Kai kurie į globos namus patekę garbaus amžiaus vyrai ir moterys mėgina čia perkelti sovietmečiu namuose ar darbo kolektyvuose susidariusias alkoholio vartojimo tradicijas.
Kai kurių globos namų gyventojų polinkis į alkoholį kelia rūpesčių ir kitiems gyventojams, ir darbuotojams.
Lietuvos edukologijos universiteto mokslininkai sako, kad Lietuvoje daug dėmesio skiriama jaunimo alkoholio vartojimo problemai spręsti, tačiau neišskiriamos vyresnių asmenų, ypač gyvenančių globos įstaigose, tokios pačios problemos.
Į Panevėžio Šv. Juozapo globos namus nepriimami proto ar psichikos negalią turintys senukai, tačiau čia patenka nuo alkoholio priklausantieji, o dėl tos priklausomybės kenčia ne tik jie patys, bet ir kiti gyventojai, darbuotojai. Pagal įstaigos taisykles, ji galėtų nepriimti alkoholikų, tačiau jų sveikatos istorijose nebūna įrašo apie priklausomybę nuo velnio lašų.
Šiuose globos namuose įsikūręs Piotras Ponomariovas sako nebegalįs pakęsti šlitiniuojančių, perkreiptais veidais, neaiškiai gargaliuojančių gyventojų. Nors tokių iš 85 globotinių yra tik keli, buvusiam alkoholikui jie kelia stresą.
„Matydamas juos matau save, koks buvau anksčiau. Man prireikė daug pastangų, kad gyvenčiau blaivus. Dalyvavau Anoniminių alkoholikų klubo veikloje, Minesotos programoje, kol išsiropščiau iš to liūno. Bijau, kad matydamas šalia girtus žmones palūšiu“, – „Sekundei“ atvirai kalbėjo vyras.
P. Ponomariovas pasakoja, kad globos namų vadovas ir darbuotojai netoleruoja girtavimo. Kol įstaigos administracija darbe, tol stikliuko mėgėjai būna drausmingi. Tačiau jai išėjus įsigudrina į miestą išsmukti pro užpakalines duris, kad budėtojas nepamatytų. Iš ten grįžta gerokai kauštelėję ir dar parneša alkoholio tokioms ekskursijoms sveikatos neturintiems draugams.
„Prašiau socialinės darbuotojos, kad ką nors darytų, bet ji skėsčioja rankomis“, – kalbėjo vyras.
P. Ponomariovas siūlo girtuokliams taikyti „namų areštą“ – neišleisti jų iš globos namų teritorijos. Paklaustas, ar nemano, kad taip būtų pažeidžiama teisė laisvai judėti, nes Šv. Juozapo globos namai nėra kalėjimas, vyras atšovė, kad šiuo atveju jie pažeidžia kitų žmonių teisę oriai gyventi.
Šv. Juozapo globos namų direktorius P. Skrudupis svarsto, kad turintiems priklausomybę nuo alkoholio senjorams galbūt reikėtų specializuotos įstaigos.
Bando auklėti savo jėgomis
Įstaigos direktorius Patrikas Skrudupis neneigia, kad tarp globotinių yra stikliuko ir „bambalių“ mėgėjų. Nuo globos namų atidarymo 2009 metais jam teko išprašyti du nuo alkoholio priklausomus asmenis, jie nepaisė nei prašymų, nei įspėjimų liautis girtauti ir drumsti kitų ramybę.
„Su Savivaldybe nutraukėme paslaugų teikimo sutartį jos siųstiems gyventojams“, – kokiu būdu atsikratė alkoholikų, paaiškino direktorius.
Pasak jo, nutraukti sutartį yra kraštutinis atvejis. Pirmiausia globos namų darbuotojai išbando visas įmanomas priemones: su girtuokliais individualiai kalbasi, jiems siūlo specialistų pagalbą, kviečiasi Anoniminių alkoholikų klubo
narius.
Jeigu tai nepadeda, kelis kartus įspėjama, turinčiųjų priklausomybę elgesį svarsto globos namų taryba, susidedanti iš darbuotojų ir gyventojų. Priklausomi nuo alkoholio globotiniai be darbuotojų palydos negali išeiti į miestą.
Visos šios poveikio priemonės kuri laiką duoda šiokį tokį efektą. Tokie kaip P. Poniomariovas, nustoję svaigintis, – retenybė.
„Ir kituose globos namuose opi alkoholio vartojimo problema. Mes diskutuojame, kad galbūt asmenims, turintiems priklausomybių, reikėtų specializuotos globos įstaigos, kurioje jie gautų reikiamą pagalbą – gydymą, reabilitaciją ir kt. Tai galėtų būti trumpalaikė globa, o paskui jie būtų išsiųsti į įprastas globos įstaigas. Dabar mes kovojame ne su priežastimi, o su pasekmėmis“, – „Sekundei“ teigė P. Skrudupis.
