nepakakti ir vieno gyvenimo, kad galėtum nusipirkti tiek bilietų“, – ironizavo G. Navaitis.
Vis dėlto kai kam pasiseka ištraukti laimingą bilietą, nereikia pirkti jų krūvos. Tačiau psichologas siūlo nepamesti sveiko proto. Loterijų organizatoriai laimėtojų istorijas dažnai apipina mistikos, pranašiškų sapnų ir paslapties skraiste, tačiau su sėkme tai niekuo nesusiję.
„Lošimų organizatoriai apeliuoja ne į matematinius dėsnius, o į mistinius dalykus, bet akivaizdu, kad ryšio tarp mistinių gebėjimų ir tikimybių teorijos nėra, antraip visi kazino ir visos loterijos jau seniai būtų bankrutavusios“, – šypsosi G. Navaitis.
Lina DRANSEIKAITĖ