Girtauja ir psichiškai nesveiki nusikaltėliai
Jotainių socialinės globos namuose, skirtuose žmonėms, turintiems proto ir psichikos negalią, yra 200 gyventojų. Pastaraisiais metais savivaldybės į juos siunčia sunkius ligonius. Tokie, jeigu anksčiau ir kilnodavo stikliuką, smarkiai pašlijus sveikatai jau būna nebepajėgūs to daryti.
Įstaigos direktorius Kęstutis Mikalauskas sako, kad galva skauda dėl trijų keturių globotinių piktnaudžiavimo alkoholiu. Prieš kurį laiką darbuotojai turėjo kur kas didesnių problemų dėl globotinių girtavimo.
Iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės, kur priverstinai gydomi nusikaltimus padarę asmenys, į Jotainių globos namus buvo atvežti du psichikos sutrikimų turintys nusikaltėliai.
Pasibaigus priverstinio gydymo terminui jie buvo atsiųsti ambulatoriniam gydymui stebėjimo sąlygomis. Tokių globotinių įstaiga kartkartėmis sulaukia.
Pasak K. Mikalausko, būtent jie kelia daugiausia rūpesčių, nes svaiginasi alkoholiu.
„Vaistus maišo su alkoholiu. Nuo tokio kokteilio tampa agresyvūs, beveik nevaldomi. Tad kelia pavojų kitiems gyventojams ir darbuotojams“, – pasakojo direktorius.
Darbuotojams yra tekę kviestis ir greitąją, ir policiją.
Tokių globotinių psichinės sveikatos būklę seka Panevėžio rajono poliklinikos psichiatrai. Jie gelbsti, kai darbuotojai nebepajėgia susitvarkyti su psichiškai nesveikais girtuokliais.
Gydytojai kreipiasi į teismą ir prašo tokį globotinį grąžinti į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Per pusmetį iš Jotainių į Rokiškį grąžinti du žmonės. Anksčiau irgi būta ne vieno tokio atvejo.
„Mes dėkingi psichiatrams, kad jie labai atsakingai žiūri į nusikaltimus padariusių psichiškai nesveikų asmenų gydymą ir aplinkinių saugumą. Užmerkus akis ir nieko nedarant galima prisišaukti tragediją“, – sakė K. Mikalauskas.
Jotainių socialinės globos namų vadovas kraupsta klausydamasis, su kokiomis problemomis dėl globotinių girtavimo susiduria jo kolegos iš kitų globos įstaigų. Jis sakė, kad pernai vykusiame socialinės globos namų darbuotojų pasitarime Seime buvo diskutuojama, jog nusikaltimus padarę psichiškai nesveiki asmenys po priverstinio gydymo ligoninėje turėtų patekti į specializuotą įstaigą.
Gyvendami socialinės globos namuose jie gali laisvai išeiti iš teritorijos, įsigyti alkoholio ar narkotikų.
Direktorius neslepia, kad dabar, be kelių velnio lašų mėgėjų, visi kiti nėra abstinentai. Nedažnai ir saikingai vartojantieji alkoholį didesnių rūpesčių nekelia.
Įrašas – tik veide
Globos namų darbuotojai sako, kad alkoholio vartojimo globos įstaigose problema – i mūsų visuomenės bėda. Tačiau atsidūrę globos įstaigose alkoholikai visuomenei tampa tarsi nematomi, nes nebesivolioja gatvėje.
Socialiniams darbuotojams dažnai trūksta žinių, kaip dirbti su turinčiaisiais priklausomybę nuo alkoholio, kokią pagalbą jiems teikti.
Jie svarsto, kad alkoholiu piktnaudžiaujantys asmenys neturėtų būti siunčiami į senelių ir kitus nespecializuotus globos namus.
Panevėžio savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Regina Žeimienė sako, kad jie gali tik įtarti, jog siunčiami į globos namus gyventojai piktnaudžiauja alkoholiu. Jos teigimu, ligos istorijoje yra įrašų apie negalią, tačiau nėra apie priklausomybę nuo alkoholio.
„Jeigu būtų, tikriausiai neturėtume, kur tokį žmogų dėti“, – sako specialistė.
Pastaraisiais metais į socialinės globos namus dažniausiai siunčiami benamiai, asocialiai gyvenę, savo vaikų neauginę, o senatvėje likę niekam nereikalingi asmenys.
Inga SMALSKIENĖ
